Juosmens skausmas yra dažna problema, varginanti įvairaus amžiaus žmones. Šis skausmas gali reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę ir darbingumą, todėl tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Straipsnyje aptariamos nugaros skausmo priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai.
Ligos Apibūdinimas
Juosmens skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, įvairių etninių grupių žmones. Šis skausmas labai sumažina gyvenimo kokybę ir darbingumą, yra viena iš dažniausių invalidumo priežasčių ir viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Įvairių tyrimų duomenimis, bent kartą juos patiria 60-90 proc. žmonių. Dažniau serga aukštesni asmenys, taip pat dirbantys sėdimą darbą, vairuojantys arba, priešingai, sunkiai fiziškai dirbantys, atliekantys stereotipinius kilnojimo, lankstymosi judesius, moterims skausmus didina antsvoris, nėštumas. Manoma, kad skausmą sukėlęs jungiamojo, raumeninio ar nervinio audinio pažeidimas turi sugyti savaime per 6-12 savaičių, todėl ūminiu juosmens skausmu vadinamas skausmas, trunkantis trumpiau nei 3 mėnesius. Maždaug 10 proc. susirgusiųjų skausmas nepraeina ir, užsitęsęs daugiau nei 3 mėn., tampa lėtinis.
Nugaros skausmus galima suskirstyti į 5 kategorijas:
- Nekomplikuotas nugaros skausmas (neiradijuojantis, nėra struktūros pažeidimų).
- Nekomplikuota išialgija (iradijuojantis nugaros skausmas, kuris neplinta žemiau kelių).
- Sunkus neurologinių funkcijų sutrikimas (motorikos ar dubens organų funkcijos sutrikimas).
- Rimtas mechaninis pažeidimas (stuburo lūžis ar nestabilumas).
- Susijęs su infekcija ar naviku.
Nugaros Skausmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nugaros skausmą sukelia įvairios priežastys. Dažniausiai nustatoma biomechaninė skausmo prigimtis (sąnarių, raiščių, raumenų pažeidimas, tarpslankstelinių diskų pasislinkimas ir t. t.). Tačiau nugaros skausmas gali būti ir neorganinės kilmės, pvz., susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, atsiradusiais sergant cukriniu diabetu, skydliaukės, inkstų ar kepenų ligomis, psichosomatinis - dėl nerimo sukeltos raumenų įtampos.
Didžiausios rizikos atsirasti nugaros skausmui yra fiziškai sunkūs darbai, gretutinės ligos ar įvairios būklės, rūkymas, viršsvoris ar nutukimas, mažas vandens vartojimo kiekis, sėslus gyvenimo būdas, darbas, kuriame dominuoja viena nekintanti padėtis (pvz. sėdimas darbas).
Taip pat skaitykite: Ryšys tarp streso ir nugaros
Nugaros skausmai neretai susiję su psichogeniniu faktoriumi. Dažniau nugaros skausmais skundžiasi ilgalaikę nervinę įtampą patiriantys, generalizuotu nerimo sutrikimu, depresija ar kitomis psichinėmis ligomis sergantys pacientai. Taigi nugaros skausmas gali būti ir prastos asmens psichosocialinės būsenos sudedamoji dalis. Nugaros skausmą dažniau patiria įvairių žalingų įpročių turintys asmenys.
Ligos Simptomai ir Požymiai
Nugaros skausmo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo priežasties ir pažeidimo vietos.
- Ūmus juosmens-kryžmens patempimas: Nugaros skausmui būdinga staigi pradžia, dažnai susijusi su pasisukimu, pasilenkimu, daiktų kėlimu ar neįprasta fizine veikla. Paprastai šis skausmas gerai lokalizuotas juosmens-kryžmens srityje.
- Sakroileitas: Skausmas gali būti jaučiamas nugaroje ir sėdmenyse ir gali plisti į užpakalinį šlaunies paviršių, tačiau skausmui nebūdinga eiga pagal nervų šaknelių zonas.
- Degeneracinis juosmens-kryžmens artritas: Apatinės nugaros skausmas prasideda laipsniškai, paprastai nesiejamas su fizine veikla ir daugiausia susijęs su rytiniu sąnarių sutingimu, kuris susilpnėja praėjus valandai po atsikėlimo. Nedažnas skausmo plitimas į kelius, blauzdas ir kojų apačią.
- Disko išvaržos sindromas: Skausmas dažniausiai staigiai prasideda ir dažnai plinta į sėdmenis, kojos užpakaliniu paviršiuje ir kartais į pėdas. Skausmas būna stiprus, aštraus, pjaunančio pobūdžio, gali būti su parastezijomis ir raumenų silpnumu. Jeigu dirginama nervų šaknelė, diagnozę padeda nustatyti neurologiniai simptomai (jautrumo praradimas, motorinis silpnumas ir hiporefleksija).
