Emocijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, įtakodamos mūsų mintis, elgesį ir sąveiką su kitais. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų prigimtį, jų svarbą ir kaip galime ugdyti emocinį raštingumą, kad pagerintume savo gerovę ir santykius.
Emocijos kaip rodiklis
Emocijos yra esminė žmogaus patirties dalis. Anot psichologo E. Šidlausko, emocijos yra senesnė mąstymo forma, tarsi savotiškos smegenys, padedančios mums suprasti, kas mums tinka, o kas ne. Jos tarnauja kaip poreikių patenkinimo rodiklis, signalizuodamos apie tai, kas mums svarbu ir kaip jaučiamės tam tikrose situacijose.
Viena iš tokių emocijų yra pyktis. Pyktis dažnai kyla kaip reakcija į neteisybę ar bejėgiškumo jausmą. Įpykęs žmogus mano, kad kažkas yra ne taip, kaip turėtų būti, kad pažeidžiami jo interesai ir poreikiai. Tačiau svarbu suprasti, kad pyktis nėra banalus - dažnai tai yra reakcija į bejėgiškumo jausmą, į tai, kad žmogus kažko negali.
Emocinis raštingumas: kelias į sėkmę
Emocinis raštingumas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas, taip pat suprasti kitų žmonių emocijas. Tai apima santykį su savimi ir santykį su kitais.
Santykis su savimi
Santykiui su savimi priskiriamas gebėjimas atpažinti savo emocines būsenas, dirgiklius, įsivardyti patiriamą emociją ir mokėti su ja gyventi, t. y. ją valdyti. Pavyzdžiui, prieš reaguojant stabtelėti, padaryti pauzę. Taip pat svarbu išmokti pasitikėti savimi, žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, gebėti išsikelti tikslus ir jų siekti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė savijauta rizikingomis aplinkybėmis
Santykis su kitais
Santykiams su kitais svarbus empatiškumas, įvairovės priėmimas, atsisakymas neigti kito žmogaus emocijas arba norėti jas pataisyti. Emociniam raštingumui taip pat priskiriamas gebėjimas kurti ir išlaikyti santykius, spręsti konfliktus, tarpininkauti juose, gebėti pasakyti ne, veikti įvairiose grupėse.
Emocinis intelektas yra neatsiejama ugdymo dalis. Kai kalbame apie švietimą, įsijungia dar vienas įgūdžių blokas - atsakingas sprendimų priėmimas. Visos išvardytos emociniam raštingumui priskiriamos savybės yra būtinos tam, kad žmogus gebėtų priimti atsakingus sprendimus, įvertindamas pasekmes ir prisiimdamas atsakomybes. Tai yra ypač svarbu, kai kalbame apie kasdienius sprendimus, ypač kai reikia rinktis. Pavyzdžiui, tyčiotis ar ne, vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar ne, rūpintis sveikata ar ne. Visi šie ir kiti gyvenimui svarbūs, socialiniai ir emociniai gebėjimai gali būti nuosekliai ugdomi.
Kaip ugdyti emocinį raštingumą?
Nors emocinis raštingumas formuojasi nuo gimimo, jį galima vystyti ir ugdyti visą gyvenimą. Jeigu vaiko aplinkoje nebuvo tinkamų pavyzdžių ir jam nesusiformavo socialiniai emociniai įgūdžiai, šį trūkumą sėkmingai gali kompensuoti pedagogai. Mokyklos yra motyvuotos ugdyti socialinius ir emocinius mokinių įgūdžius, nes jie svarbūs kuriant saugią ir palankią mokymo(si) aplinką, gerina santykius tarp mokinių ir mokytojų, didina mokinių motyvaciją mokytis, tad prisideda prie mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo ir, apskritai, daugelio su prevencija susijusių iššūkių sprendimu.
Štai keletas patarimų, kaip ugdyti emocinį raštingumą:
- Atpažinkite savo emocijas. Stebėkite savo jausmus ir pabandykite juos įvardyti.
- Supraskite savo emocijų priežastis. Kas išprovokuoja jūsų emocijas?
- Valdykite savo emocijas. Išmokite ramiai priimti pyktį, o jam užvaldžius nesiimkite skubotų veiksmų. Kiekviena ramiai praleista minutė lygi mažesniam pykčiui, blaivesniam mąstymui, lengvesniam problemų sprendimui.
