Šiame straipsnyje nagrinėjama neuropsichologo profesija, jos svarba ir galimybės Lietuvoje. Straipsnyje gilinamasi į klinikinės neuropsichologijos (KNPs) raidą, dabartinę situaciją Vakarų šalyse, Lietuvos galimybes diegti ir plėtoti šią psichologijos specializaciją.
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kurį nuolat lydi stresas ir įtampa, vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologus. Neuropsichologai, kaip psichologijos specialistai, atlieka svarbų vaidmenį įvertinant ir gydant pažinimo bei elgesio sutrikimus, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant neurologines ligas, raidos sutrikimus ir psichikos sveikatos problemas.
Neuropsichologija: Tarp Mokslo ir Klinikinės Praktikos
Neuropsichologija yra tarpdisciplininė sritis, jungianti psichologiją ir neuromokslus. Ji tiria psichikos, elgesio ir smegenų funkcijų sąveikas. Nors neuropsichologijos terminas pirmą kartą pavartotas dar 1913 m., kaip formali psichologijos šaka ji pradėjo formuotis po 1966 m. Maskvoje vykusio XVIII pasaulio psichologų kongreso.
Neuromokslų Instituto veikla
Neuromokslų institutas, įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), aktyviai dalyvauja fundamentiniuose, taikomuosiuose ir klinikiniuose neuromokslų ir elgesio medicinos tyrimuose. Institutas vykdo mokslinę programą, skirtą nervų sistemos tyrimams, siekiant pagerinti prognozavimo ir gydymo strategijas.
Klinikinės Neuropsichologijos (KNPs) Užduotys ir Svarba
Pagrindinės neuropsichologo darbo užduotys apima neuropsichologinį įvertinimą ir klinikinę intervenciją. KNPs specialistai teikia paslaugas įvairaus amžiaus pacientams, turintiems pažinimo bei elgesio ar emocinių sutrikimų, kurių galima etiologija yra raidos sutrikimai, neurologinės ir psichinės ligos. KNPs specialistai reikalingi neurologijos, psichiatrijos klinikose, psichinės sveikatos priežiūros ir reabilitacijos centruose, vaikų psichologinio įvertinimo ir ugdymo įstaigose.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į D. Pūro indėlį
Neuropsichologinis Įvertinimas
Neuropsichologinis įvertinimas yra svarbus procesas, kurio metu nustatomi paciento pažintinių funkcijų stiprumai ir silpnumai. Šis įvertinimas padeda diagnozuoti įvairius neurologinius ir psichikos sutrikimus, taip pat planuoti individualizuotą gydymą ir reabilitaciją.
Klinikinė Intervencija
Klinikinė intervencija apima įvairias terapines priemones, skirtas pagerinti paciento pažintines funkcijas, emocinę būklę ir elgesį. Neuropsichologai gali taikyti kognityvinę reabilitaciją, elgesio terapiją ir kitus metodus, padedančius pacientams įveikti sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Neuropsichologijos Specializacijos Modeliai
KNPs specializacijos modeliai Europoje bei Šiaurės Amerikoje panašūs savo turiniu ir reikalavimais, keliamais mokymui ir praktikai, tačiau daugumoje Europos šalių neuropsichologijos specializacija yra klinikinis praktinis išsilavinimas, o ne akademinis laipsnis kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. KNPs specializacijos trukmė Europos šalyse skiriasi, tačiau daugumoje jų specialisto lavinimasis gali būti pradedamas tik įgijus magistro laipsnį.
Specialybės Reguliavimas Europoje
Klinikinių neuropsichologų specialybės reguliavimas Europos sveikatos sistemoje taip pat skiriasi. Vienose šalyse ši specialybė yra visiškai teisiškai reguliuojama, o kitose visai nereguliuojama. Prieš pradedant gilesnę psichologijos specializaciją, beveik visose Vakarų šalyse yra privaloma turėti psichologo, galinčio dirbti sveikatos srityje, licenciją.
