Valgymo sutrikimai - tai sudėtingi psichologiniai ir elgesio sutrikimai, darantys didelę įtaką žmogaus fizinei sveikatai, emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. Tarp dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra nervinė anoreksija, bulimija, ortoreksija ir persivalgymo sutrikimas. Šie sutrikimai dažnai kyla iš noro atitikti visuomenės suformuotus grožio idealus, siekio kontroliuoti savo kūno svorį ir iškreipto kūno suvokimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nuolatinio alkio ir bulimijos priežastis, galimas pasekmes ir veiksmingus gydymo būdus.
Valgymo sutrikimų apžvalga
Valgymo sutrikimai yra rimta problema, kuri gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties asmenis. Vis dėlto, dažniausiai jais suserga paaugliai ir jaunos moterys. Kas 62 minutes pasaulyje dėl valgymo sutrikimų miršta 1 asmuo. Šie sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą.
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai:
Nervinė anoreksija: kraštutinis maisto ribojimas, lydimas intensyvios baimės priaugti svorio. Žmonės, sergantys anoreksija, dažnai laiko save per storais, net jei jų kūno svoris yra pavojingai mažas. Vengiama valgyti, maitinamasi labai mažomis porcijomis, badaujama. Anoreksija dažniausiai būdinga paaugliams - daugiausiai mergaitėms. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko asmenims, linkusiems į perfekcionizmą, taip pat tiems, kuriems svarbu išlikti liekniems (sportininkai, baleto šokėjai, modeliai). Anoreksija paprastai prasideda 13-14 (arba net dar anksčiau) gyvenimo metais.
Bulimija: pasikartojantys persivalgymo epizodai, po kurių seka kompensacinis elgesys, pavyzdžiui, vemimas, laisvinamųjų vartojimas ar per didelis fizinis krūvis. Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo gerokai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo eina bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svoriui augti (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su anoreksija, tačiau asmuo, sergantis bulimija, nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka anoreksijos kriterijų.
Ortoreksija: obsesinis noras valgyti tik „sveiką maistą“. Tai liguista priklausomybė nuo „sveiko gyvenimo būdo“: nuolatinė ligų ir kūno masės padidėjimo baimė, nuolatinis galvojimas apie sveiką maistą ir dietas, kasdieninis kalorijų skaičiavimas, kai kurių produktų visiškas atsisakymas, perdėtas troškimas sportuojant sudeginti vis daugiau kalorijų.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Persivalgymo sutrikimas: nekontroliuojamas valgymas be saiko, kai žmogus suvartoja didelius maisto kiekius net ir nesijausdamas alkanas. Skirtingai nuo nervinės bulimijos, po tokio persivalgymo nebūna išsivalymo etapo ar bandymo atsikratyti suvalgytu maistu. Tai dažnai susiję su emocijomis, tokiomis kaip liūdesys, stresas, nerimas ar depresija.
Nuolatinio alkio priežastys
Nuolatinis alkis, net pavalgius, gali būti susijęs su įvairiomis fiziologinėmis ir psichologinėmis priežastimis. Svarbu atskirti fiziologinį alkį, kuris yra natūralus organizmo poreikis gauti energijos, nuo emocinio alkio, kuris dažnai kyla dėl streso, nuobodulio ar kitų emocinių priežasčių.
Fiziologinės priežastys:
Dehidratacija: Nedidelis alkis dažniausiai maskuoja skysčių trūkumą organizme. Posmegeninė liauka, nuo kurios priklauso apetitas ir troškulys, ne visada atskiria, kas yra kas. Todėl kilus dehidratacijos pavojui ranka kyla prie užkandžių, užuot išgėrus stiklinę vandens. Norint išvengti netikro alkio jausmo, reikia vartoti pakankamai skysčių.
Prastas miegas: Per mažai miego lemia apetito hormono gherlino didėjimą ir leptino, hormono, kuris atsakingas už sotumo jausmą, mažėjimą. Be to, po bemiegės nakties pabundama nepailsėjus, jaučiamas stiprus nuovargis, sunku sutelkti dėmesį. Kūnas, norėdamas gauti energijos, nori energijos, gaunamos iš cukraus ir kitų paprastųjų angliavandenių.
