Nugaros skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų pasaulyje, varginanti tiek fiziškai aktyvius, tiek sėdimą gyvenimo būdą gyvenančius žmones. Nugaros skausmo priežasčių yra daug, įskaitant traumas, ligas, netaisyklingą laikyseną ir socialines problemas. Pastaraisiais metais ryšys tarp streso ir nugaros skausmo tapo vis labiau pripažintas, todėl būtina suprasti, kaip emocinė įtampa gali paveikti mūsų fizinę savijautą.
Stresas ir jo poveikis kūnui
Stresas yra natūrali smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Tai automatinis atsakas į bet kokį reikalavimą, kurį žmogus patiria. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Stresoriai gali būti vienkartiniai arba trunkantys trumpą laiką, o pastaruoju atveju žmonėms dažnai būna lengviau susitvarkyti. Tačiau pasikartojantys arba ilgai trunkantys stresoriai kelia didesnę grėsmę fizinei ir psichinei sveikatai.
Yra du pagrindiniai streso tipai: ūmus ir lėtinis. Ūmus stresas yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Jį dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus, pavyzdžiui, nerimas dėl artėjančio egzamino ar užduoties darbe. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus, skrandžio negalavimus ir nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
Lėtinis stresas yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.
Patyrus stresą, organizmas suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją, kurią reguliuoja autonominė nervų sistema. Streso metu į kraują išsiskiria kortizolis ir adrenalinas - hormonai, ruošiantys kūną greitai reaguoti. Šie hormonai organizme sukelia tam tikrus pokyčius: pagreitėja širdies ritmas, suaktyvėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, sumažėja virškinimo veikla. Šis fiziologinis pasirengimas išlieka net tada, kai realios fizinės grėsmės nėra. Jei žmogus ilgą laiką gyvena stresinėje būsenoje, raumenų įtampa neatslūgsta, o kortizolio perteklius pradeda veikti žalingai: jis trikdo miegą, silpnina imuninę sistemą, sukelia uždegiminius procesus ir skatina raumenų bei jungiamojo audinio degradaciją.
Taip pat skaitykite: Nugaros skausmo prevencija
Kaip stresas veikia nugarą
Stresas keičia centrinės nervų sistemos veiklą, pažeidžia natūralią raumenų balansą ir sumažina skausmo slenkstį. Emocijos skausmą veikia per valentingumo (malonus / nemalonus) ir per sužadinimo (ramus / susijaudinęs) sąveiką. Jei vyrauja negatyvaus valentingumo emocijos su žemu ar vidutiniu sužadinimu - skausmo pojūtis gali būti intensyvesnis. Taigi, skausmą „paaštrina“ tokios emocijos kaip nerimas, liūdesys, nuobodulys, įtampa. Jei jaučiame negatyvaus valentingumo emocijas su aukštu sužadinimu - skausmas atrodo sumažėjęs ar visai nejuntamas. Taip atsitinka, kai patiriame šoką, baimę ar didelį pyktį. Tuo tarpu patiriant teigiamo valentingumo emocijas, nepriklausomai nuo sužadinimo lygio, skausmo pojūtis yra suvokiamas kaip mažiau intensyvus ir erzinantis. Taigi, tikėtina, kad jaučiant pasitenkinimą, džiugesį, susijaudinimą, atsipalaidavimą ir panašias emocijas, mažiau dėmesio kreipsime į skausmą.
Esant stresui, raumenys visame kūne, ypač nugaroje, sprandyje ir pečių juostoje, refleksiškai įsitempia. Tai evoliuciškai išlikęs mechanizmas, kuris turėjo apsaugoti nuo traumų arba padidinti energijos išteklius fizinės kovos metu. Tačiau šiandieninėse situacijose - pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu ar įtemptai bendraujant - šie raumenys ilgai išlieka įtempti, nes nei „kovojame“, nei „bėgame“. Tai gali lemti ne tik nugaros, bet ir pečių, kaklo skausmus.
Nuolatinė įtampa trikdo efektyvią kraujotaką į raumenis. Dėl to raumenys gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Susikaupę medžiagų apykaitos produktai, tokie kaip pieno rūgštis, dirgina nervų galūnes, sukelia stuburo ir nugaros raumenų maudimą arba skausmą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl po emocinio streso dažnai jaučiamas fizinis diskomfortas regione ties nugara.
Kai patiriame emocinę įtampą, dažnai nesąmoningai keičiame savo kūno padėtį: lenkiamės į priekį, sukryžiuojame rankas arba sėdime susigūžę. Toks laikysenos pokytis ilgainiui sukelia nugaros ir stuburo perkrovą, o tai dar labiau sustiprina įtampos sukeltus skausmus.
Taigi, stresas gali veikti kaip pagrindinis veiksnys, sukeliantis ar paaštrinantis nugaros skausmus. Tuo tarpu pats skausmas gali tapti nauju emocinio streso šaltiniu, kuris palaiko ar net stiprina skausmo ciklą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nugaros skausmą?
