Motyvacija yra esminis psichologinis terminas, apibrėžiantis elgesio, veiksmų ir veiklos skatinimo procesą. Šis procesas kyla iš įvairių motyvų, kurie veikia kaip vidinės paskatos, akstinai ar priežastys, skatinančios žmogų veikti. Motyvacija yra glaudžiai susijusi su asmens poreikiais, interesais, vertybėmis ir tikslais, kurie kartu formuoja jo norą produktyviai dirbti ir siekti aukštų darbo rezultatų.
Įvadas
Šiame straipsnyje išnagrinėsime motyvacijos sąvoką psichologiniu aspektu, apibrėždami jos esmę, struktūrą ir teorinius modelius. Taip pat aptarsime, kaip motyvacija veikia žmogaus elgesį, jo santykį su darbu ir pasitenkinimą juo.
Motyvacijos Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Psichologijos žodyne motyvacija apibrėžiama kaip elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Motyvas yra vidinė paskata, akstinas, priežastis, skatinanti žmogų veikti. Tai, kas sąlygoja judesį. Motyvacija yra savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.
Motyvai gali būti konkretūs ir sąmoningi, tačiau dažnai jie būna nesąmoningi. Dažnai mes žinome išorines bendradarbio veiklos priežastis (geras uždarbis, pripažinimas, geri santykiai su kolegomis, pasitenkinimas darbu). Motyvai retai pasireiškia tiesiogiai. Tik iš parodyto aktyvumo, elgsenos galima spręsti apie darbuotojo motyvus, poreikius, interesus ir lūkesčius. Dažnai veikia ne vienas, bet visas motyvų paketas. Tam tikroje situacijoje veikiantys motyvai vadinami aktyviaisiais motyvais. Jie yra dominuojantys, lemiantys konkrečią veiklą. Greta aktyvių motyvų būna ir įpročio motyvų. Jie yra bendri ir tik stiprina žmogaus nusistatymą, formuoja pagrindinę elgsenos kryptį. Todėl jie dažnai vadinami požiūriu (įsitikinimu, interesu, neigimu). Tarp abiejų motyvų grupių vyksta kaita, poveikis, dažnai konkurencinė kova.
Motyvacijos Struktūra
Motyvo struktūra yra sudėtinga ir apima kelis elementus:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Signalo priėmimas.
- Įvertinimas.
- Programa.
- Paskata.
- Tikslas.
- Veiksmas.
Motyvas yra visų šių elementų sąveika, veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto, patenkinančio jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus, sąveikos. Individas, rinkdamasis veiklos bei elgesio motyvus, pasirenka tai, kas jam tuo momentu svarbiausia, reikšmingiausia, prasmingiausia. Motyvacija apima veiksmus, kurie sužadina elgesį, norint pasiekti tikslą. Motyvacija nusakoma ir paaiškinama, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi, atkakliai laikosi to elgesio arba jį pakeičia. Jeigu motyvas yra veiksmo ar veiklos vidinis skatulys, tai motyvacija yra daug sudėtingesnis reiškinys, tiek vidinis - asmenybinis, tiek išorinis - aplinkos, charakterizuojamas visais veiksmais, žadinančiais tikslingą elgesį.
Motyvacijos Modeliai
Motyvacijos modeliai padeda suprasti, kaip poreikiai sukuria įtampą, kuri, modifikuota individo aplinkos, yra tam tikrų norų priežastis. Darbuotojas išnagrinėja įvairius jį veikiančius stimulus (pozityvius ir negatyvius) ir nusprendžia, kurie iš jų geriausiai patenkina jo norus. Bihevioristinė teorija vadyboje neretai yra efektyvi, tačiau ji neparodo visos žmogaus sąmoningos veiklos gilumos ir variantų, neįvertina žmogaus, jo asmenybės vidinių stimulų.
Poreikiai yra motyvas veiksmui. Jaučiamas poreikis gimdo žmoguje siekimo būseną - jis siekia tikslo. Poreikio patenkinimas ir yra tas tikslas. Kai žmogus pasiekia šį tikslą, jo poreikiai gali būti patenkinti arba nepatenkinti. Žmonės yra labai skirtingi, todėl ir jų poreikiai skiriasi. Vieniems žmonėms sudėtingos užduotys, didelė atsakomybė yra teigiami motyvai, kitiems - ne. Vadovai turi įvertinti tai ir suprasti, kas vieniems pavaldiniams yra labai svarbu, kitiems gali būti visai nesvarbu.
Motyvacijos Teorijos
Mokslininkai sukūrė įvairias motyvacijos teorijas, siekdami paaiškinti žmonių motyvus, jų tikslus bei poreikius. Šiuolaikinės motyvacinės teorijos skiriamos į dvi pagrindines kryptis:
- Poreikio (turinio) motyvacines teorijas.
- Proceso motyvacines teorijas.