Krakmolingi angliavandeniai: Atplėšus sausainių pakelį, sunku susilaikyti ir nesuvalgyti jo viso per vieną kartą. Taip yra dėlto, kad krakmolingi angliavandeniai, kurių yra saldžiuose, baltų miltų gaminiuose staigiai kelia cukraus lygį kraujyje, o nustojus valgyti - jis staigiai krenta.
Taip pat skaitykite: Bulimijos požymiai ir simptomai
Baltymų trūkumas: Žmogus, kuris suvartoja pakankamą kiekį baltymų (liesos mėsos, grūdų, kiaušinių, natūralaus jogurto) per pagrindinius valgymus, rečiau persivalgo ir kenčia nuo nekontroliuojamo alkio.
Riebalų trūkumas: Reikėtų rinktis sveikus riebalus, nes kiti gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
Dideli tarpai tarp valgymų: Praleidus valgymą skrandis būna tuščias per ilgai, todėl paspartėja hormono gherlino, atsakingo už apetito jausmą, gamyba. Kai galiausiai prisėdama pavalgyti, suvartojama daugiau maisto negu reikėtų.
Valgymas per greitai, nesimėgavimas maistu: Sotumo jausmas pajuntamas tik po 20 minučių nuo tada, kai pradedama valgyti, todėl reikėtų valgyti lėtai, gerai sukramtyti maistą. Mėgautis juo.
Tam tikrų vaistų vartojimas: Kai kurios ligos taip pat gali sukelti nekontroliuojamo alkio priepuolius: bipolinis sutrikimas, maniakinė depresija, valgymo sutrikimai (bulimija), žarnyno kirmėlės, hipoglikemija, II tipo diabetas, skydliaukės hipertirozė, genetiniai sutrikimai (Praderio Vilio sindromas), chromosomų anomalijos, nepalanki gimdos aplinka taip pat gali lemti, kad gimęs kūdikis kentės nuo valgymo sutrikimų ir nekontroliuojamo alkio jausmo. Jei alkio priežastys kyla dėl ligos, pirmiausiai reikia gydyti ją.
Taip pat skaitykite: Kelias į pasveikimą nuo bulimijos
Psichologinės priežastys:
Stresas: Po įtemptos dienos darbe arba konflikto su mylimuoju norisi numalšinti stresą ir suvalgyti gabalą pyrago ar plytelę šokolado. Jaučiant įtampą, žmogaus organizmas išskiria daugiau hormonų adrenalino ir kortizolio. Kūnas tai supranta, kad reikia gauti daugiau energijos kovai su aplinkos dirgikliais. Todėl pradeda didėti apetitas. Be to, stresas slopina serotonino išsiskyrimą, todėl žmogus gali pasijusti alkanas, nors iš tikrųjų toks nėra.
Emocinis valgymas: Kai valgoma apėmus įvairioms emocijoms - liūdesiui, nuovargiui, džiaugsmui, skausmui, tai vadinama emociniu valgymu. Beje, tokią pačią prasmę kaip ir emocinis valgymas turi dietų laikymasis, nuolatinis galvojimas apie maistą, susirūpinimas „sveika mityba“. Sudėtingą tarpusavio santykių ir gyvenimo iššūkių situaciją psichika supaprastina iki maisto norėjimo, kai nesi alkanas, išgyvenimų dėl kūno formų ir savęs kaltinimo dėl „netinkamo“ maisto valgymo ir panašių minčių.
Ribojantis valgymas: Ribojantys žmonės stengiasi kontroliuoti savo svorį kontroliuodami valgymą. Jų mitybą nulemia taisyklės - kada, kiek, ką, kaip valgyti. Kadangi dietos ir taisyklės keičiasi, jų daugėja su kiekvienu straipsniu internete ar TV programa apie sėkmingą sulieknėjimą, neretai ribojančio tipo žmonės jaučiasi sutrikę ir nebežino, kaip jiems maitintis. Dauguma žmonių, kurių valgymas sutrikęs, svyruoja tarp ribojančio ir persivalgančio tipų. Jei valgo, ką nori, jaučia kaltę. Jei valgo tai, ką „turėtų“ - jaučia, kad kažko trūksta. Kurį laiką ribojus maistą, neišvengiamai atsiranda persivalgymai. Po tam tikro persivalgymų periodo (jis kiekvienam trunka skirtingai), „susiimama“ ir „kontroliuojama“. Ratas užsisuka iš naujo: ribojimas - persivalgymas - ribojimas - persivalgymas.
