Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra nūdienos suvokimo lygis, remiantis įvairiais tyrimais ir apklausomis, atliktomis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Aptarsime, kokios problemos laikomos svarbiausiomis, kaip keičiasi visuomenės nuomonė ir kaip tai veikia viešąją politiką.
Įžanga
Ryšys tarp viešosios nuomonės ir viešosios politikos yra labai svarbus atstovaujamosios demokratijos valstybėse. Išrinktiesiems atstovams turėtų rūpėti, ką galvoja šalies gyventojai. Šioje apžvalgoje analizuosime, kokios problemos laikomos svarbiausiomis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Vertinsime korupcijos, vartotojų nuomonių tyrimų ir gyventojų pasitikėjimo institucijomis rodiklius bei valdžios sektoriaus išlaidas pagal sektorius. Vienas iš tyrimo tikslų yra poveikio, kurį Lietuvos visuomenės nuomonė turi viešajai politikai, vertinimas.
Duomenų Šaltiniai
Šioje apžvalgoje naudojami šie duomenų šaltiniai:
- Eurobarometro apklausos (2004-2023 m.)
- Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos
- Rinkos ir visuomenės nuomonių tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausos
- „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) (1999-2023 m.)
- Vartotojų nuomonių tyrimai (2001-2023 m.)
- Valdžios sektoriaus išlaidos (2000-2023 m.)
- UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir VšĮ „European institute of health and Sustainable developmemtet“ (EIHSD) atliktos apklausos
Eurobarometro Apklausos: Svarbiausios Problemos Lietuvoje ir ES
Eurobarometro apklausos yra oficiali Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų ES institucijų bei agentūrų priemonė, naudojama reguliariai visuomenės nuomonės dėl su Europos Sąjunga susijusių klausimų stebėsenai. Apklausų ataskaitose šalių narių piliečių atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus yra analizuojami ir lyginami su visų Europos Sąjungos piliečių atsakymų vidurkiais. Be to, analizuojami įvairių socialinių ir demografinių respondentų grupių nuomonių skirtumai.
Infliacija ir Kainų Kilimas
Remiantis Eurobarometro apklausomis, Lietuvos gyventojų nuomone infliacija ir kylančios kainos tarp pagrindinių problemų išliko beveik visą 2004-2023 m. laikotarpį. 2023 m. 52 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų infliaciją ir dėl to kylančias kainas laikė svarbiausia problema šalyje, o 62 proc. Lietuvos apklaustųjų infliaciją laikė didžiausia problema sau asmeniškai.
Taip pat skaitykite: Pasaulėžiūros perspektyvos
Nedarbas
2004 m. 50 proc. Lietuvos respondentų nedarbą įvardijo tarp 2 pagrindinių problemų, o 2009 m. taip galvojo jau 58,5 proc. Lietuvos respondentų. Po 2010 m. gerėjanti užimtumo situacija šalyje atsispindi nedarbo kaip esminės problemos reikšmingumo mažėjime.
Nusikalstamumas
2004 m. 42,5 proc. Lietuvos apklaustųjų nusikalstamumą nurodė tarp dviejų pagrindinių šalies problemų ir tai buvo beveik 2 kartus daugiau nei ES vidurkis (24,5 proc.). Nuo 2007 m. nusikalstamumo santykinis reikšmingumas nuosekliai smuko ir 2023 m. nusikalstamumą tarp dviejų pagrindinių Lietuvos problemų įvardino tik apie 2 procentai Lietuvos apklaustųjų.
Kitų Problemų Reikšmingumas
Lietuvos gyventojai infliaciją, ekonominę situaciją, mokesčius, nedarbą ir nusikalstamumą laiko pagrindinėmis pastarųjų dešimtmečių problemomis. 2023 m. tarp prioritetinių įvardintos imigracijos (28 proc. apklaustųjų), karo Ukrainoje (28 proc.), tarptautinės situacijos (24 proc.) problemos. Kainų kilimą tarp pagrindinių problemų nurodė 20 proc., o aplinkos ir klimato kaitą 16 proc.
Sveikatos Problemos
Klausimas apie sveikatą į Eurobarometro apklausas buvo įtrauktas tik 2020 m. (prasidėjus COVID-19 pandemijai). Nuo 2020 m. vasaros iki 2022 m. žiemos Eurobarometro apklausos sveikatos problemą fiksavo arba pagrindine (38 proc., 2020 m. žiema), arba viena iš pagrindinių.
EIHSD Apklausa: Kainos ir Ekonominė Padėtis
Sociologinių duomenų apie Lietuvos gyventojų požiūrį į nūdienos problemas bazė neapsiriboja vien Eurobarometro generuojama informacija. 2022 m. didžiausiomis problemomis Lietuvos respondentai įvardino kylančias kainas ir infliaciją (57 proc.) bei ekonominę padėtį (33 proc.). Karas Ukrainoje (29 proc.) dažniau neramina vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojus.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Svarbiausia problema - kylančios kainas ir infliacija (asmeninė patirtis - 71 proc., problemos Lietuvos mastu - 64 proc., EIHSD - 57 proc.). Didžiausi skirtumai vertinant ekonominę padėtį (asmeninė patirtis - 13 proc., problemos Lietuvos mastu - 23 proc., EIHSD - 33 proc. ), mokesčius (asmeninė patirtis - 25 proc., problemos Lietuvos mastu - 14 proc., EIHSD - 12 proc. ) ir sveikatos apsaugą / sveikatą (asmeninė patirtis - 20 proc., problemos Lietuvos mastu - 11 proc., EIHSD - 12 proc.).