Neuropsichologijos Padėtis Lietuvoje
Palyginti su Vakarų šalimis, mokslinės psichologijos raida Lietuvoje vėlavo maždaug 50 metų, nors šis atsilikimas sparčiai mažėja integruojant pasaulinius ir didžiųjų valstybių pasiekimus. Psichologijos profesijos vystymąsi Lietuvoje skatino nepriklausomybė, laisvoji rinka, šalies ekonomikos gerėjimas ir viešųjų paslaugų plėtra. Vis glaudesnis tampa psichologų bendradarbiavimas su biologais ir neurologais, skatindamas paribio disciplinų (pavyzdžiui, neuropsichologijos ir psichofiziologijos) formavimąsi.
Taip pat skaitykite: Neuropsichologija Lietuvoje: kas svarbu?
Iššūkiai ir Perspektyvos
Lietuvoje neuropsichologija vis dar nėra oficialiai pripažinta kaip atskira specialybė. Tai lemia keletą iššūkių:
- Trūksta specializuotų studijų programų: Nėra universitetų, kurie ruoštų neuropsichologus, nes nėra darbo vietų tokiu pavadinimu.
- Nepakankamas dėmesys biologiniams psichologijos pagrindams: Ilgą laiką psichologijos biologiniams pagrindams buvo skiriama labai mažai dėmesio.
- Psichologo etatų trūkumas neurologijos klinikose: Dėl to susidaro uždaras ratas, kai nėra darbo vietų, o universitetai neruošia specialistų.
Tačiau yra vilties, kad situacija keisis. Lietuvos psichologų sąjunga žengia mažus žingsnelius, kad neuropsichologijos sritis būtų pripažinta. Planuojama organizuoti klinikinių ir sveikatos psichologų konferenciją, kurioje bus sekcija, skirta būtent neuropsichologijai. Siekiama suburti kritinę masę žmonių, kurie galėtų inicijuoti pokytį ir paskatintų neuropsichologijos atsiradimą Lietuvoje.
LSMU Neuromokslų Instituto Indėlis
LSMU Neuromokslų institutas atlieka svarbų vaidmenį plėtojant neuromokslus Lietuvoje. Instituto mokslininkai dalyvauja įvairiuose projektuose, kurie skirti nervų sistemos tyrimams, smegenų ligų gydymui ir reabilitacijai.
Institutas vykdo šiuos projektus:
- EBRAINS projektai (2025)
- Projektas "Neuroninių kamieninių ląstelių molekulinis atsakas į ekstraląstelines pūsleles, išskirtas iš skirtingų smegenų patologijų ląstelių" (2023-2026)
- Projektas "RNR m6A metilinimo analizė glioblastomose, naudojant citokinų sukeltą žudikų (CIK) ląstelių imunoterapijos metodą" (2023)
- Bendradarbiavimas projekte "Biologiškai aktyvių ir priešvėžinių junginių kintamumo tyrimai ekologiškai ir biodinamiškai užaugintuose bei fermentuotuose gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub) lapuose" (2022-2024)
- ES programa Horizon 2020 finansuojamas projektas "Neurochirurgijos baigties prognozavimas sergant Parkinsono liga" (2022-2022)
- ES finansuojamas COST Action projektas "Adrenalinių navikų klinikinės priežiūros ir tyrimų derinimas Europos šalyse" (2021-2025)
- Projektas "Aplinkos veiksnių ir genotipo įtaka augalų egzosomų charakteristikoms ir galimas pritaikymas kosmetikoje ir farmacijoje" (2021-2024)
- Bendradarbiavimas projekte "Pramoninių kanapių tikslinių metabolitų valdymas kuriant COVID-19 simptomus lengvinančius produktus - TerpenCoTech" (2021-2023)
- Bendradarbiavimas projekte "Skaitmeninis fenotipavimas vėžiu sergančių pacientų stebėsenai COVID-19 pandemijos metu" (2021-2023)
