Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, o jos sutrikimai gali reikšmingai paveikti įvairias gyvenimo sritis. Vienas iš tokių sutrikimų yra neuroziniai sutrikimai. Straipsnyje aptariama neurozinių psichikos sutrikimų klasifikacija, diagnostikos principai ir gydymo būdai, atsižvelgiant į Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-10) ypatumus bei šiuolaikinius gydymo metodus.
Kas yra "F" kodas?
"F" kodas - tai tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) naudojamas žymuo, skirtas psichikos ir elgesio sutrikimams identifikuoti. Ši raidė, pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentės Ramunės Mazaliauskienės, kartais sukelia nepagrįstą baimę žmonėms, kurie delsia kreiptis į specialistus dėl įsigalėjusių mitų ir stigmų.
Stigmos ir mitai apie psichikos sutrikimus
Vis dar gajūs mitai, kad psichikos sutrikimų diagnozė užkerta kelią gauti vairuotojo pažymėjimą ar įsidarbinti. Tačiau, pasak R. Mazaliauskienės, apsilankymas pas specialistą yra rūpinimasis savo sveikata, o ne rizika. Net jei sutrikimas nenustatomas, specialisto patarimai gali būti naudingi tolesnei sveikatos priežiūrai. Laiku kreipiantis į psichiatrą galima greičiau išspręsti problemą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Depresija kaip pavyzdys
R. Mazaliauskienė pateikia depresijos pavyzdį, kurios gydymas dažnai atidedamas dėl stigmų. Visuomenėje nenoras keltis iš lovos ar energijos stoka vis dar laikomi neveiklumu, o ne liga. Negydoma depresija gali žaloti mintis, jausmus ir fizinę sveikatą.
Psichikos sveikata ir visuomenės požiūris
Pastaruoju metu socialinėje erdvėje matome teigiamų pavyzdžių, skatinančių rūpintis psichikos sveikata. Vis daugiau žmonių drąsiai kalba apie vizitus pas psichologus. Visuomenė keičiasi ir žmonės dažniau kreipiasi į specialistus dėl nerimo, depresinių sutrikimų ir net sudėtingų sveikatos būsenų, tokių kaip psichozė.
Taip pat skaitykite: Neuroziniai negalavimai
Jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių požiūris
Jaunimas yra atviresnis psichikos sveikatos temoms ir drąsiau kreipiasi į specialistus. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės vis dar turi baimių, susijusių su praeities patirtimi, kai kreipimasis į psichikos sveikatos specialistą galėjo reikšti tam tikrus apribojimus.
Psichikos sveikata ir teisė vairuoti
Vis dar įsigalėjęs mitas, kad psichikos sveikatos problemų turintis žmogus visada netenka teisės vairuoti, yra neteisingas. Lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai netrukdo turėti teisės vairuoti. Tačiau turintiems sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis ar asmenybės sutrikimų, kurie trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, vairuotojo pažymėjimai neišduodami arba dėl jų sprendžia gydytojai individualiai.
Pavyzdžiai iš praktikos
R. Mazaliauskienė teigia turinti pacientų, kurie sėkmingai prasitęsė teisę vairuoti arba įgijo ją iš naujo net ir turėję sunkių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, psichozę.
Teisė įsigyti ar turėti ginklą
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę įsigyti ginklą. Leidimas neišduodamas sergant organiniais ir simptominiais psichikos sutrikimais, šizofrenijos grupės sutrikimų atveju. Tačiau pasveikusiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų ir nebeturintiems elgseną ar mąstymą neigiamai veikiančių sutrikimų apraiškų, teisė įsigyti ar turėti ginklą nėra užkardoma visam gyvenimui. Leidimas išduodamas esant trejų, penkerių arba dešimties metų remisijai.
Siekis mažinti atskirtį
Sprendimu leisti įsigyti ir turėti ginklą asmenims, įveikusiems psichikos sutrikimus, siekiama mažinti šių gyventojų atskirtį nuo likusios visuomenės. Tačiau, esant psichinės sveikatos sutrikimui, žmogus neturi teisės įsigyti ar turėti ginklą.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Medikamentinis gydymas ir mitai
Dalis žmonių nesikreipia į specialistus dėl žinių stokos apie psichikos sveikatos sutrikimų gydymą. Dažnai manoma, kad tokie sutrikimai gydomi stipriais medikamentais, prie kurių greitai priprantama.