- Osteoartritas: Nugaros skausmai būna simetriški. Čiuopiant būdingas skausmingumas juosmenskryžmenssrityje ties L4, L5 ar S1. Ligoniai nurodo, kad apatinės nugaros dalies skausmai sumažėja gulint ant grindų ar kieto čiužinio.
- Dirglios žarnos sindromas: Būdingas apatinės nugaros dalies skausmas bei pilvo skausmas, kuris neplinta į kojas, o anamnezėje yra dirglios žarnos sindromo simptomų. Diskomforto jausmas nugaroje dėl dirglios žarnos sindromo gali palengvėti po defekacijos.
- Inkstų kolika: Retais atvejais ūmus skausmas, pasireiškiantis nepakeliamu nugaros, o ne šono ar kirkšnies skausmu. Tokiems ligoniams būdingas laipsniškas skausmo perėjimas iš nugaros į šoną ir išplitimas į kirkšnį. Esant inkstų kolikai, Lasegue’o simptomas neigiamas, o atlikus bendrąjį šlapimo tyrimą randama hematurija.
- Ginekologinės ligos: Nugaros skausmai, kurie sustiprėja per menstruacijas ar iškart po jų, būna makšties išskyrų - rodo ginekologines priežastis.
- Prostatitas: Serga daugiau vyresnio amžiaus vyrai. Vargina nuolatinis apatinės nugaros dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai ir seksualinio aktyvumo pokyčiai.
- Depresija: Būdingas difuzinis, spaudimą primenantis skausmas, kurio stiprumas priklauso nuo psichinės būklės. Kartu būna rytinis mieguistumas, nuovargis, vidurių užkietėjimas, anoreksija, prislopintos emocijos.
- Cauda equina sindromas: Centrinis nugaros skausmas, susijęs su kojų aumenų silpnumu, impotencija, dažnu šlapinimusi, šlapimo susilaikymu (kartais ir nelaikymu dėl perpildytos šlapimo pūslės), šlapimo ir išmatų nelaikymu, „balno“ anestezija ir sfinkterių tonuso praradimu. Tai yra reta, bet skubios chirurginės pagalbos reikalaujanti liga.
- Plintantis skausmas pagal nervo inervacijos kryptį (išialgija) arba dar kitaip vadinama radikulopatija atsiranda esant nervinės šaknelės dirginimui. Tuomet būklės nustatymui iš pradžių pasitelkiama klinikinė apžiūra, o esant reikalui ir magnetinio rezonanso nuotrauka (jei būklė labai bloga ar sparčiai blogėjanti, stebimas staigus jėgos praradimas, jutimų sutrikimai, problemos susijusios su šlapinimusi). Klinikinės apžiūros metu įtariant šaknelės spaudimą, turime pastebėti aštrų plintantį skausmą į galūnę. Skausmas galūnėje dažniausiai stipresnis nei skausmas juosmenyje, skausmas labai sustiprėja kosint, čiaudint, atliekant tiesios kojos kėlimo testą (tiek viena galūne, tiek kita). Tuomet provokuojasi skausmas bei neurologiniai simptomai, galimi refleksų sutrikimai, susiję su tam tikrais nervais, jutimo sutrikimai, bei jėgos praradimas.
- Nugaros skausmas pereinantis į koją: Viena dažniausių šios problemos atsiradimo priežasčių - patempti ar pertempti raumenys ir raiščiai. Šiuo atveju skausmas praeina sugijus sužeidimui, tačiau jei skausmas nesilpsta ir vargina jau ilgiau nei mėnesį, po juo gali slypėti rimtesnė problema.Išialgija pasižymi deginančiu ar veriančiu skausmu, plintančiu iš nugaros apačios per užpakalinę kojos dalį. Su šia skausminga būkle susiduriama, kai užspaudžiamas sėdimasis nervas. Artritui būdingas sąnarių uždegimas ir skausmas iš apatinės nugaros dalies gali išplisti į kojas.
Nugaros skausmas tarp menčių žmonės dažnai apibūdina kaip buką, geliantį ar duriantį. Kartu su tokiu skausmu, pasak kineziterapeutės G. „Nugaros skausmas tarp menčių taip pat pasireiškia ribota rankos judesių amplitude. Žmogui tampa sunku pakelti ranką virš peties, atliekant judesius atsiranda spragsėjimo garsas mentės srityje, pakinta mentės padėtis, dar vadinama atsikišusia.
Ligos Diagnostika
Renkant anamnezę, svarbu išsiaiškinti ligoniui kylančias problemas, jo lūkesčius ir ankstesnio gydymo veiksmingumą. Vertinant skausmą, būtina paklausti: kur skauda? Kaip skauda? Kaip stipriai skauda? Pasirinktinai naudojamos skaitmeninė, žodinė ar „veidukų“ skalės. Kur plinta? Kokie simptomai pasireiškia kartu su skausmu? Kas blogina ir gerina būklę: gulėjimas, sėdėjimas, stovėjimas, judesiai, medikamentai, procedūros? Dėl ko dar gali skaudėti juosmenį?