- Bendradarbiavimas projekte "Technologija, skirta COVID-19 sukeltai širdies ir kraujagyslių sistemos mitochondrijų disfunkcijai valdyti" (2021-2023)
- Projektas "Propolio biologiškai aktyvių junginių taikymas modifikuotų akių lašų formulėje ir jų biofarmacinis įvertinimas in vitro" (2021)
- Projektas "Psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėsena COVID-19 pacientams" (2021)
- Projektas "Gliomos kamieninių ląstelių signatūros ir glioblastomos pacientų baigties tyrimas" (2021)
- Projektas "NRP1 geno ekspresijos slopinimas glioblastomos U87 ląstelėse, naudojant trumpą plaukų kilpos RNR (shRNA) technologiją" (2021)
- Projektas "Genetinių žymenų paieška pacientams, sergantiems hipofizės adenoma" (2021)
- Projektas "miR7, miR153 ir miR214 ekspresijos pokyčiai Parkinsono liga sergančių pacientų serumo egzosomose" (2021)
- Projektas "Esminio drebulio pacientų pažinimo ir emocinių sunkumų apibūdinimas" (2021)
- ES programa Horizon 2020 FLAG-ERA Žmogaus smegenų projektas "Pažeisto mokymosi daugiaskalis modeliavimas sergant Alzheimerio liga ir novatoriškas gydymas - MILEDI" (2020-2023)
- Bendradarbiavimas projekte "Inovatyvių maisto papildų, skirtų senatviniam silpnumo sindromui ir mitybos nepakankamumui vyresnio amžiaus žmonėms, kūrimas" (2020-2023)
- Postdoktorantūros projektas "Pažinimo funkcija, endokrininiai, aplinkos veiksniai ir miego apnėjos poveikis gyvenimo kokybei ir mirtingumui sergant koronarine širdies liga" (2020-2022)
- Postdoktorantūros projektas "Molekulinio klasifikatoriaus, skirto GBM potipiui identifikuoti pagal naviko ir vėžio kamieninių ląstelių mRNA profilį, kūrimas" (2020-2022)
- Projektas "Epitranskriptominiai pokyčiai ilgoje nekoduojančioje RNR, susijusioje su smegenų ląstelių diferenciacija ir patogeneze - EPIC" (2020-2022)
- Projektas "Ilgos nekoduojančios RNR epitranskriptomo profiliavimas gliomos kamieninėse ląstelėse (GSC) ir navikuose, siekiant nustatyti naujus biomarkerius - LEADING" (2020-2022)
- Bendradarbiavimas EC programos Horizon 2020 projekte "Sinapsinio plastiškumo modeliavimas hipokampo trisąlyginiame grandinėje: integracija į smegenų modeliavimo platformą - HippoTrisynPlasticity" (2020-2021)
- Projektas "LSMU Neuromokslų psichofiziologinių tyrimų centras" (2020-2021)
- Projektas "Lietuvos studentų gyvenimo kokybės determinantai: problematiškas naudojimasis internetu ir neuropsichologinis profilis - NEUROPIN" (2020-2021)
- Projektas "Parkinsono ligos neurochirurginio gydymo galimybių kūrimas taikant molekulinius žymenis, gama peilio technologiją ir individualizuotą dozimetriją - PANORAMA" (2020-2021)
- Projektas "Insulino atsparumo ryšys su skydliaukės funkcija, psichoemocine būkle ir širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais senėjimo metu" (2020-2021)
- Projektas "Su metastazėmis susijusių genų identifikavimas ir jų reguliavimo būdai pacientams, sergantiems piktybiniais smegenų navikais" (2020-2021)
- Projektas "Stažuotė Berno universitete (Šveicarija) siekiant pagerinti mokslinį mokymą ir sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą" (2020-2021)
- Projektas "Pavojingų cheminių medžiagų stebėsena žmogaus biologinėse terpėse (biomonitoringas)" (2020-2021)