Nerimas dėl pripratimo
Pacientai dažnai nerimauja, kad prie medikamentų galima priprasti. R. Mazaliauskienė aiškina, kad tai nėra pripratimas, o tiesiog sutrikimas, kuriam reikalinga nuolatinė medikamentinė simptomų kontrolė. Kita dažna baimė - medikamentinių vaistų poveikis žmogaus būsenai. Tačiau didžioji dalis šiuolaikinių vaistų nesukelia mieguistumo ar apkvaitimo jausmo.
Piktnaudžiavimas medikamentais
R. Mazaliauskienė atkreipia dėmesį į priešingą situaciją, kuomet žmonės pradeda piktnaudžiauti receptiniais medikamentais, vartoja juos be gydytojo paskyrimo kasdieniams iššūkiams spręsti. Ji ragina atkreipti dėmesį į tikrąją problemos priežastį - nerimą, kurį galima kontroliuoti ir kitomis priemonėmis, daugiau dėmesio skiriant savo psichikos sveikatai.
TLK-10 klasifikacija ir neurozės
TLK-10 klasifikacija yra išsamesnė už TLK-9 ir sukurta kaip visų su ligomis ir sveikata susijusių klasifikacijų pagrindas. TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9. Tačiau terminas "neurozinis" atskirais atvejais vartojamas, pavyzdžiui, apibrėžti didelei sutrikimų grupei F40-F48 "Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai".
Naujas požiūris į klasifikavimą
Vietoje neurozės ir psichozės dichotomijos dabar sutrikimai suskirstomi į grupes, remiantis bendromis savybėmis ir aprašomuoju principu. Tai klasifikaciją daro patogesne naudoti. Pavyzdžiui, ciklotimija (F34.0) klasifikuojama nuotaikos [afektinių] sutrikimų F30-F39, o ne suaugusios asmenybės ir elgesio sutrikimų F60-F69 poskyryje.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Terminų vartojimas
Visoje klasifikacijoje vartojamas terminas "sutrikimas" siekiant išvengti dar didesnių problemų, susijusių su terminų "liga" ar "susirgimas" vartojimu. Terminas "psichosomatinis" nevartojamas dėl panašių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad nebūtų klaidingai suprantama, jog kitų ligų atsiradimui, eigai ir prognozei neturi reikšmės psichologiniai veiksniai.
Specifiniai nerimo sutrikimai
Specifiniai nerimo sutrikimai yra dažniausi psichikos sutrikimai. Išskiriami 3 svarbiausi specifiniai nerimo sutrikimai - fobiniai, panikos ir generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). TLK-10-AM nerimo sutrikimai pateikti poskyryje Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Dažniausias nerimo sutrikimas yra fobiniai nerimo sutrikimai (F40).
Dažnumas ir demografija
Specifinės fobijos yra dažniausias fobinis nerimo sutrikimas (sergamumas per 12 mėnesių siekia 10,3 proc.). Antras pagal dažnį yra panikos sutrikimas (sergamumas per 12 mėnesių - 6,0 proc.). GNS yra trečias pagal dažnį nerimo sutrikimas (sergamumas per 12 mėnesių - 2,2-3,6 proc.). Moterys nerimo sutrikimais serga 1,5-2 kartus dažniau už vyrus.
Amžius ir sutrikimų derinimas
Nerimo sutrikimai manifestuoja esant įvairaus amžiaus - specifinės fobijos pasireiškia vaikystėje (vidutiniškai 7 metų), socialinio nerimo sutrikimo pradžia - paauglystėje, panikos sutrikimas - apie 24 metus. GNS pradžia gali būti vėlyva. Tai vienintelis specifinis nerimo sutrikimas, kurio dažnis vyresnių nei 50 metų asmenų grupėje išlieka didelis. Nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu, pavyzdžiui, GNS dažnai būna kartu su agorafobija, panikos sutrikimu ir socialinio nerimo sutrikimu.
Gydymo kreipimasis
Tik maža dalis nerimo sutrikimais sergančių pacientų kreipiasi į gydytojus (Europoje atlikto tyrimo duomenis, apie 20,6 proc.). Dažniausi nerimo sutrikimai yra fobiniai nerimo sutrikimai, panikos sutrikimas ir generalizuotas nerimo sutrikimas.