Pagrindinėmis problemomis, kaip ir atsakydami į pirmąjį klausimą, gyventojai įvardina brangias elektros, dujų (55 proc.) kainas, didelę infliaciją (42 proc.) ir brangų centralizuotą šildymą (37 proc.). Gana svarbi ir viena iš sveikatos sistemos problemų - sunku patekti pas gydytoją (32 proc.). Korupciją savivaldybėje, kaip svarbią problemą, įvardijo 15 proc., o valdžios atstovų nesiskaitymą su gyventojų norais - 12 proc.
Pasitikėjimas Institucijomis: Tendencijos ir Dinamika
Pasitikėjimas institucijomis reiškia, kiek žmonės pasitiki, kad valstybinės įstaigos, mokyklos, ligoninės ir kitos visuomenei tarnaujančios organizacijos yra sąžiningos, kompetentingos ir skaidrios. Pasitikėjimas institucijomis stiprina stabilumą, socialinę sanglaudą ir veiksmingą valdymą, nes viešosios institucijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje ir yra atsakingos už daugelio esminių paslaugų teikimą. Kai žmonės pasitiki savo Vyriausybe ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, jie labiau linkę laikytis šių institucijų nustatytų taisyklių ir nuostatų bei remti jų vykdomą politiką ir priimtus sprendimus geriau tenkinant visuomenės poreikius. Pasitikėjimas taip pat gali paskatinti aktyvesnį dalyvavimą demokratiniame procese, nes kai žmonės pasitiki jiems atstovaujančiomis institucijomis, labiau tiki, kad bus išgirsti.
Lietuvos piliečiai šalies valstybės institucijomis pasitiki mažiau nei visos Europos Sąjungos piliečiai vidutiniškai. 2023 m. duomenimis Lietuvos Vyriausybe pasitiki 29 proc. apklaustųjų, vidutiniškai ES - 32 proc. Lietuvos parlamentu (Seimu) pasitiki 18 proc. Tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis Lietuvos gyventojai pasitiki kur kas labiau nei Lietuvos valdžios institucijomis. 2023 m. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga siekė 65 proc. Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių lieka stabiliai aukštas pasitikėjimas NATO organizacija. Ja pasitiki 75 proc. Lietuvos piliečių, 50 proc. - visų ES šalių gyventojų.
Palyginti su 2023 m. pavasariu pasitikėjimas tiek Lietuvos Vyriausybe, tiek ES šalių Vyriausybėmis padidėjo (Lietuva - 32 proc., ES vidurkis - 36 proc.). Labiausiai savo Vyriausybėmis pasitiki Liuksemburgo (72 proc.), Suomijos (54 proc.), Danijos (53 proc.), Nyderlandų ir Švedijos (52 proc.) gyventojai.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Pasitikėjimas Žiniasklaida
Demokratinėse valstybėse akcentuojama žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, pozityvioji informavimo, kritikos ir kontrolės funkcija. 2023 m. kaip pagrindinį žinių šaltinį naudojo televiziją (ES - 71 proc., Lietuva - 69 proc.) bei internetinės spaudos ir (arba) naujienų platformas (ES - 42 proc., Lietuva - 50 proc.) tiek Lietuvos, tiek visų ES šalių gyventojai. Lietuvoje labai populiarios socialinės žiniasklaidos platformos - 50 proc. (ES - 37 proc.). Radijas, kaip žinių šaltinis svarbus 31 proc. Lietuvos gyventojų, o rašytinė spauda - tik 12 proc.
Keičiasi skirtingų žiniasklaidos priemonių santykinis populiarumas. Palyginti su 2010 m., 2023 m. mažiau ES šalių respondentų bent kartą per savaitę žiūrėjo TV (apie 8 proc.), klausėsi radijo (beveik 13 proc.), skaitė rašytinę spaudą (beveik 37 proc.), tačiau apie 2 kartus daugiau naudojosi socialiniais tinklais.
2023 m. rudens Eurobarometro tyrimai rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida nėra didelis. Tik maždaug 4 iš 10 ES ir Lietuvos respondentų atsakė, kad pasitiki žiniasklaida. Pasitikėjimas žiniasklaida didžiausias Suomijoje (72 proc.), Portugalijoje (61 proc.), Švedijoje (57 proc.), Austrijoje (56 proc.) bei Danijoje ir Nyderlanduose (abejose - 55 proc.).
Labiausiai pasitikima visuomenine televizija ir radiju (Lietuva - 54 proc., ES - 48 proc.) ir rašytine spauda (Lietuva - 30 proc., ES - 38 proc.).