- Projektas "Naujų molekulinių hipofizės adenomos biomarkerių paieška" (2020)
- Bendradarbiavimas projekte "COVID-19 kančios termometras" (2020)
- Bendradarbiavimas LSMU-KTU MTEP fonde projekte "Apynių perdirbimas į funkcines medžiagas ir jų taikymas kuriant naujoviškus farmacinius preparatus - BioHops" (2020)
- Partnerystės projektas "Daugiaskaliai hipokampo neuronų plastiškumo modeliai: integracija į smegenų modeliavimo platformą - HippoPlasticity" (2019-2020)
- Projektas "Neuroninių tinklų vaidmuo viršutiniame kalnelyje greitai atpažįstant sudėtingus vaizdus" (2019-2022)
- Bendradarbiavimas projekte "Propolio biologinio aktyvumo tyrimas ląstelių kultūrų modeliuose ir naujoviškų farmacinių formulių modeliavimas" (2019)
- Projektas "Mokslinis vizitas Atminties ir smegenų centre, Bostono universitete, JAV" (2019)
- Projektas "Metalotionino genų MT1A, MT1E, MT1G ir MT1M promotorių metilinimo tyrimas gliomose" (2019)
- Projektas "Stabilios U87 ląstelių linijos, koduojančios indukuojamą Sema3F ekspresijos sistemą, generavimas" (2019)
- Projektas "Bicistroninio vektoriaus konstravimas žmogaus kraujagyslių endotelio ląstelėms nemirtinginti" (2019)
- Projektas "Burnos dugno molekuliniai žymenys" (2019)
- ES finansuojamas COST Action projektas "Koreliuotas multimodinis vaizdavimas gyvybės moksluose" (2018-2022)
- Bendradarbiavimas ESF finansuojamame projekte "Personalizuotos nešiojamosios technologijos gyvybei pavojingoms sveikatos būklėms įvertinti sergant lėtine inkstų liga" (2018-2022)
- Projektas "Pažangių implantuojamų medicinos prietaisų su diagnostine ir gydomąja funkcija kūrimas" (2018-2022)
- Bendradarbiavimas projekte "Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras - CossyBio" (2018-2021)
- Projektas "Sunkųjų metalų ir jų poveikio sveikatai įvertinimas Kauno miesto suaugusiųjų populiacijoje" (2018-2021)
- Indėlis projekte "Naujos metodologijos ir genetinio testavimo rinkinio ankstyvai depresijos ir bipolinio sutrikimo diagnostikai ir gydymui vaistais išradimas" (2018-2020)
- Indėlis projekte "UAB AKVAVITA investicijų į MTEP veiklos skatinimas kuriant novatoriškus produktus gėrimų pramonėje" (2018-2020)
- Indėlis projekte "UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ investicijų į MTEP veiklos skatinimas kuriant novatoriškus produktus" (2018-2020)
- Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo programos projektas "Alzheimerio ligos molekulinių veiksnių tyrimas: ryšys tarp ekstraląstelinio tau, beta-amiloido ir neuroinflamacijos" (2018-2020)
- Bendradarbiavimas projekte "Ūkininkavimo sistemų poveikis biologiškai aktyvių ir priešvėžinių junginių kaupimuisi bulvių gumbuose" (2018-2020)
Pokalbis su Medicinos Psichologe
Aistė, medicinos psichologė, dirbanti neurochirurgijos skyriuje, pasidalijo savo patirtimi apie neuropsichologo darbą ligoninėje. Ji pabrėžė, kad neuropsichologas padeda įvertinti operacinę riziką, stebėti pacientų kognityvines funkcijas po operacijos ir padėti jiems įveikti stresą. Aistė taip pat dalyvauja operacijose su nubudinimu, kurių metu pacientas yra sąmoningas ir atlieka testus, kad būtų galima stebėti smegenų funkcijas.