Kaip atpažinti įtampos sukeltą nugaros skausmą
Skausmas dėl streso dažniausiai nėra staigus ir aštrus, kaip traumų atveju. Dažniausiai juntamas maudimas, įtampa, standumas ar „traukimo“ jausmas nugaros raumenyse, ypač kaklo, pečių, menčių ar juosmens srityse. Ūmus fizinis krūvis nebūtinai yra pagrindinė priežastis, - todėl jei po sunkaus susitikimo ar nerimo periodų prasidėjo nugaros skausmas, tikėtina, kad jis susijęs su įtampa.
Nors dauguma įtampos sukeltų nugaros skausmų yra nepavojingi ir praeina savaime, svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus. Jei skausmas labai stiprus, trunka ilgiau nei kelias savaites, atsiranda jutimų sutrikimų, silpnumas kojose, nevalingi tuštinimosi arba šlapinimosi pokyčiai, - būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes nugaros ligas.
Kaip sumažinti įtampos sukeltą nugaros skausmą
Siekiant sumažinti įtampos poveikį nugarai, svarbu imtis kompleksinių veiksmų. Gydymas vaistais dažniausiai nėra būtinas, tačiau verta įsidėmėti keletą patarimų:
- Judėjimas ir fizinis aktyvumas: Lengva mankšta, vaikščiojimas, tempimo pratimai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerina kraujotaką ir sumažina skausmą. Ypač naudinga praktikuoti jogos ar pilateso pratimus, orientuotus į nugarą ir stuburą.
- Streso valdymo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, sąmoningas raumenų atpalaidavimas (progresyvioji raumenų relaksacija), mindfulness pratimai padeda sumažinti bendrą organizmo įtampą ir taip malšina nugaros skausmą.
- Taisyklinga laikysena: Stebėkite, kaip sėdite ir stovite. Venkite susigūžti, sėdėkite ant ergonomiškos kėdės, kas valandą trumpai pasimankštinkite dirbdami kompiuteriu.
- Šiluma ir masažas: Šiltas dušas, šilto vandens buteliukas ar masažas padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmingus „mazgelius“ nugaros raumenyse.
- Miego kokybės gerinimas: Miego trūkumas tik stiprina streso reakciją. Rūpinkitės miego rutina ir pasirūpinkite patogia lova bei pagalve, ypač jei dažnai jaučiate nugaros skausmą.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą: Šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus: Sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau: Išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Bendraukite su artimaisiais: Kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Stenkitės atpažinti streso požymius: Žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
Kitos nugaros skausmo priežastys
Nors stresas yra svarbus veiksnys, nugaros skausmą gali sukelti ir kitos priežastys:
- Per didelis arba per mažas fizinis krūvis: Dėl per mažo fizinio aktyvumo raumenys silpsta ir jiems tampa sunku atlaikyti netgi kūno svorį - gali kamuoti lėtiniai ir varginantys skausmai. Nugaros skausmai ypač dažnai vargina nutukusius žmones. Per didelis fizinis krūvis irgi negerai - padidėja įvairių pažeidimų rizika. Reikia mankštintis atsargiai, vengti traumų.
- Netaisyklinga laikysena, sukumpusi sėdėjimo padėtis, stuburo iškrypimai: Tai priežastys, kurios itin dažnai sukelia lėtinius nugaros skausmus ir trukdo gyventi.
- Nepatogios kėdės, nepritaikyti čiužiniai: Žmogus daugybę laiko praleidžia ant darbo kėdės ir miegodamas, tad šie daiktai turi būti ergonomiški ir kokybiški. Kitaip gali ištisai kamuoti nugaros maudimas.
- Traumos: Įvairaus pobūdžio minkštųjų ir kietųjų audinių pažeidimai, pavyzdžiui, raumenų patempimai, plyšimai ar slankstelių lūžiai, yra vienos dažniausių ūminių nugaros skausmų priežasčių.
- Įvairios stuburo sąnarių ligos: Pavyzdžiui, osteochondrozė, onkologinės ligos, infekcinės ligos arba pilvo organų ligos taip pat gali sukelti nugaros skausmus. Kai kuriais atvejais patologijos gali būti ir įgimtos.
- Senėjimas: Bėgant metams organizme vyksta natūralūs degeneraciniai procesai, kai asmenį gali kamuoti didesnio ar mažesnio intensyvumo nugaros skausmai. Su metais atsiranda vis daugiau degeneracinių stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčių. Diskų išvaržos taip pat gali sukelti net ir labai didelius, varginančius, gyvenimo kokybę menkinančius skausmus.
- Mėnesinės, nėštumas ar laikotarpis po gimdymo: Kai prireikia šiek tiek laiko, kol viskas grįžta į savo vietas.
- Vidaus organų ligos: Pavyzdžiui, šlapimo sistemos uždegimai, endometriozė, inkstų akmenligė.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.
Taip pat skaitykite: Kaip depresija sukelia nugaros skausmus?
Jei įtampos sukelti nugaros skausmai tampa dažni arba trukdo jūsų kasdienybei, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jei jaučiate nuolatinį ar stiprėjantį krūtinės stuburo skausmą, ypač lydimą plintančio skausmo, neurologinių simptomų ar sisteminių požymių, būtina konsultuotis su gydytoju ar ortopedu, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir sudarytas gydymo planas.
tags: #nugaros #skausmas #priezastys #stresas