Aplinkos veiksniai:
Alkoholio vartojimas: Vartojant alkoholį prarandamas saiko jausmas, todėl nejučia suvartojama daugiau kalorijų negu reikėtų. Be to, alkoholis skatina organizmo dehidrataciją, kurią kūnas neretai supainioja su alkiu.
Maisto vaizdų žiūrėjimas: Šiuolaikiniame pasaulyje sunku išvengti maisto vaizdų, kurie priverčia nutįsti seilę. Reklamos internete, televizijoje, spaudoje, gatvėje verčia nuolatos galvoti ir trokšti skanaus ir tikro maisto. Tokie vaizdai skatina apetito hormonų išsiskyrimą.
Bulimijos priežastys ir mechanizmai
Bulimija yra sudėtingas valgymo sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys persivalgymo epizodai, po kurių seka kompensacinis elgesys. Šio sutrikimo priežastys yra įvairios ir apima genetinius, psichologinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius.
Galimos bulimijos priežastys:
Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimai, įskaitant bulimiją, gali būti paveldimi. Asmenys, kurių šeimos nariai serga valgymo sutrikimais, turi didesnę riziką susirgti patys.
Psichologiniai veiksniai: Žema savivertė, perfekcionizmas, impulsyvumas, nerimas, depresija ir sunkumai valdant emocijas gali prisidėti prie bulimijos išsivystymo.
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: Vakarų kultūroje vyraujantis liekno kūno idealas ir nuolatinis spaudimas atitikti grožio standartus gali paskatinti nepasitenkinimą savo kūnu ir bandymus kontroliuoti svorį, o tai gali išsivystyti į bulimiją. Visuomenėje ir tarp bendraamžių vyraujantys grožio standartai turi itin didelę įtaką paaugliams. Šiame amžiuje vis dar vystosi savęs, kaip asmenybės, suvokimas, todėl išorės spaudimas skatina susirūpinimą savo įvaizdžiu, kūno sudėjimu, mityba. Tai gali sukelti mąstymo procesų pokyčius ir skatinti valgymo sutrikimų atsiradimą.
Trauminės patirtys: Fizinė ar seksualinė prievarta, emocinis nepriežiūra ar kitos trauminės patirtys gali padidinti riziką susirgti bulimija.
Bulimijos mechanizmai:
Bulimija dažnai prasideda nuo griežtų dietų ir bandymų kontroliuoti svorį. Tačiau, dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių, ribojimas gali sukelti nekontroliuojamus persivalgymo priepuolius.
Persivalgymas: Persivalgymo metu asmuo suvartoja didelį kiekį maisto per trumpą laiką, jausdamasis, kad negali sustoti valgyti. Tai dažnai lydi kaltės, gėdos ir savigraužos jausmai. Pyktis, nerimas, jaudulys ar nuobodulys gali paskatinti persivalgyti.
Kompensacinis elgesys: Po persivalgymo asmuo bando kompensuoti suvartotas kalorijas ir išvengti svorio augimo. Dažniausiai pasitaikantis kompensacinis elgesys yra dirbtinis vėmimas, piktnaudžiavimas vidurių laisvinamaisiais ar diuretikais, intensyvus fizinis krūvis arba badavimas.
Šis persivalgymo ir kompensacinio elgesio ciklas gali tapti priklausomybe, nes jis sukelia laikiną palengvėjimą nuo neigiamų emocijų. Tačiau ilgainiui jis gali rimtai pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai.
Galimos valgymo sutrikimų pasekmės
Negydomi valgymo sutrikimai paveikia beveik visus individo gyvenimo aspektus ir ilgainiui pažeidžia širdį, virškinimo sistemą, kaulus, dantis, odą, plaukus ir lemia daugybę kitų ligų ar netgi mirtį. Svarbu turėti omenyje, kad, sergant valgymo sutrikimais, greta gali vystytis ir kitos ligos, tokios kaip depresija, nerimo sutrikimai, polinkis į alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą, gali atsirasti savęs žalojimas ir mintys apie savižudybę.
