Nuo depresijos nugaros skausmai: priežastys, požymiai ir gydymo būdai

Depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ir nugaros skausmų ryšį, jų priežastis, požymius ir gydymo būdus.

Kas yra depresija?

Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės, ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją. Svarbu atskirti depresiją nuo paprastos blogos nuotaikos, kuri yra natūrali sveiko žmogaus psichikos dalis. Tačiau jei jaučiate, kad bloga nuotaika tęsiasi neįprastai ilgai ir įsitvirtina jūsų gyvenime taip, kad kenkia jo kokybei, tai gali būti pirmieji depresijos požymiai.

Kiti dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką).
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos tipai ir priežastys

Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais. Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado. Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.

Kiti depresijos atsiradimą skatinantys veiksniai:

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Aplinkos faktoriai - tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos - artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
• Vaikystės traumos - fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus.

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Fiziniai depresijos požymiai

Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:

• Skausmas ir raumenų įtampa - depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
• Virškinimo sutrikimai - depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
• Svorio pokyčiai - dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
• Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos - depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
• Sumažėjęs lytinis potraukis - depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
• Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija - dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
• Kvėpavimo sunkumai ir dusulys - depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.

Fiziniai depresijos simptomai gali labai varginti ir būti painūs, nes jie gali būti klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos. Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.

Socialiniai depresijos požymiai

Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.

Pagrindiniai socialiniai depresijos požymiai:

• Sumažėjęs socialinis įsitraukimas - asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
• Pomėgių ir interesų ignoravimas - susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
• Sunkumai santykiuose - depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
• Pokyčiai elgesyje - žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
• Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas - asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
• Emocijų reguliavimo sunkumai - depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.

Depresija ir nugaros skausmai: ryšys

Skausmas ir depresija yra glaudžiai susiję. Depresija gali sukelti skausmą, o skausmas gali išprovokuoti depresiją. Tyrimai rodo, jog atvejų, kai skausmas ir depresija eina išvien, sutinkama nuo 30-50 %. Jei žmogų kankina abi šios ligos, prastėja gyvenimo kokybė, iškyla neįgalumo grėsmė, o be to šių dviejų ligų derinys sunkiai pasiduoda gydymui. Kita studija atskleidė, jog skausmo sumažėjimas ar padidėjimas tiesiogiai įtakoja depresijos sunkumą. Ir atvirkščiai, depresijos palengvėjimas ar pasunkėjimas įtakoja skausmo jutimą.

Milijonai nervų ląstelių yra susijungusios į vieną tinklą, kurios tarpusavyje bendrauja. Informacija impulsais keliauja iš vienos ląstelės į kitą nervinėmis skaidulomis, kurių galiukuose yra neuronų jungtys - sinapsės. Tarp tų galiukų yra mažas plyšys - vadinamas sinapsiniu plyšiu. Impulsas pasiekia sinapsę ir į sinapsinį plyšį išsilieja medžiagos, vadinamos mediatoriais (serotoninas, norepinefrinas, acetilcholinas ir kt). Šios medžiagos užveda chemines reakcijas su gretimos nervinės skaidulos receptoriu bei sukelia naują impulsą. Susirgus depresija, sumažėja mediatorių - serotonino ir norepinefrino, tad norint perduoti impulsą į gretimą nervinę ląstelę, signalas siunčiamas po kelis kartus.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

Sergant depresija signalai pavėluotai keliauja į priekinę smegenų žievę, kur reguliuojama nuotaika ir mąstymas. O taip pat į hipotalamusą (pogumburį), kur reguliuojamas apetitas, miegas bei lytinis potraukis. Serotinono ir norepinefrino keliai driekiasi ir į nugaros smegenis, kur reguliuojamos visos kitos kūno funkcijos, dėl to ir iškyla problemos. Žmogus ima „jausti“ kaip funkcionuoja jo skrandis, žarnynas, raumenys, skeletas. Normaliai šie jutimai yra užslopinti ir nejuntami, tačiau sutrikus serotonino ir norepinefrino išsiskyrimui, žmogus ima kažką jausti ir šiuos jutimus interpretuoja kaip nemalonius ar skausmingus, nors iš tiesų nieko blogo nėra. Tiek serotoninas, tiek norepinefrinas atsakingi ne tik už nuotaikos reguliavimą, bet ir skausmo pojūčio priėmimą ir perdavimą.

Vienas dažniausių pasitaikančių nusiskundimų sergant depresija - lėtinis nugaros skausmas. Skausmas trukdo miegoti naktimis, apriboja judrumą dieną, žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, suirzęs. Dėl riboto judėjimo, mažiau bendrauja su kitais žmonėmis, mažiau išeina iš namų, tampa socialiai izoliuotas. Nuolat geriant daug priešuždegiminių vaistų skausmui malšinti, gali atsirasti virškinimo sutrikimų, opų. Dėl nuolat varginančio skausmo prastėja žmogaus atmintis, koncentracija. Gali tapti sunku rūpintis namais, vaikais, eiti į darbą.

