Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamas streso terminas lietuvių kalbos žodyne, jo reikšmė, kilmė, vartojimas ir poveikis žmogaus organizmui. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant medicinos terminų žodynus, lingvistinius tyrimus ir mokslinius straipsnius apie stresą. Siekiama pateikti išsamią informaciją apie stresą, jo priežastis, pasekmes ir valdymo būdus.
Streso Apibrėžimas ir Kilmė
Žodis „stresas“ (angl. stress - įtampa) lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip žmogaus ir gyvūnų psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl išorinių sąlygų pokyčio arba vidinių sutrikimų (stresorių). Stresas gali būti ūminis arba lėtinis, psichinis arba fiziologinis.
Lingvistiniu požiūriu, terminas „stresas“ kilęs iš lotyniško žodžio stringere, reiškiančio „suspausti“ arba „įtempti“. Šis žodis išplito į įvairias kalbas, įgydamas reikšmę, susijusią su fizine ir emocine įtampa. Lietuvių kalboje žodis „stresas“ dažniausiai vartojamas apibūdinti įvairius nemalonius, nepatogius ir slegiančius jausmus.
Streso Tipai ir Priežastys
Pagal stresorius ir jų poveikį skiriamas psichinis ir fiziologinis stresas. Žmogaus psichinis stresas skirstomas į:
- Informacinį stresą: Sukeliamas dėl pernelyg gausios informacijos, kai žmogus nepajėgia atlikti užduočių ar priimti teisingų sprendimų.
- Emocinį stresą: Kyla dėl pavojaus, grėsmės, konfliktų, kurie sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia neigiamus pokyčius žmogaus gyvenime.
- Atsakomybės stresą: Atsiranda, kai žmogus yra atsakingas už kito asmens veiksmus ir negali kontroliuoti įvykių, kai atsakomybė viršija jo kompetenciją.
- Laiko stresą: Kyla, kai neaiški įvykio trukmė, trūksta laiko atlikti darbus.
- Socialinį stresą: Sukeliamas atsiskyrimas nuo ypač svarbių asmenų.
Fiziologinis stresas skirstomas į:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Fizinį stresą: Gali sukelti fizinė ar psichinė trauma, liga.
- Ekologinį stresą: Sukelia žalingas aplinkos poveikis.
Kitos streso priežastys gali būti:
- Laiko stoka ir skubėjimas.
- Negalėjimas pasiekti tikslo.
- Išoriniai ir vidiniai profesiniai reikalavimai.
- Triukšmas.
- Nepatenkinama partnerystė arba rūpesčių keliantis gyvenimas su artimu giminaičiu.
- Per didelis arba per mažas krūvis darbe.
- Ankštas butas.
- Nedarbo laikotarpis.
- Nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau.
- Stiprus nevisavertiškumo jausmas.
- Menkas pasitikėjimas savimi.
- Jausmas, kad esi silpnesnis už kitą.
- Abejonės savo verte.
- Baimė, kad esi nemėgstamas.
Streso Poveikis Organizmui
Stresas reiškiasi įvairiais fiziologiniais ir psichologiniais pakitimais:
- Fiziologiniai pakitimai: širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso pokyčiai.
- Judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimai.
- Emocinė įtampa, baimė, kartais nesivaldymas, neveiklumas.
Ilgalaikis intensyvių stresorių poveikis skatina pastovius patologinius centrinės nervų, širdies ir kraujagyslių, endokrininės ir kitų organizmo sistemų pokyčius. Stresas taip pat yra vienas svarbiausių psichosomatinių ligų etiopatogenezės rizikos veiksnių.
Stresas Lietuvoje
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, 70 % dirbančiųjų kompiuteriais darbo metu patiria stresą. Jis yra dažnesnis vyrų tarpe - 80%, kiek retesnis moterims - 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų kompiuteriais asmenų, kurių didžioji dalis - vyrai. Tyrimai rodo, kad stresas dažnesnis vyrų tarpe, nes jie dažniau dirba vadovaujantį, materialiai ir socialiai labiau atsakingą darbą. Ypač dažnos stresinės reakcijos tose įstaigose, kur yra valandinis darbo apmokėjimas bei dirbančiųjų ir jų atlikto darbo kontrolė vykdoma automatizuotai, kompiuteriniu būdu.
Streso Valdymas ir Reabilitacija
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Tačiau galima išmokti jį valdyti ir sumažinti jo neigiamą poveikį organizmui. Streso valdymo būdai:
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
- Sveikas poilsis: Laiku gulti ir anksti keltis. Atsiminti, kad sveikiausio miego valandos - prieš vidurnaktį. Nedirbti be pertraukų iki išsekimo - derinti darbą su poilsiu, keisti užsiėmimų pobūdį.
- Mokėjimas džiaugtis: Saulės šviesa, gėlės žiedu, draugyste ir tūkstančiu kitų dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių.
- Atsipalaidavimas: Pertraukėlę darbe ar šiaip kelias minutes dienos metu skirti kvėpavimo pratimams, raumenų atpalaidavimui (relaksacijai), autogeninei treniruotei, saviįtaigai.
- Savęs pažinimas: Pažinti savo silpnas vietas, negeras būdo savybes ir kitus trūkumus. Nereikia galvoti, kad kokia silpnybė yra likimo bausmė, skirta visam gyvenimui.
- Tobulėjimas: Ugdyti gerąsias būdo savybes. Kantrybė, atlaidumas, pakanta, pagarba, dėkingumas ir meilė gydo sielą, padeda gyventi damoje su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu.
- Minčių kontrolė: Kontroliuoti savo mintis ir nesureikšminti kritinių situacijų svarbos.
- Perspektyvos įsivaizdavimas: Numatyti tolesnius veiksmus bei ieškoti išeities iš susidariusios padėties.
- Dėmesio nukreipimas: Nukreipti dėmesį į kitą objektą ar mintį.
- Fiziniai pratimai: Bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas, jojimas, gilaus ir lėto kvėpavimo bei relaksacijos pratimai padės organizmui atgauti įprastą būseną.
- Fizinių organizmo galimybių mobilizavimas: Artimųjų šventės, vakarėliai, hobis.
Reabilitacijos ir streso mažinimo priemonės:
- Organizmą grūdinančios procedūros: vandens procedūros, masažas, mankšta.
- Psichoterapija.
- Autotreningas.
- Meditacija.
- Aromaterapija.
- Muzikos terapija.
- Dramos, operos teatrų, parodų lankymas.
Praktiniai Patarimai Streso Valdymui
- Atsiribokite nuo praeities ir ateities.
- Patyrę kokią nors sudėtingą problemą, nepulkite į paniką, nedarykite to, kas tuo metu ateina į galvą, nepasielkite impulsyviai.
- Nuolat dirbkite.
- Niekada nesistenkite atsiteisti savo priešams, nes sau padarysite kur kas daugiau žalos, negu jiems.
- Nemėgdžiokite kitų.
- Pamirškite save, domėkitės kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams