Temperamentas ir Charakteris: Atskleiskite Svarbiausius Asmenybės Skirtumus ir Jų Įtaką Jūsų Gyvenimui!

Įvadas

Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą, elgesį ir mąstymą. Visame pasaulyje nerasime dviejų visiškai tapačių individų. Kiekvienas savaip džiaugiamės, pykstame ir liūdime. Vieni mėgstame dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžiame giliai savyje. Dėl to, kad žmonių įvairovė tokia didelė, bendravimas tampa sudėtinga užduotimi, ne visuomet duodančia trokštamus vaisius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro žmogaus asmenybę, nagrinėdami temperamento ir charakterio skirtumus, jų įtaką elgesiui ir tarpusavio sąveikai.

Asmenybė ir Jos Komponentai

Žmonių būdas skirstomas pagal asmenybės tipus, o labiausiai prigijo Karlo Gustavo Jungo teorija. Jis skiria dvi pamatines, iš esmės priešingas, žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu - ekstraversiją ir introversiją. Ekstravertas - yra asmenybės rūšis, kuri yra skirta emocinėms apraiškoms kitiems. Šio tipo žmonės yra labai aktyvūs, lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. Toks žmogus bendraudamas su kitais gali būti ir impulsyvus, mėgstantis būti dėmesio centre, dirglus, įžeidus, ir draugiškas. Visa ekstroverto esmė yra nukreipta į išorę. Ekstravertai dažniau konfliktuoja, pažeidžia įsakymus, keičia mokyklas ar darbus, išsiskiria su draugais, jų vedybinis gyvenimas dažniau baigiasi skyrybomis. Intravertas - Intravertų psichinė energija nukreipta į vidų, į patį save. Jo mintys, interesai ir net veiksmai nukreipti į savąjį AŠ. Todėl intravertams taip būdinga refleksija, nuolatinė savo dvasinės būsenos analizė. Intravertai sunkiai bendrauja su aplinkiniais ir blogiau nei ekstravertai prisitaiko prie pokyčių. Jam neįdomu niekas, kas nesusiję su juo, su tuo, ko jis pats neturi. Jiems lengviau praleisti laiką vieni ir dirbti, pasikliaujant tik savo jėgomis. Introvertai yra nuostabūs rašytojai, mokslininkai. Dažniausiai žmonės skirstomi į šiuos du tipus. Tokie žmonės savo gyvenime sėkmingai kaitalioja intensyvų bendravimą bei triukšmingus vakarėlius su atsiskyrimu nuo visų ir buvimu vienumoje. Būtent todėl psichologijoje yra išskiriamas trečias asmenybės tipas - ambivertas, derinantis savyje geriausius abiejų kraštutinių asmenybės tipų bruožus. Ekstravertui ir intravertui būna nelengva surasti bendrą kalbą vienam su kitu, o ambivertas lengvai supranta ir vieną, ir kitą. Ambiverto sociliniai ryšiai dažniau buna stipresni nei ekstraverto. Apibendrinant, galima teigti, kad nėra nieko blogo būti intravertu, ekstravertu ar ambivertu. Asmenybės tipai paaišikina tik mažą dalelę mūsų skirtumų. Kiekvienas iš paminėtų tipų turi tam tikras teigiamas ir neigiamas savybes. Svarbiausia žinoti ir suprasti, kas esate.

Temperamentas

Žmonių būdas skirstomas į 4 temperamentus. Manoma, kad temperamentas - tam tikrų savybių kompleksas, apibūdinantis žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Senovės Graikijos gydytojo Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo skysčių proporcija.

Temperamentas rodo gyvybingumo, energingumo ir aktyvumą laipsnį, o jį nulemia įgimtos savybės: atvirumas arba uždarumas ir nervų sistemos jautrumo laipsnis. Temperamentas - tai pastoviausia psichinė savybė, įgimta ir mažai kintanti. Ji sudaro pagrindą greičiau ar lėčiau formuotis įvairiems charakterio bruožams. Psichologai pabrėžia svarbiausią temperamento savybę - žmogaus psichinės veiklos dinamiką, dažnai ją lygindami su upėmis. Viena jų srauni, vingiuota, greita, putojanti kriokliais, o kita rami llygumos upė.