Personalo motyvacija yra nuolat kintantis, sudėtingas reiškinys, kuris priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių bei išorinių veiksnių. Nors iki šiol nėra sukurtos vienos, visuotinai pripažintos motyvacijos teorijos, egzistuojanti motyvacijos teorijų įvairovė leidžia geriau suvokti motyvacijos problemas ir pasirinkti tinkamesnius motyvavimo būdus bei priemones.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Poreikio (Turinio) Motyvacijos Teorijos
Poreikio teorijos remiasi žmogaus poreikių identifikavimu, nagrinėja asmeninius stimulus, tikslus, kurių žmonės siekia norėdami patenkinti savo poreikius. Šiai grupei priskiriamos:
- A. Maslow poreikių hierarchijos teorija.
- F. Herzbergo dviejų veiksnių teorija.
- D. C. McClellando poreikių teorija.
- C. Alderferio poreikių hierarchija.
Palyginus su proceso motyvacinėmis teorijomis, poreikio teorijos yra gana statiškos, jos leidžia nustatyti poreikių prigimtį, poreikių struktūros principus.
Abrahamo Maslow Poreikių Hierarchijos Teorija
Abrahamo Maslow poreikių hierarchija yra viena iš ankstyviausių ir garsiausių motyvacijos teorijų. Savo sukurtą poreikių hierarchijos modelį mokslininkas išdėstė knygoje "Motyvacija ir asmenybė" 1954 metais. Mokslininkas žmonėms būdingus poreikius suskirstė į penkias grupes, išdėstytas hierarchine tvarka:
- Fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, oras, miegas, apranga ir kt.
- Saugumo poreikiai: saugumas, stabilumas, laisvė nuo baimės, nerimo ir chaoso, struktūros, tvarkos, įstatymų, ribų, stipraus užtarėjo poreikis.
- Meilės ir priklausomybės poreikiai (socialiniai poreikiai): bendravimas, santykiai su kitais žmonėmis, dalyvavimas grupinėje veikloje, poreikis priklausyti tam tikrai bendrijai, socialiniam sluoksniui, meilės, artumo, draugystės poreikis.
- Pagarbos poreikiai (savigarbos ir įvertinimo poreikiai): aplinkinių teigiamo vertinimo, pagarbos ir asmeninių nuopelnų pripažinimo siekis. Savęs vertinimo poreikio patenkinimas didina žmogaus pasitikėjimą savimi, savo vertės, naudingumo visuomenėje suvokimą.
- Saviraiškos (savęs aktualizavimo) poreikis: naujų žinių, prasmingos saviraiškos siekimas, siekis vystyti savo sugebėjimus, talentus, užsiimti tokia prasminga veikla, kuri jam individualiai tinka, dirbti tokį darbą, kuriam jis yra skirtas.
Tik patenkinus visus kitus poreikius darbuotojai tampa motyvuojami saviraiškos poreikio, ir tik tada jie pradeda ieškoti savo darbo prasmės, galimybių tobulėti bei naujos atsakomybės.
Frederiko Herzbergo Dviejų Veiksnių Teorija
Frederikas Herzbergas sukūrė dviejų veiksnių motyvavimo teoriją, kuri taip pat yra pagrįsta A. Maslow poreikių hierarchija. XX a. šešto dešimtmečio pabaigoje F. Herzbergas su savo kolegomis apklausė 200 inžinierių ir buhalterių, siekdamas ištirti pasitenkinimo ir nepasitenkinimo darbe priežastis. Jis nustatė veiksnius, kurie lemia pasitenkinimą arba nepasitenkinimą savo darbu. Remdamasis šiuo tyrimu mokslininkas padarė išvadą, jog pasitenkinimą ar nepasitenkinimą darbu lemia dvi skirtingos veiksnių grupės, todėl ši teorija įgavo dviejų veiksnių teorijos pavadinimą. Autorius išskyrė higieninius ir motyvacinius veiksnius. Higieniniai veiksniai - tai veiksniai, kurie iššaukia nepasitenkinimą, jei jiems neskiriamas dėmesys. Teigiamas šių veiksnių vertinimas nesukelia didelio pasitenkinimo, tiesiog dingsta nepasitenkinimo šaltinis.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Proceso Motyvacijos Teorijos
Proceso motyvacijos teorijos analizuoja, kaip žmonės suvokia savo darbo aplinką ir kaip šie suvokimai veikia jų motyvaciją. Šiai grupei galima priskirti:
- V. Vroomo lūkesčių teoriją.
- Teisingumo teoriją.
- Tikslų iškėlimo ir pastiprinimo teorijas.
Motyvacijos Įtaka Darbinei Veiklai
Motyvacija atlieka svarbų vaidmenį darbinėje veikloje, skatindama darbuotojus siekti aukštesnių rezultatų, didinti produktyvumą ir kūrybiškumą. Nekreipiant dėmesio į personalo motyvavimą, negerinant, netobulinant motyvavimo sistemos, organizacija rizikuoja prarasti geriausius, labiausiai kvalifikuotus darbuotojus.
tags: #psichologinis #terminas #motyvacija