- Būkite empatiški. Stenkitės suprasti kitų žmonių jausmus.
- Priimkite įvairovę. Gerbkite kitų žmonių nuomones ir pasirinkimus.
- Atsisakykite neigti kitų žmonių emocijas. Leiskite žmonėms jausti tai, ką jie jaučia, net jei su tuo nesutinkate.
- Nenorėkite pataisyti kitų žmonių emocijų. Vietoj to, pasiūlykite paramą ir supratimą.
- Klausykite atidžiai. Skirkite dėmesį ne tik tam, ką žmonės sako, bet ir kaip jie tai sako.
- Būkite atviri. Pasidalinkite savo jausmais su kitais.
- Praktikuokite atlaidumą. Atleiskite sau ir kitiems už klaidas.
Emocijų valdymas: kaip sutramdyti pyktį?
Nesvarbu, kas išprovokavo pyktį: kitas žmogus, susiklosčiusi situacija ar pats įpykęs asmuo, pyktį visgi reikėtų sutramdyti. Paklaustas apie pykčio suvaldymo būdus, psichologas E. Šidlauskas paneigia plačiai paplitusią nuomonę, kad geriausia pykčio atsikratymo forma - kriaušės boksavimas ar politikų keikimas komentaruose. Specialistas patikina, kad minėti veiksmai yra neefektyvūs ir skatina dar didesnį pyktį.
Taip pat skaitykite: Energetinės priklausomybės mažinimas
Psichologas pateikia kelis patarimus, padėsiančius sutramdyti pyktį:
- Mokykitės spręsti situacijas, kuriose jaučiate pyktį. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus netenkina darbas, reikėtų ieškoti kitų variantų.
- Išmokite ramiai priimti pyktį, o jam užvaldžius nesiimkite skubotų veiksmų. Geriausia strategija - supykus nieko nedaryti.
- Praktikuokite atlaidumą. Žmonės ar aplinkybės, kurios erzina, - kaip gyvenimo pipirai, kurie gali kažko išmokyti.
Emocijos ir visuomenė
Emocinis raštingumas svarbus ne tik individualiai gerovei, bet ir visuomenės sveikatai. Psichikos sveikatos rodiklis geriausiai atspindi, kur judame. Taip pat pasitelkiami savižudybių, nusikalstamumo skaičiai visuomenėje, emigracija ir dar daug kitų objektyvių rodiklių. Asmeninės problemos arba krizės kyla, kai tam tikru metu žmogui pritrūksta įgūdžių padėti sau ar jis negauna laiku reikiamos paramos ar pagalbos. Tai reiškia, kad žmogus stokojo gebėjimų, nežinojo, kaip pasielgti saugodamas save ir aplinkinius. Kad to būtų išvengta siekiame, kad jau nuo pirmos klasės vaikai ugdytų socialinius emocinius įgūdžius.
Visuomenė, kurioje žmonės geba suprasti ir valdyti savo emocijas, yra atsparesnė stresui, konfliktai sprendžiami taikiai, o žmonės jaučiasi labiau patenkinti savo gyvenimu. Todėl svarbu, kad emocinis raštingumas būtų ugdomas nuo pat mažens, tiek šeimoje, tiek mokykloje.
Juokas kaip emocinės gerovės šaltinis
Juokas yra ne tik malonus, bet ir naudingas sveikatai. Hipokratas jau seniai pastebėjo juoko naudą sveikatai ir siūlė jį naudoti kaip vieną iš gydymo priemonių. Šiuolaikiniai mokslininkai taip pat patvirtina, kad juokas mažina stresą, stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką ir netgi gali pailginti gyvenimą.
Juokas yra išimtinai tik žmogui būdinga savybė - gyvūnai nesijuokia. Kaip ir iš ko juokiamasi, yra užkoduota genuose. Juokas pradeda vystytis nuo kūdikio šypsenos kaip nevalingas refleksas ir primityvi reakcija bei nesąmoningas artikuliavimas, kuriame dalyvauja pasąmonė ir žmogaus kūnas. Šis refleksas taip pat suveikia tuomet, kai žmogus yra kutenamas.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį kampą
Juoko terapija, pagrįsta juoko nauda sveikatai, tampa vis populiaresnė. Juoko jogos klubai, klounų terapija ligoninėse ir kitos iniciatyvos padeda žmonėms patirti juoko teigiamą poveikį ir pagerinti savo emocinę gerovę.