Fobiniai nerimo sutrikimai
Pacientams, sergantiems fobiniais nerimo sutrikimais, nerimo simptomai pasireiškia esant tam tikrai situacijai ar tam tikram išoriniam stimului, nors objektyviai tai nėra pavojinga. Šios situacijos sukelia baimę, įtampą, jų stengiamasi išvengti.
Agorafobija
Agorafobija (F40.0) - baimė ir nerimas, išsivystantis dėl įvairių situacijų, susijusių su išėjimu iš namų.
Socialinės fobijos
Socialinės fobijos (F40.1) pasireiškia baime atsidurti mažos žmonių grupės dėmesio centre, susijusi su žemu savivertės pojūčiu ir kritikos baime.
Panikos sutrikimas
Panikos sutrikimui (F41.0) būdingi pasikartojantys, staigūs netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar objektu, tad jų negalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali skatinti vengiamąjį elgesį, tuomet pasireiškia panikos sutrikimas su agorafobija. Tarp panikos atakų dažnai pasireiškia priepuolių laukimo nerimas.
Simptomai
Dažniausiai įvykus panikos priepuoliui pasireiškia stiprus širdies plakimas, pacientui sunku kvėpuoti, svaigsta galva, tirpsta kūnas ar galūnės, mirga akyse.
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)
Svarbiausias GNS (F41.1) požymis - nuolatinis nerimas dėl įvairių kasdienio gyvenimo situacijų (vadinamasis laisvai plaukiojantis nerimas). Sergant GNS, nerimas yra lėtinis, perteklinis (neatitinkantis realios situacijos), išplitęs (susijęs su keletu gyvenimo sričių, kaip antai sveikata, finansine padėtimi, ateities perspektyvomis), sunkiai kontroliuojamas ir lydimas nespecifinių somatinių (įtampos tipo galvos, raumenų, nugaros skausmų, greito nuovargio, prakaitavimo, tachikardijos, virškinimo trakto diskomforto) bei psichologinių simptomų (nemigos, dirglumo, susilpnėjusios dėmesio koncentracijos).
Paciento būsena
Pacientas nuolat gyvena neaiškios baimės, nuogąstavimų ir blogos nuojautos jausmu (kas nors nutiks, bus blogai, gal kas susirgs iš artimųjų). Sutrikimo eiga dažniausiai yra lėtinė, trunka ilgus metus, dešimtmečius. Moterims GNS pasireiškia du kartus dažniau nei vyrams.
Pradžios laikotarpiai
Išskiriami 2 sutrikimo pradžios laikotarpiai - ankstyvasis ir vėlyvasis suaugusiojo amžius (pastaruoju atveju susijęs su lėtinių somatinių ligų pradžia). Daugiausiai GNS sergančiųjų yra 45-55 metų. GNS yra lėtinė liga, diagnostiniuose kriterijuose nurodomas 6 mėnesių terminas, tačiau paprastai praeina keletas metų, kol pacientai kreipiasi į gydytojus.
Eiga ir somatiniai skundai
GNS būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, spontaninės remisijos retos. Kadangi GNS pasireiškia įvairiais lėtiniais nespecifiniais somatiniais skundais, dažniausiai pacientai pirmiausia kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus (BPG) ir gerokai rečiau į psichiatrus. Tai dažniausias nerimo sutrikimas tarp į šeimos gydytojus besikreipiančių pacientų.
GNS vaikams ir depresija
Vaikams GNS dažniausiai prasideda pilvo skausmais ir virškinimo sutrikimais. Iki 60 proc. atvejų GNS lydi depresija, tuomet, be nusiskundimų nuolatiniu ir nekontroliuojamu nerimu, pasireiškia anhedonija (negebėjimas patirti malonių pojūčių), neviltis, tipiški cirkadiniai nuotaikos svyravimai (savijauta blogesnė pirmoje dienos pusėje).
Rizikos veiksniai
Rizikai susirgti GNS įtakos turi paveldimumas. Specifinis psichologinis GNS sergančių pacientų bruožas - negebėjimas toleruoti neapibrėžtumo, kitaip tariant, neigiamai reaguojama į situacijas, kurių išeitys neaiškios arba sunkiai prognozuojamos.