Galimos fizinės pasekmės:
- Širdies problemos (aritmija, širdies nepakankamumas)
- Virškinimo problemos (skrandžio opos, vidurių užkietėjimas)
- Kaulų retėjimas (osteoporozė)
- Dantų erozija
- Elektrolitų disbalansas
- Dehidratacija
- Mėnesinių ciklo sutrikimai
- Nevaisingumas
- Svorio svyravimai
- Nuolatinis šalčio pojūtis
- Libido sumažėjimas
Galimos psichologinės pasekmės:
- Depresija
- Nerimas
- Žema savivertė
- Kaltės ir gėdos jausmai
- Socialinė izoliacija
- Savižudybės rizika
- Perfekcionizmas
- Obsesinis-kompulsinis elgesys
- Rigidiškas mąstymas
- Polinkis į „juoda-balta“ kraštutinumus
Kaip atpažinti valgymo sutrikimus?
Žmonės ne visada supranta, kad juos kankina valgymo sutrikimai, jų artimieji to irgi dažnai laiku neatpažįsta. Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius ir simptomus, kurie gali rodyti, kad asmuo kovoja su valgymo sutrikimu.
Anoreksijos simptomai:
- Nuolatinis suvalgomo maisto ribojimas
- Užsispyrimas mesti svorį, ignoruojant sveiko svorio išlaikymą
- Didelė baimė priaugti svorio
- Iškreiptas kūno suvokimas
- Savęs vertinimas labai priklauso nuo svorio, išvaizdos
- Svorio kritimas, nuolatinis šalčio pojūtis
- Mėnesinių išnykimas, libido sumažėjimas
- Nuolatinės mintys tik apie maistą ir svorį
Bulimijos simptomai:
- Dažni persivalgymo priepuoliai (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį)
- Valgymo kontrolės praradimas per persivalgymo priepuolius
- Kompensacinis elgesys (dirbtinis vėmimas, piktnaudžiavimas vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyvus fizinis krūvis)
- Susirūpinimas savo kūno svoriu ir forma
- Pažeidimai burnoje ir gerklėje (nuo dažno vėmimo)
Persivalgymo sutrikimo simptomai:
- Nekontroliuojamas potraukis suvalgyti labai daug maisto per vieną kartą
- Valgymas dideliais kiekiais, net nesijaučiant alkanam
- Jausmas, kad negali nustoti valgyti
- Kaltės ir gėdos jausmai po persivalgymo
- Valgymas vienumoje dėl gėdos
- Svorio didėjimas
Kaip padėti sergančiam valgymo sutrikimu?
Jei įtariate, kad jūsų artimas žmogus serga valgymo sutrikimu, svarbu jam padėti. Pirmiausia, leiskite draugei žinoti, kad esate susirūpinusi dėl jos. Ramiu balsu pasakykite jai, ką išgirdote ar pastebėjote - pavyzdžiui, „Man neramu dėl tavęs, nes pastebėjau, kad visą savaitę nieko nevalgei per pietus“. Atidžiai išklausykite, ką draugė kalba. Dažniausiai paaugliai gali teigti, jog viskas yra gerai, nieko blogo nevyksta. Tiesiog pasakykite, kad tik norite padėti. Jei matote, kad draugė nesikreipia pagalbos, niekas nesikeičia - pasikalbėkite su savo tėvais, mokyklos socialine pedagoge, psichologe ar net draugės tėvais. Jei esate susirūpinusi dėl savo kūno svorio, pasikalbėkite su savo tėvais, gydytoju, fizinio ugdymo mokytoju ar kitu suaugusiu, kuriuo pasitikite.
Patarimai artimiesiems:
- Būkite palaikantys ir suprantantys
- Išreikškite savo susirūpinimą dėl asmens sveikatos
- Paskatinkite kreiptis į specialistus
- Venkite kritikos ir spaudimo
- Būkite kantrūs ir supraskite, kad pasveikimas užtruks
- Priminkite žmogui, kodėl jis nori pasveikti. Kokių tikslų jis turi? Ar nori keliauti? Turėti vaikų? Mokytis?
