Įvadas
Neurozė - tai funkcinis psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiais simptomais, turinčiais įtakos žmogaus emocinei būklei ir elgesiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime neurozės simptomus, priežastis ir gydymo būdus, siekdami padėti geriau suprasti šią būklę ir rasti tinkamą pagalbą.
Neurozės apibrėžimas ir skirtumai nuo psichozės
Neurozė yra funkcinių psichikos sutrikimų rūšis, kuri dažnai pasireiškia streso, susierzinimo ir nerimo simptomais. Svarbu pabrėžti, kad neurozė nesukelia rimtesnių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, todėl asmens elgesys paprastai neperžengia socialiai priimtinų normų.
Svarbu atskirti neurozę nuo psichozės, kuri yra rimtesnis sutrikimas, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę ir praranda racionalų aplinkos suvokimą. Psichozės požymiai gali pasireikšti sergant šizofrenija, nutraukus narkotikų vartojimą arba kaip rimtas vaistų šalutinis poveikis. Psichozės atveju žmogus gali susikurti iliuzijų, klaidingų įsitikinimų ir patirti haliucinacijų.
Dažniausi neurozės simptomai
Pagrindinis neurozės simptomas yra nerimas. Be jo, žmogų gali varginti:
- Emocinė įtampa
- Stresas
- Depresija
Neurozės rūšys ir jų ypatybės
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
Tai viena dažniausių neurozės rūšių, paveikianti apie 2-3 % žmonių. OKS paprastai prasideda sulaukus 11-15 metų arba apie 20 metų. Žmogus suvokia, kad obsesijos nėra pagrįstos, ir bando su jomis kovoti ar ignoruoti, tačiau dažnai nesėkmingai. Pacientui gali kilti įvairių minčių, pavyzdžiui, kad rankos yra nešvarios, durys neuždarytos, visur pilna mikrobų. Norėdamas numalšinti kylantį nerimą, žmogus imasi veiksmų (kompulsijų): dažnai plauna rankas, tikrina, ar durys tikrai uždarytos.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai
Ši neurozės išraiška apima reakcijas į stresą ir adaptacijos sutrikimus. Ir vaikai, ir suaugusieji reaguoja į stresą skirtingai. Dažniausiai ši reakcija yra normali ir psichologinio ar medikamentinio gydymo neprireikia.
Somatoforminė (vegetacinė) autonominė disfunkcija (SVD)
Anksčiau vadinta vegetodistonija, tai sutrikimas, kurio esminis požymis - klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar organų sistema.
Simptomai ir požymiai
SVD pasireiškia įvairiais simptomais, priklausomai nuo paveiktos organų sistemos:
- Širdies ir kraujagyslių sistema: kraujospūdžio svyravimai, širdies susitraukimų dažnio sutrikimai, skausmai širdies plote (kardialgija).
- Kvėpavimo sistema: oro trūkumas, dusulys, kosulys, sunkumas kvėpuoti, padažnėjęs kvėpavimas.
- Virškinamasis traktas: pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsirūgimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, skausmai pilvo plote.
- Kitos sistemos: karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis.
- Psichologiniai simptomai: įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego ir apetito sutrikimai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė SVD priežastis - stresas ir psichotraumuojantys veiksniai. Taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos:
- Hormonų pokyčiai organizme (lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė).
- Pervargimas.
- Ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas.
- Paveldimumas.
Diagnostika
SVD diagnostika apima išsamų ištyrimą, siekiant atmesti organinius sutrikimus. Diagnozė nustatoma, jei atitinka šiuos kriterijus:
Taip pat skaitykite: Pagalba bendruomenei
- Ilgai trunkantys ir varginantys vegetaciniai simptomai.
- Susirūpinimas ar jaudinimasis dėl galimos rimtos ligos.
- Atmesta organinė liga, galinti paaiškinti simptomus.
Kitos ligos, kurios gali imituoti neurozę
Svarbu atskirti neurozę nuo kitų ligų, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais:
- Nemiga: miego sutrikimas, kuris gali būti trumpalaikis arba lėtinis, sukeltas streso, ligų ar netinkamo miego režimo.
- Depresija: nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, apatija, nenoru nieko daryti, taip pat miego ir apetito sutrikimais.
- Nerimo sutrikimai: nuolatinis nerimas ir jaudinimasis, kuris trukdo normaliai funkcionuoti.