Aistė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje neuropsichologijos specialybės nėra, todėl ji dirba kaip medicinos psichologė. Ji mano, kad būtina suburti kritinę masę žmonių, kurie galėtų paskatinti neuropsichologijos atsiradimą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Holistinis Požiūris į Sveikatą
Daug lėtinių ir psichosomatinės kilmės ligų yra sąlygotos nuolatinės įtampos bei streso, kurį patiria bemaž kiekvienas šiuolaikinis žmogus. Stresas lydi mus vaikų darželyje, mokykloje, universitete, vėliau darbo paieškose, komplikuotuose santykiuose šeimoje ar darbo kolektyve ir t.t. Vis jaunesnio amžiaus žmonės dėl streso, nemigos, darbingumo praradimo priversti kreiptis į psichologus. Jei stresą patiriame ganėtinai ilgai, dažnai išsivysto rimtesnės ligos ar priklausomybės. Holistinės terapijos centrai gilinasi ir taiko modernius metodus, kurie pasižymi natūraliu, laipsnišku, tačiau ilgalaikiu poveikiu, be to, nepasižymi neigiamu šalutiniu poveikiu.
Metaforinės Asociatyvinės Kortelės (MAK)
Metaforinės asociatyvinės kortelės yra profesionalaus psichologo, psichoterapeuto ar koučerio instrumentas, taikomas diagnostikoje, gebėjimų koregavime ir vystyme. Tyrinėdami metaforinę asociatyvinę kortelę, stenkitės būti atviri ir nuoširdūs, pasakokite apie save. Pageidautina, jog pasakodami apie tai, ką matote kortelėje, pasakotumėte pirmuoju asmeniu: „Aš matau, aš suvokiu, aš jaučiu, …“. Nėra nei teisingų, nei neteisingų metaforinių asociatyvinių kortelių interpretacijų. Kai žmogus baigia pasakoti apie savo metaforinę asociatyvinę kortelę ir duodą ženklą, jog jau baigė savo pasakojimą, tada galima suteikti grįžtamąjį ryšį. Grįžtamąjį ryšį galime suteikti užduodami klausimą ar komentuodami tai, ką išgirdome ar pastebėjome (pvz. kūno kalbą), kai žmogus pasakojo apie savo kortelę.
Egzistuoja dvi pagrindinės darbo su kortelėmis strategijos. Darbas su atverstomis kortelėmis yra saugesnis, leidžia klientui kontroliuoti situaciją ir sumažina pavojaus jausmą. Rinkdamiesi iš užverstų kortelių, žmonės tikisi „likimo rankos“, „žinutės iš aukščiau“ ir pan. Be to, kai žmogus yra priverstas dirbti su „atsitiktinai“ jam pateikta medžiaga, jis save tyrinėja giliau, ieško atsakymų į sudėtingesnius klausimus.
Garso Formulės
Garso formulės - tai būdas konkrečiai ir efektyviai teikti tonus pagal individualizuotos balso schemos reikalavimus. Norėdami tinkamai pasinaudoti garso formulių menu, pirmiausia užregistruojamas balso atspaudas. Specialistas įvertina kliento tonų diapazoną ir atlieka dar papildomus testus. Tada klientas gauna specialiai jam pritaikytą muzikinį įrašą, kurio tiesiog klausosi kasdien maždaug po 45 minutes per stereofonines ausines. Praėjus mėnesiui ar dviems, įvertinama pažanga ir pateikiama nauja formulė arba patikslinama jau nustatyta formulė. Taigi BioBalso pagalba galima susigražinti sau sveikatą ir gerą savijautą.
Išvados
Neuropsichologo profesija yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vis daugiau žmonių susiduria su neurologinėmis ir psichikos sveikatos problemomis. Nors Lietuvoje neuropsichologija dar nėra oficialiai pripažinta, yra vilties, kad situacija keisis. Svarbu skatinti specializuotų studijų programų kūrimą, didinti dėmesį biologiniams psichologijos pagrindams ir kurti darbo vietas neuropsichologams. LSMU Neuromokslų institutas ir Lietuvos psichologų sąjunga atlieka svarbų vaidmenį plėtojant neuropsichologiją Lietuvoje.
tags: #neuro #psichologas #darbas