- Paklauskite, ar jie nori padėti susitarti dėl pirmojo skambučio arba susitikimo. Jei su pirmuoju gydytoju ar terapeutu nerandama ryšio, paskatinkite juos toliau ieškoti.
- Dažnai dėl valgymo sutrikimų kenčiantys žmonės nesiryžta keisti savo elgesio. Kai kuriems žmonėms lengviau sutelkti dėmesį į šalutinius valgymo sutrikimo padarinius, kuriuos sergantysis gali labiau pripažinti ir su juo kovoti, pavyzdžiui, depresiją, socialinę izoliaciją, nerimą, nemigą, nuovargį ar šalčio jausmą. Tai gali padėti jiems patekti pas specialistus, kurie, pamatę platesnį vaizdą, gali pradėti spręsti valgymo sutrikimo problemą, arba paskatintų nukreipti pas atitinkamus specialistus.
Valgymo sutrikimų gydymo būdai
Valgymo sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir ilgas procesas, kuriame dalyvauja visa šeima. Norint pasveikti nuo valgymo sutrikimo reikalinga profesionali pagalba, o pasveikimo tikimybė gerėja kuo anksčiau žmogus pradeda gydymą.
Pagrindiniai gydymo būdai:
Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas efektyviausių gydymo būdų valgymo sutrikimams. KET padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su maistu ir kūno įvaizdžiu. Keičiame žalingą maitinimosi elgesį, formuojame naujus įpročius, kurie padeda pasirinkti išmintingesnius sprendimus. Kognityvinės elgesio terapijos principai turi tendenciją įsitvirtinę išlikti. Grupinė terapija leidžia mokytis vieniems iš kitų, turi didelę praktinę naudą. Tačiau kai kurie žmonės nė pagalvoti negali apie galimybę savo bėdas aptarinėti kitų akivaizdoje. Taip pat efektyvi yra kūno ir dėmesingų judesių terapija, joga, šokis. Dėmesingi judesiai ir kitos kūno lavinimo praktikos leidžia pajausti vienybę su savo kūnu, užmegzti draugišką, geranorišką santykį su juo.
Mitybos konsultacijos: Dietologas gali padėti pacientui susigrąžinti sveiką mitybos režimą, išmokti subalansuotos mitybos principų ir įveikti baimę dėl maisto.
Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antidepresantai ar kiti vaistai, siekiant sumažinti nerimą, depresiją ar kitus psichologinius simptomus, susijusius su valgymo sutrikimu.
Hospitalizacija: Sunkiais atvejais, kai pacientui gresia gyvybei pavojingos komplikacijos, gali prireikti hospitalizacijos.
Sveikimo link:
- Suprasti, kas ir kaip veikia mūsų elgesį.
- Įsisąmoninti pojūčius ir emocijas.
- Sąmoningai apsispręsti, kaip reaguosiu.
- Rašyti dienoraštį.
- Tyrinėti tikruosius savo poreikius.
- Priimti atkryčius kaip pamokas.
- Mokytis atjautos sau.
Intuityvus valgymas kaip alternatyva dietoms
Intuityvus valgymas - tai valgymo būdas, kuris paremtas kūno signalais, o ne išorinėmis taisyklėmis ar dietomis. Tai valgymas, kurį lemia kūno signalai: kai organizmui reikia energijos, jis siunčia alkio signalą, tada Intuityvus valgytojas ir pradeda valgyti. Jis nustoja valgyti išgirdęs kūno siunčiamą sotumo signalą, kad jau gana. Tokie žmonės iš pažiūros atrodo, lyg visada žinotų, ką ir kiek valgyti. Jie gali palikti maisto lėkštėje, jei jaučiasi sotūs. Žmonėms, kurie nuolat kovoja su svoriu ir maistu, intuityvūs valgytojai atrodo apdovanoti ypatinga valia ir (ar) greita medžiagų apykaita.
Intuityvaus valgymo principai:
- Atsisakykite dietų mąstymo
- Gerbkite savo alkį
- Susitaikykite su maistu
- Meskite iššūkį maisto policininkui
- Atraskite sotumo pasitenkinimą
- Susitvarkykite su emocijomis be maisto
- Gerbkite savo kūną
- Judėkite - pajuskite skirtumą
- Gerbkite savo sveikatą - švelnus mitybos būdas