Diagnozavimas
Remiantis šeimos gydytojo norma, BPG gali savarankiškai diagnozuoti ir gydyti nerimo sutrikimus. Todėl neaiškios etiologijos galvos, raumenų, nugaros skausmais, virškinimo negalavimais ar nemiga besiskundžiantiems pacientams naudinga įvertinti, ar nėra pakankamai kriterijų diagnozuoti specifinį nerimo sutrikimą. Lietuvoje naudojama TLK-10-AM klasifikacija, ja reikia vadovautis diagnozuojant specifinius nerimo sutrikimus.
Fobinių nerimo sutrikimų diagnostika
Diagnozuojant fobinius nerimo sutrikimus (agorafobiją, socialinę fobiją, specifines fobijas), būtini visi 3 kriterijai:
- simptomai privalo būti pirminiai nerimo požymiai, o ne antriniai kitų simptomų, kaip antai kliedesiai ar įkyrios mintys;
- nerimą sukelia specifinė situacija (agorafobijos atveju minia, vieša vieta, išėjimas iš namų arba kelionė vienam, socialinės fobijos atveju - socialinės situacijos);
- fobinių situacijų vengimas.
Panikos sutrikimo diagnostika
TLK-10-AM diagnostiniuose kriterijuose nurodoma, kad panikos sutrikimas gali būti diagnozuojamas tik tada, kai nėra specifinių fobijų. Fobiją keliančiose situacijose pasireiškiantys panikos priepuoliai laikomi fobinio nerimo sutrikimo stiprumo požymiu, o ne atskira liga. Panikos sutrikimo diagnozei nustatyti reikalingi bent keli sunkūs nerimo priepuoliai, išsivystę maždaug per vieną mėnesį:
- tais atvejais, kurie objektyviai nėra pavojingi;
- priepuoliai pasireiškia ne tik žinomomis ar prognozuojamomis situacijomis;
- tarp panikos priepuolių pacientas paprastai beveik nejaučia nerimo simptomų.
GNS diagnostika
TLK-10-AM klasifikacijoje nurodoma, kad GNS simptomai dažniausiai trunka kelis mėnesius iš eilės ir pasireiškia:
- bloga nuojauta (nerimas dėl būsimų nesėkmių, sunku koncentruoti dėmesį);
- raumenų įtampa (įtampos galvos skausmai, negalėjimas nustygti vietoje, virpulys, nesugebėjimas atsipalaiduoti ir kt.);
- vegetacinis (autonominis) hiperaktyvumas (galvos svaigimas, prakaitavimas, tachikardija ar padažnėjęs kvėpavimas, diskomfortas epigastriume, silpnumas, burnos džiūvimas ir kt.).
DSM-V kriterijai
DSM-V klasifikacijoje nurodoma, kad GNS simptomai turi tęstis mažiausiai 6 mėnesius, jie reikšmingai sutrikdo kasdienį funkcionavimą ir yra mažiausiai 3 iš 6 simptomų (diagnozuojant GNS vaikams, pakanka vieno šių simptomų):
- nerimastingumas;
- greitas nuovargis;
- sunkumas susikaupti;
- emocinis dirglumas;
- raumenų įtampa;
- miego sutrikimai.
Klausimynas GNS sunkumui įvertinti
Tiksliau nustatyti gydymo indikacijas įtariant GNS padeda specialus klausimynas:
- 5-9 balai - lengvas nerimas, rekomenduojamas stebėjimas.
- 10-14 balų - vidutinio intensyvumo, kliniškai reikšmingas nerimas. Reikalingas tolesnis ištyrimas. Esant reikalui, gali būti skiriamas gydymas.
- 15-21 balas - sunkus, kliniškai reikšmingas nerimas.
Papildomi klausimai
Įtariant GNS svarbu paklausti, ar pacientai nerimui malšinti nevartoja alkoholio ar raminamųjų vaistų, be to, rekomenduojama užduoti patikslinančius dėl depresijos ir savižudybės rizikos klausimus. Jei pacientas piktnaudžiauja alkoholiu, griežtai rekomenduojama laikytis visiškos blaivybės, nes GNS simptomai persidengia su abstinencijos sindromo reiškiniais ir tampa sunku nustatyti teisingą diagnozę, vertinti gydymo veiksmingumą.
Gydymas
Specifinius nerimo sutrikimus reikia pradėti gydyti tuomet, kai nerimo sutrikimas atitinka diagnostinius trukmės ir intensyvumo kriterijus, t. y. simptomai trunka gana ilgai, sukelia distresą ir reikšmingai sutrikdo kasdienį funkcionavimą ar profesinę veiklą. Dar viena gydymo indikacija - tai nerimo sutrikimo komplikacijos (depresija, suicidinės mintys, piktnaudžiavimas alkoholiu ar raminamaisiais vaistais).
Gydymo būdai
Lengvesniais atvejais pakanka edukacijos apie gyvensenos keitimą, atsipalaidavimo ir streso įveikos metodikas, nerimo sutrikimų ryšį su somatiniais pojūčiais. Pirmiausia pasirenkamas psichoterapinis specifinių nerimo sutrikimo gydymo būdas yra kognityvinė elgesio terapija. Pirmiausia pasirenkami vaistai yra antidepresantai, antro pasirinkimo vaistai - benzodiazepinai.
Šeimos gydytojo kompetencija
Šeimos gydytojas pagal normą gali gydyti: panikos ir nerimo sutrikimus, senatvės psichikos sutrikimus (Alzheimerio liga, senatvės demencija), depresinį sindromą, pradėti ir, atsižvelgus į specialistų konsultacijas, tęsti lėtinių psichikos ligų gydymą, somatoforminius sutrikimus, tad tinka kodai F40-43, F45, F32, F33, R45.
Gairės šeimos gydytojui
Šeimos gydytojas turėtų vadovautis patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) metodikomis, o jeigu jų nėra - įstaigoje patvirtintomis metodikomis arba Lietuvos ir / ar kitų šalių specialistų draugijų / organizacijų rekomendacijomis, patvirtintomis konkrečioje gydymo įstaigoje.
Psichoterapija
Tarp visų psichoterapinių metodikų daugiausiai įrodymų gydant specifinius nerimo sutrikimus sukaupta apie kognityvinės elgesio terapijos (KET) intervencijų veiksmingumą. KET principai postuluoja, kad GNS sergantys pacientai pervertina galimą riziką, netoleruoja neapibrėžtumo ir nuvertina savo galimybes ištverti sunkumus.
Medikamentinis gydymas
Antidepresantai yra pirmiausia pasirenkami vaistai specifiniams nerimo sutrikimams gydyti. Sėkmingas gydymo antidepresantais kursas ne vien padeda išgydyti nerimo sutrikimą, bet ir apsaugo nuo depresijos išsivystymo. Rekomenduojama skirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) arba serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI) grupių antidepresantų.
Benzodiazepinai
Nepaisant to, kad pirmiausia pasirenkami vaistai nerimo sutrikimams gydyti yra antidepresantai, paprastai klinikinėje praktikoje pradedama gydyti BZD, nes jų terapinis poveikis pasireiškia greitai. Dėl greitos veikimo pradžios BZD išlieka pirmiausia pasirenkama priemone pirmajai pagalbai, ištikus panikos atakai ar kraštutinai intensyvaus nerimo atveju.
Kiti psichikos sutrikimų gydymo aspektai
Dauguma TLK-10 skyriuje F00-F99 išdėstytų sutrikimų yra lėtiniai. Dalis psichikos sutrikimų tęsiasi visą gyvenimą. Aktyviu gydymu laikomas kompleksinis ir intensyvus gydymas stacionare, dieniniame stacionare arba ambulatoriškai, kai derinami įvairūs psichikos sutrikimų gydymo būdai: psichofarmakoterapija, elektros impulso terapija, psichoterapija ir kiti.
Psichoterapija ir psichodiagnostika
Psichoterapija - tai žodiniu ir nežodiniu psichoterapeuto ir paciento bendravimu, mokslinėmis psichologijos teorijomis pagrįsti gydomojo poveikio metodai. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas tiriami psichodiagnostiniais metodais, tokiais kaip pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas.
Anamnezės ir psichikos būsenos įvertinimas
Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai. Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais.
Psichikos sutrikimų klasifikacija
Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma.
TLK-10 struktūra
TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas.
Diagnostikos interviu ir psichodiagnostiniai metodai
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID arba MINI. Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti naudojami psichodiagnostiniai metodai, dažniausiai grindžiami įvairiais testais.
tags: #neuroziniai #psichikos #sutrikimai #skirstomi