Gydytojui būtina žinoti būkles, galinčias pasireikšti kartu su ūminiu nugaros skausmu ir komplikuoti gydymo eigą:
Taip pat skaitykite: Nugaros skausmo prevencija
- Jaunesnis nei 20 metų ar vyresnis nei 50 metų pacientas.
- Nuolatinis, progresuojantis skausmas.
- Skausmas gulint, ramybės metu, naktį.
- Onkologinė anamnezė.
- Imunosupresija.
- Dubens organų funkcijos sutrikimas.
- Nepaaiškinamas karščiavimas.
- Svorio netekimas.
- Ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas.
- Osteoporozė.
- Intraveninių narkotikų vartojimas.
- Trukmė - ilgiau nei 6 savaitės.
- Trauma.
Esant šiems požymiams, būtinas neatidėliotinas ištyrimas, nes smūgio metu patirta trauma yra sunkių lūžių ir panirimų rizikos veiksnys; svorio kritimas, nuovargis, nemiga ir naktiniai skausmai gali būti piktybinio proceso su metastazėmis kauluose arba lėtinio osteomielito požymiai. Jauniems pacientams, kurie skundžiasi nugaros skausmu, reikėtų įtarti ankilozuojantį spondilitą, spondiliozę ar spondilolistezę.
Apžiūrint odą galima rasti infekcijai (pvz., juostinei pūslelinei) ar vėžiui būdingų pakitimų. Čiuopiant nustatomi lūžiai, nestabilumas, miozitas, miofasciniai trigeriniai taškai ar skausmingi vidaus organai, tiriant judesių amplitudę - funkcijos sutrikimai. Neurologinio tyrimo metu nustatomi sumažėję vibracijos jutimai, būdingi neuropatiniam procesui. Skausmo išsidėstymas pagal dermatomas (refleksines zonas) rodo nervų šaknelių suspaudimą. Raumenų silpnumas taip pat gali būti nervų užspaudimo požymis, tačiau difuzinis silpnumas būdingas medžiagų apykaitos ar centrinės nervų sistemos ligai.
Radikulopatija diagnozuojama atliekant tiesios kojos kėlimo testą (Lasegue’o simptomas). Pradiniai tyrimai turėtų būti bendrasis kraujo tyrimas, ENG, bendrasis šlapimo tyrimas ir juosmeninės stuburo dalies dviejų krypčių rentgenograma. Labai svarbu instrumentinių tyrimų radinius derinti su klinika. Stuburo kompiuterinė tomografija geriausiai atspindi kaulinių struktūrų pakitimus (trauma), o magneto rezonansinė tomografija - nugaros smegenų, šaknelių, tarpslankstelinių diskų ir kitų minkštųjų audinių pažeidimus (tarpslankstelinių diskų išvaržos, spinalinė stenozė, navikai).
Ligos Gydymas
Nugaros skausmo gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Daugeliu atvejų taikomi konservatyvūs gydymo metodai, tokie kaip:
- Poilsis: vengti veiklos, kuri provokuoja skausmą.
- Šaltis/Šiluma: Šilti ir šalti kompresai gali padėti sumažinti skausmą ir greitinti gijimą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kompresų dėjimo tvarką.
- Vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir raumenis atpalaiduojantys vaistai gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
- Kineziterapija: Pratimai, skirti stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gerinti lankstumą ir laikyseną.
- Nugaros masažas: Nugaros masažas efektyviai atpalaiduoja raumenis ir mažina fizinę bei emocinę įtampą.
- Taisyklinga laikysena: Taisyklinga laikysena sėdint ir stovint yra būtina norint išlaikyti nugaros sveikatą, todėl nesikūprinkite.
- Judėjimas: Tinkama ir saugi fizinė veikla yra būtina siekiant gydyti nugaros skausmą pereinantį į koją. Vis dėlto, reikėtų vengti aktyvaus ir kontaktinio sporto, kaip bėgimas ar krepšinis.
Kai kuriais atvejais, kai konservatyvus gydymas nepadeda, gali prireikti chirurginio gydymo.
Taip pat skaitykite: Kaip depresija sukelia nugaros skausmus?
Prevencija
Norint išvengti nugaros skausmo, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliariai mankštinkitės, stiprinkite nugaros ir pilvo raumenis.
- Palaikykite taisyklingą laikyseną: Sėdėkite ir stovėkite tiesiai, nesikūprinkite.
- Kelkite daiktus taisyklingai: Lenkitės per kelius, o ne per nugarą, pritraukite daiktą arčiau kūno.
- Miegokite ant tinkamo čiužinio: Rinkitės kietą arba vidutinio kietumo čiužinį, kuris palaiko stuburą.
- Venkite streso: Išmokite valdyti stresą, praktikuokite atsipalaidavimo technikas.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Skausmas yra stiprus ir nepraeina per kelias savaites.
- Skausmas plinta į kojas.
- Jaučiate kojų silpnumą ar tirpimą.
- Turite problemų su šlapinimu ar tuštinimusi.
- Karščiuojate.
- Netekote svorio.