Temperamentą apibūdina šios savybės:

Taip pat skaitykite: Dresūra ir priežiūra

Senzityvumas. Apie šią savybę sprendžiama iš to, kaip jautriai žmogus reaguoja į silpnus dirgiklius, koks jo reakcijos greitis.
Reaktyvumas. Ši savybė rodo reakcijų į aplinką nevalingumo laipsnį.
Aktyvumas. Apie šios savybės apraiškas temperamente sprendžiama iš to, kaip aktyviai žmogus veikia aplinką ir nugali sunkumus.
Reaktyvumo ir aktyvumo santykis.
Reakcijos tempas.
Plastiškumas ir frigidiškumas.
Ekstroversija ir introversija. Šios savybės nusako, į ką orientuota žmogaus veikla, į ką jis daugiau linkęs - į išorinį pasaulį ar į savo vidų.
Emocinis jautrumas.

Aptarkime pagrindinius temperamentų tipus:

Sangvinikas. Greitai prisitaiko prie naujų sąlygų. Su žmonėmis labai greit randa bendrą kalbą, moka ir nori bendrauti. Sangviniko mimika labai išraiškinga. Jis nenustygsta vietoje, jam nuolat reikia naujų įspūdžių. Nelabai save kontroliuoja, nemoka dirbti sistemingai, neturi grafiko pagal kurį gyvena. Šio žmogaus tipo pulsas stiprus, aktyvus ir reguliarus - 68-75 tvinksiai per minutę. Šio tipo žmonės lengvai prisitaiko prie sąlygų. Šio tipo žmonės mėgsta juokauti. Jis pats gali įsikalbėti ligą, kai jam tai naudinga. Patarimai, kaip sveikti: geriausiai padeda sveikti įsitikinimas, kad reikia greitai pasveikti.
Flegmatikas. Priešingai negu sangvinikas charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba - irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti. Šio tipo pulsas silpnas, reguliarus, retesnis nei 67 tvinksiai per minutę. Tai lėtas, neemocionalus žmogus.
Cholerikas. Jis labai jautrus, impulsyvus. Jam būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, jo emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Cholerikas yra nestabilus. Įsijautęs į naują veiklą, jis veikia iš visų jėgų, sekindamas save daugiau, negu reikia. Jis domisi visuomenine veikla, rodo iniciatyvą, energingas, principingas. Šio tipo pulsas aktyvus ir stiprus iki 76-83 tvinksių per minutę. Tai impulsyvūs, judrus, aktyvūs žmonės. Jie audringai reaguoja į visus įvykius, greitai užpyksta. Patarimai, kaip sveikti: labiausiai padeda kitų pagyros, įtikinėjimai, kad jis esąs stiprus, gebantis daug pasiekti žmogus.
Melancholikas. Jo reakcija dažniausiai neatitinka dirgiklio stiprumo. Jam sunku ilgai išbūti susikaupusiam. Stiprus poveikis melancholikui dažniausiai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Jam būdinga santūri ir prislopta kalba, drovumas, neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas- gilus žmogus, gali būti geras darbuotojas. Šio tipo žmogaus pulsas silpnas, tačiau dažnas - daugiau nei 83 tvinksiai per minutę. Šio tipo žmonės neramūs, įtarūs. Juos neretai kamuoja galvos skausmai, nemiga. Patarimai, kaip sveikti: patariama pakalbėti su kitais apie dvasinius, jaudinančius dalykus.

Verta paminėti tai, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. Dažnai susiduriame su temperamentų vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri“, o kitiems „blogi“ bruožai. Tokie vertinimai nėra teisingi, kadangi nėra nei absoliučiai gerų, nei blogų temperamento bruožų. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų, ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Temperamentų pakeisti neįmanoma - nėra tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės ir visuomenės aplinkos bei vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų. Tačiau saviugdos tikslas turėtų būti siekiamas sumažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus.

Susiformuoja jų pagrindu. Temperamento savybių pakeisti neįmanoma, jų pasirinkti negalime - nėra tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų, būdami įvairesnių temperamentų. Be to, temperamentas sudaro prielaidas greičiau formuotis vieniems charakterio bruožams ir sunkiau kitiems. Cholerikui sunkiau susiformuoti savitvardą negu fflegmatikui, o melancholikui - sunkiau išugdyti iniciatyvumą negu sangvinikui ir pan. Temperamentas sąlygoja charakterio formavimąsi per veiklą.

Charakteris

Charakteris yra viena iš seniausiai pastebėtų ir mėgintų aprašyti asmenybės savybių. Charakteris-tobulesnis psichinis darinys negu temperamentas: charakterio formavimasis neatsiejamas nuo asmenybės formavimosi, nuo viso jos turinio grožio-pasaulėžiūros, pažiūrų, įsitikinimų, interesų. Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt.. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju galipradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė. Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties. Jeigu žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Kiekvienas minėtų charakterių turi tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes. Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai. Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai.

Išskiriami šie charakterio tipai:

Taip pat skaitykite: Vidurinės Azijos aviganiai: charakteristikos

Psichopatinis charakteris. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
Šizoidinis charakteris. Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save.
Paranojinis charakteris. Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai.
Ribinis (isterinis) charakteris. Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
Narcizinis charakteris. Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt.
Mazochistinis charakteris. Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino.
Depresinis charakteris. Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
Hiperaktyvus charakteris. Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
Vengiantis charakteris. Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo.
Demonstratyvus charakteris. Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo.
Obsesinis charakteris. Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.

Charakterio Koregavimas ir Profesinis Tinkamumas

Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išoktų atjausti. Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų. Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda. Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai. Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti. Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.

Skirtingi charakterio tipai geriausiai atsiskleidžia skirtingose profesijose:

Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais.
Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas.
Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose.
Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais.
Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs.
Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių.
Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija.
Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis.
Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.

Charakterių Suderinamumas

Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.

Reprezentacinės Sistemos

Žmogaus asmenybė skirstoma ne tik pagal temperamentą, tipus ir t.t., bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Reprezentacinės sistemos - tai tarsi savotiškos atpažinimo sistemos „savas - svetimas“. Jei naudojami tie patys „kodai“ - žodžiai, judesiai, žmogų priimame kaip „savą“, geriau jį suprantame, labiau pritariame jo mintims. Tai reiškia, kad žinodami pašnekovo tipažą, galime pasiekti itin darnaus ir sėkmingo bendravimo.

Vizualinis. Tai žmonės kurie pasaulį „mato“. Jie lengviau supranta informaciją pateiktą vaizdinėmis priemonėmis, piešiniais, skaidrėmis, diagramomis, grafikais. Dažnai būna, kad mums pasakojant jų žvilgsnis tarsi „išsifokusuoja“ arba nuklysta į tolį, tuo metu jie mato pasakojamą vaizdą. Manoma, kad apie 60% žmonių yra vizualai (dažniau moterys). Pažinti vizualą nesunku. Jo žodyne dominuoja frazės susijusios su vaizdu: „prieš akis iškyla vaizdas“, „ši situacija turi daug atspalvių“, „matau, kad yra taip ir taip/esi toks ir toks“, „miglotos perspektyvos“, „aš apakęs“, „pažiūrėkim iš kitos pusės“, „man atrodo…“ ir t.
Audialinis. Žmonės kurie girdi, beje girdi labai gerai. Išmano muziką, tonus, pustonius, tembrą, pauzes, kalba raiškiai ir ritmingai, tarsi mėgautųsi savo balsu. Klausydamiesi pašnekovo audialai nusuka akis ir atsuka ausį, tokiu būdu jie nepraleidžia nei vieno balso intonacijos pokyčio. Iš menkiausio virptelėjimo audialas gali „išgirsti“ melą. Žodyne dominuoja garsą reprezentuojantys žodžiai ir frazės: „sklinda kalbos“, „problema apie save mums RĖKIA, o mes negirdime“, „nekelkite balso, aš nekurčias“, „aš jūsų įdėmiai klausau, kalbėkite aiškiai, nemurmėkite“, „nuskambėjo įdomus pasiūlymas“, „man pakuždėjo idėją“, „skamba įdomiai“, „skambinkit visais varpais“, „tiesa sakant“, „spengianti tyla“, girdėti, skambėti, garsas, čaižus, cypiantis, triukšmas, akcentas, etc. Audialai mėgsta garsų harmoniją ir pašaliniai garsai jiems yra stiprus dirgiklis.
Kinestetinis. Jaukūs ir jausmingi žmonės. Jiems svarbi faktūros harmonija, rūbų ir baldų kokybė bei funkcionalumas. Gyvenimą jie apčiuopia. Bendraudami stovi arčiau, mėgsta pašnekovą liesti, tapšnoti. Kinestetai daug dėmesio skiria savo kūnui, jį puoselėja, neretas užsiima joga. Komfortas - viena svarbiausių sąlygų kinesteto pasitenkinimui gyvenime. Karštose, šaltose, ankštose patalpose kinestetai taps irzlūs ir dirglūs. Kalba lėtai, daro pauzes, judesiai harmoningi ir subalansuoti. Žodyne dominuoja frazės ir žodžiai: „karštas ginčas“, „šiurkštus pasiūlymas“, „atstumiantis tipas“, „apčiuopiamas rezultatas“, „sunkiai dirbu“, „ranka ranką plauna“, „tvirtas pagrindas“, „nemalonūs jausmai“, „niežti rankas“, „kietos derybos“, „minkštas žmogus“, šaltakraujis, bejausmis, nepaslankus, subtilus, beskonis, sultingas, kvapnus, kartus, etc. Kinestetai gestikuliuoja apatinėje kūno dalyje.
Digitalinis. Pasaulis sudarytas iš prasmės. Tuščiažodžiavimas ir patetika jo neveikia. Digitalas supranta logikos kalbą. Nelogiška = nesąmonė. Digitalai mėgsta analizuoti, mąsto kritiškai, todėl dažnai išveda iš pusiausvyros žmones, kuriems pasaulis atrodo labai aiškus stereotipų ir schemų darinys. Digitalai nemėgsta skubotų sprendimų, masto nuosekliai, giliai ir plačiai, linkę į argumentuotą diskusiją, tikrina informaciją, atidžiai pasveria visus „už“ ir „prieš“, nemėgsta klysti. Kalbant su digitalu reikia tinkamai pasiruošti. Svarbiausia kalba - faktų kalba. Tai kas nėra faktas - digitalui atrodo beprasmybė. Manoma, kad digitalai tai perdegę kinestetai, todėl remiasi mąstymu ir faktais, kaip vieninteliu patikimu ir tvirtu gyvenimo pagrindu. Kalbėdami su digitalu turime nepamiršti aukščiau pateiktos informacijos, nes posakį „apčiuopiamą rezultatą“ jis nuginkluos loginiu klausimu „kas yra apčiuopiamas? Palyginus su kuo? Ar galite pateikti skaičiais, procentais“. Kalbėdami apie pokyčius organizacijoje su digitalu surasime bendrus vardiklius greičiau, jei pateiksime pokyčių prasmę ir nubrėžime konkretų tikslą. Pakinkytas į pokyčių procesą digitalo mąstymas padės išvengti skubotų sprendimų ir beprasmių veiksmų. Digitalas galvos ilgiau, bet jo ramstis - sisteminis požiūris ir blaivus, euforija ir būsimų pergalės fanfarų lūkesčiais neužterštas mąstymas atneš konkretų ir pamatuojamą rezultatą. Pats digitalas jausis užtikrintai kuomet bus vadovaujamasi logika ir aiškiomis, be pagrindo nekintančiomis taisyklėmis.

Kiekviename mūsų viena iš keturių sistemų dominuoja, tad žinodami iš anksto - sugebėsime lengviau prisitaikyti prie pašnekovo, sklandžiai ir tikslingai bendrauti, susitarti.

Taip pat skaitykite: Erdelio terjero temperamento apžvalga

tags: #temperamentas #ir #charakteris #karys