- Erkinis encefalitas: sunki virusinė liga, sukelianti galvos ir nugaros smegenų uždegimą.
- Epilepsija: lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti traukuliais.
- Demencija ir Alzheimerio liga: lėtiniai, progresuojantys sindromai, kurie keičia žmogaus mąstymą, elgesį ir gebėjimą savarankiškai gyventi.
- Šizofrenija: psichikos liga, pasižyminti mąstymo, jausmų, suvokimo ir valios sutrikimais.
Neurozės gydymas
Neurozės gydymas yra kompleksinis ir apima psichoterapiją bei medikamentus.
Psichoterapija
Naujausi tyrimai rodo, kad psichoterapinis gydymas yra efektyvus. Taikomi šie būdai:
- Atpalaidavimo metodai: autogeninės treniruotės, progresyvus raumenų atpalaidavimas.
- Elgesio treniravimas: sisteminiai elgesio pratimai, paskirstantys kasdienį aktyvumą.
- Kognityvinė terapija: stengiamasi paveikti paciento neigiamas mintis ir klaidingas interpretacijas, pakeičiant jas į teigiamas.
- Grupinė terapija: metodas, kai keletas žmonių, turinčių tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti.
- Šeimos psichoterapija: padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Medikamentinis gydymas
Didelei daliai pacientų būna ryškus nerimas, įtampa, prislėgta nuotaika ir miego sutrikimai, todėl gali prireikti gydymo antidepresantais ir trankviliantais (raminančiais centrinę nervų sistemą ir šalinančiais nerimą). Antidepresantas paskiriamas individualiai, paaiškinant, kad vaistą reiks vartoti ilgai ir nuosekliai. Trankviliantai skiriami nerimui ir nemigai koreguoti, dažniausiai turi būti vartojami neilgai, kad neišsivystytų pripratimas.
Patarimai, kaip rasti balansą ir pagerinti miego kokybę
Geriausias būdas spręsti nemigą - ieškoti balanso. Subalansuotas darbo ir poilsio režimas yra vienas pagrindinių būdų gerinti miego kokybę. Jei kankina nemiga, vadovaukitės šia taisykle: skirkite 8 valandas darbui, 8 valandas - poilsiui arba hobiams, ir 8 valandas - miegui.
Taip pat skaitykite: Kokybiniai psichikos skirtumai
Ką daryti, jei kankina nemiga dėl įtampos?
Jei negalite užmigti dėl patiriamo streso ar įtampos, išbandykite vaistažolių preparatus. Vartokite raminančias vaistažoles, tokias kaip melisa, valerijonas, mėtos, preparatai turintys pasifloros ekstrakto, apyniai. Taip pat padėti gali magnis B6. Rekomenduojama prieš miegą išgerti preparatų sudėtyje, turinčių melatonino.
Kaip kovoti su nerimu?
- Stebėkite savo mintis: nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“.
- Pakeiskite pesimistines prognozes: apgalvokite situaciją iš visų pusių ir pakeiskite nerimą sukėlusias mintis labiau realistinėmis.
- Nevenkite situacijų, kurios kelia nerimą: nors vengimas kurį laiką padės išvengti nerimo, ilgainiui tai gali apriboti jūsų gyvenimą.
- Atidėkite nerimą vėlesniam laikui: jei nerimaujate dėl to, ko tuo metu negalite išspręsti, atidėkite tai vėlesniam laikui.
- Rūpinkitės savimi: reguliariai sportuokite, raskite laiko poilsiui, stenkitės gerai išsimiegoti.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: pasipasakokite apie tai, kas neramina draugams, šeimai ar psichologui.
Profilaktika
- Jei paskirtas antidepresantas, jį reikia vartoti nuosekliai, ilgai, keletą mėnesių, netgi metų.
- Vartojant raminamuosius, griežtai laikykitės gydytojo nurodymų, nes kitaip gali atsirasti priklausomybė.
- Labai svarbu laiku paskirtas psichiatrinis gydymas.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei ligos simptomai trukdo kasdienei veiklai ir įprastam gyvenimo ritmui.
- Jei jaučiama nuolatinė vidinė įtampa dėl dažnai pasireiškiančių nemalonių simptomų.
- Jei sutrikimas tiek pablogėja, kad pasireiškia ūminiai nerimo priepuoliai.
- Jei ligos simptomai vis sunkėja, dažnėja, prisideda naujų.