Antras pagal dažnumą, esant depresijai, pasireiškia kaklo skausmas. Šis skausmas taip pat trukdo miegui, apriboja judrumą. Dėl skausmo gali sumažėti apetitas, o geriant vaistus nuo skausmo, atsirasti pykinimas, žmogus gali netekti daug svorio. 25 % sergančiųjų migrena taip pat kenčia nuo depresijos bei nerimo. Tai ypač būdinga sergantiems chroniška migrena - kai priepuoliai trunka 15 ir daugiau dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius. Galvos skausmas apriboja kasdienę žmogaus veiklą, socialinį gyvenimą. Kenčiantiems nuo depresijos su galvos skausmu paprastai būdingas stabilus, spaudžiantis, veržiantis, bet ne pulsuojantis skausmas. Skausmas stipriausiai jaučiamas rytais arba vakarais, dažnai tuo pačiu metu - savaitgaliais, per atostogas. Kartais žmogus skundžiasi, jog jam galvą skauda jau kelis metus ar visą gyvenimą. Taip pat depresija gali pasireikšti raumenų skausmu, kojų skausmu, skrandžio skausmais.

Stresas ir nugaros skausmai

Nugaros skausmai yra viena dažniausių negalavimų formų visame pasaulyje - tiek tarp fiziškai aktyvių, tiek tarp sėdimą gyvenimo būdą gyvenančių žmonių. Paprastai jis laikomas fiziniu sutrikimu, kurį sukelia laikysenos problemos, stuburo pakitimai ar raumenų įtampa. Tačiau vis dažniau gydytojai ir mokslininkai atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus - ypač lėtinį stresą - kaip vieną esminių šio skausmo šaltinių. Ryšys tarp emocinės įtampos ir fizinio skausmo nėra tiesioginis ar akivaizdus, tačiau jis yra stiprus ir moksliškai pagrįstas.

Kaip stresas veikia žmogaus kūną?

Stresas yra fiziologinė organizmo reakcija į iššūkius, pavojų ar pasikeitusias aplinkybes. Patyrus stresą, aktyvuojama vadinamoji simpatinė nervų sistema, kuri paskatina hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Šie hormonai organizme sukelia tam tikrus pokyčius: pagreitėja širdies ritmas, suaktyvėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, sumažėja virškinimo veikla. Šie pokyčiai yra skirti tam, kad organizmas galėtų greitai reaguoti į grėsmę - tai vadinama „kovok arba bėk“ atsaku. Tačiau problema kyla tada, kai šis atsakas tampa lėtiniu reiškiniu. Jei žmogus ilgą laiką gyvena stresinėje būsenoje, raumenų įtampa neatslūgsta, o kortizolio perteklius pradeda veikti žalingai: jis trikdo miegą, silpnina imuninę sistemą, sukelia uždegiminius procesus ir skatina raumenų bei jungiamojo audinio degradaciją.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Fizinės stresinės reakcijos nugaroje

Nors stresas pirmiausia siejamas su psichologiniais pojūčiais - tokiais kaip nerimas ar dirglumas - jis taip pat sukelia labai realius, fiziškai išmatuojamus pokyčius kūne. Vienas iš pagrindinių poveikių - ilgalaikis raumenų įsitempimas. Pečių juostos, kaklo ir apatinės nugaros raumenys tampa chroniškai įtempti, o tai ilgainiui gali sukelti skausmą, raumenų spazmus ir net mikropažeidimus. Taip pat stresas riboja kraujotaką į raumenis, o tai reiškia, kad šie audiniai negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, būtini regeneracijai ir normaliam funkcionavimui. Be to, paviršinis, neritmiškas kvėpavimas, būdingas stresui, dar labiau mažina deguonies patekimą į audinius, o tai dar labiau didina diskomfortą. Tokios fiziologinės reakcijos paaiškina, kodėl net esant normalioms stuburo struktūroms žmonės gali jausti stiprų skausmą - problema kyla iš funkcinių, o ne struktūrinių pakitimų.

Psichosomatinis nugaros skausmas

Terminas „psichosomatinis“ nurodo fizinius simptomus, kurių kilmė yra psichologinė arba emocinė. Šiuo atveju nugaros skausmas atsiranda ne dėl stuburo traumos, išvaržos ar degeneracijos, bet dėl to, kad smegenys, reaguodamos į emocinį krūvį, siunčia skausmo signalus į kūną. Tai nereiškia, kad skausmas yra išgalvotas - jis visiškai realus. Tačiau šaltinis yra ne stuburo patologija, o centrinės nervų sistemos veikla. Tyrimai rodo, kad depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas ir net neišreikštos emocijos gali būti tiesiogiai susijusios su lėtiniu nugaros skausmu. Psichosomatinis skausmas dažnai yra išsklaidytas, neaiškios lokalizacijos, keičiasi priklausomai nuo emocinės būklės ir dažnai blogėja be aiškaus fizinio paūmėjimo. Viena iš pavojingiausių sąsajų tarp streso ir nugaros skausmo yra abipusis ryšys. Ne tik stresas sukelia skausmą, bet ir pats skausmas gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu. Kai žmogus patiria ilgalaikį nugaros skausmą, jis dažnai apriboja savo fizinį aktyvumą, vengia socialinių veiklų, praranda pasitikėjimą savimi. Tai gali sukelti depresiją, izoliacijos jausmą, nerimą dėl sveikatos ar darbo praradimo. Tokia emocinė būsena dar labiau sustiprina fiziologines streso reakcijas - raumenų įtampą, kvėpavimo pokyčius, hormoninius disbalansus.

Kaip sužinoti, ar sergu depresija?

Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

Depresijos gydymas

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys. Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą.

Patikrintos priemonės depresijai palengvinti:

1. Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
2. Pasitikėkite artimu žmogumi. Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje. Internetinis terapeutas suteiks panašias paslaugas ir gali būti jums prieinamas tikrai per trumpą laiką, be to, bendrausite su specialistu, kuris specializuojasi būtent šių specifinių psichikos sveikatos sutrikimų srityje.
3. Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą. Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.

Kaip sumažinti stresą ir jo poveikį nugarai?

Norint veiksmingai valdyti nugaros skausmus, ypač tuos, kurių priežastis yra susijusi su emociniu stresu, reikia taikyti daugiasluoksnį požiūrį. Vien tik vaistai nuo uždegimo ar skausmo malšintojai dažnai nepadeda, jei nesprendžiama pagrindinė - emocinė - problema.

• Pirmasis žingsnis - įtraukti į kasdienybę fizinį aktyvumą: tempimo pratimai, joga, pilatesas ar net paprastas vaikščiojimas gali reikšmingai sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti savijautą.
• Antra, streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, giluminis kvėpavimas, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos, padeda nuraminti nervų sistemą.
• Trečia, labai veiksminga yra kognityvinė elgesio terapija (CBT), kuri moko žmones pažinti savo neigiamas mintis, susijusias su skausmu ar baime judėti, ir jas pakeisti konstruktyvesnėmis.
• Ketvirta, svarbu užtikrinti kokybišką miegą, kuris leidžia kūnui atsigauti.
• Ir penkta, jei skausmas ar emocinė įtampa yra stipri, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą - tai nėra silpnumo požymis, o sąmoningas sprendimas pasirūpinti savo sveikata.

Ką daryti sergant depresija?

Judėkite. Skausmas depresijos atveju apriboja žmogaus norą judėti, tačiau net ir nedidelis fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką bei pagerina savijautą. Tai sąlygoja fizinio aktyvumo metu išsiskyrę endorfinai - geros savijautos cheminės medžiagos. Jų dėka greičiau atsistato smegenų veikla, mažėja skausmas.

Būkite gryname ore. Sergantiems depresija reikalinga kuo daugiau šviesos. Saulės šviesa pakels nuotaiką bei papildys organizmą vitaminu D.

Sveikai maitinkitės. Stenkitės valgyti reguliariai, gliukozės svyravimai kraujyje sukelia ir nuotaikos pokyčius. Venkite maisto, kuriame daug angliavandenių ir tuščių kalorijų - bulvių traškučiai, šokoladiniai batonėliai tik dar labiau pagilina depresiją ir varo į neviltį. Valgykite natūralų, šviežą maistą. Rinkitės produktus, didinančius serotonino kiekį- tai maistas, kuris turtingas omega -3 sočiųjų rūgščių ( laukinė lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, ančiuviai), naudokite maistui kokosų aliejų bei kuo daugiau baltymų (kalakutiena).

Išsimiegokite. Dėl depresijos gali būti sunku miegoti. Nusistatykite miego režimą - kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Stenkitės nesnūduriuoti dienos metu. Pašalinkite iš miegamosios zonos televizorių, kompiuterį ir nesinaudokite jais prieš miegą. Stenkitės išmiegoti 6-8 valandas naktį.

Gerkite jonažolių arbatą - ši arbata kelią nuotaiką, šalina baimes, ramina, padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Galite išbandyti ir jonažolės preparatus.

Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?

Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos. Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga. Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.

tags: #nuo #depresijos #nugaros #skausmai