Nuolatinis nerimas širdies plote: priežastys ir ką daryti

Skausmas širdies plote - simptomas, kuris dažnai sukelia nerimą ir baimę dėl galimų rimtų sveikatos problemų. 2024 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis, šis skausmas gali būti susijęs ne tik su širdies ligomis, bet ir su daugybe kitų priežasčių. Todėl svarbu išsiaiškinti, kas gali sukelti skausmą širdies plote ir kaip elgtis pajutus šį simptomą.

Širdies ligos - dažna skausmo priežastis

Skausmas širdies plote dažnai siejamas su įvairiomis širdies ligomis, kurios gali būti pavojingos gyvybei.

Išeminė širdies liga. Tai viena iš dažniausių skausmo širdies plote priežasčių. Kai kraujagyslės, aprūpinančios širdį krauju, susiaurėja arba užsikemša, širdis negauna pakankamai kraujo. Tai gali sukelti krūtinės skausmą ar diskomfortą. Asmuo taip pat gali jausti neritmišką širdies plakimą, kraujo spaudimo skirtumus bei bendrą nuovargį ir silpnumą.

Miokardo infarktas. Staigus ir stiprus skausmas širdies plote gali būti miokardo infarkto simptomas. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos. Skubi pagalba padidina žmogaus galimybes išgyventi ir gali sumažinti širdies pažeidimo laipsnį.

Miokarditas. Tai širdies raumens uždegimas, kuris gali sukelti skausmą, panašų į širdies infarkto sukeltą skausmą. Taip pat gali pasireikšti dusulys bei greitas ar nereguliarus širdies plakimas.

Taip pat skaitykite: Pagalbos būdai nuolat kalbant

Aortos aneurizma. Tai yra aortos išsiplėtimas, kai jos skersmuo padidėja pusantro ar net daugiau kartų už įprastą. Aortai išsiplėtus ji tampa panaši į maišelį, kuriuo teka kraujas. Kai taip nutinka, aorta tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui. Be to, ji gali spausti aplinkinius organus arba netgi plyšti ir sukelti stiprų kraujavimą.

Hipertrofinė kardiomiopatija. Hipertrofinė kardiomiopatija yra širdies raumens liga, kuomet kairysis skilvelis padidėja ir neleidžia kraujui tinkamai tekėti iš širdies, todėl raumuo labai sunkiai dirba pumpuodamas kraują. Dažniausiai pasireiškiantys hipertrofinės kardiomiopatijos simptomai: skausmas širdies plote, širdies ritmo pokyčiai, dusulys, galvos svaigimas, apsvaigimas, alpimas. Pastebėjęs šiuos simptomus asmuo turėtų kreiptis į gydytoją, nes laikui bėgant ši būklė gali pablogėti ir sukelti rimtesnių komplikacijų.

Skausmas širdies plote nėra vienalytis - jį gali lemti tiek išeminės širdies ligos, tiek stambiųjų kraujagyslių patologijos, tiek vadinamoji perdikardialgija ar kitų organų sistemų sutrikimai.

Plaučių ligos, sukeliančios skausmą širdies plote

Skausmas širdies plote gali būti susijęs ir su plaučių ligomis.

Plaučių embolija. Staigus, stiprus skausmas širdies plote gali būti plaučių embolijos požymis, kai kraujo krešulys užkemša plaučių arterijas. Ši būklė yra labai pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Taip pat skaitykite: Streso valdymas ir prevencija

Pneumonija ir pleuritas. Pleuritas yra plaučius dengiančios membranos uždegimas su ar be skysčio susikaupimu, galintis sukelti skausmą krūtinės srityje, kuris sustiprėja giliai kvėpuojant ar kosint. O plaučių infekcijos, tokios kaip pneumonija, taip pat gali sukelti aštrų ar veriantį krūtinės skausmą, ypač giliai kvėpuojant ar kosint. Kiti pneumonijos simptomai: karščiavimas, prakaitavimas ir šaltkrėtis, atsikosėjimas skrepliais arba krauju, greitas, paviršutiniškas kvėpimas, prastas apetitas, žemas energijos kiekis ir nuovargis, taip pat gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas (mažiems vaikams) bei sumišimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Susirgus plaučių uždegimu, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes plaučių uždegimas gali kelti pavojų gyvybei ir sukelti sudėtingų komplikacijų.

Astma. Astma tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri gali sukelti skausmą širdies plote. Taip pat gali pasireikšti tokie simptomai kaip: spaudimas krūtinėje, dusulys, kosėjimas, švokštimas.

Virškinimo sistemos problemos, sukeliančios skausmą krūtinėje

Skausmas širdies plote gali būti susijęs ir su virškinimo sistemos problemomis.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Šios ligos metu skrandžio rūgštys kyla į stemplę, sukeldamos deginimo pojūtį krūtinėje, kuris gali būti panašus į širdies skausmą.

Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos. Opų sukeliamas skausmas taip pat gali būti jaučiamas kaip širdies ploto skausmas.

Taip pat skaitykite: Apsaugokite savo sveikatą nuo streso ir miego trūkumo

Stemplės spazmai. Tai nereguliarūs ir nekoordinuoti, tačiau skausmingi stemplės raumenų susitraukimai. Pasireiškia tokiais simptomais kaip skausmas krūtinės srityje ar viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali tęstis kelias minutes ar netgi kelias valandas, o taip pat gali būti sunku bei skausminga nuryti maistą.

Pankreatitas. Pankreatitas yra kasos uždegimas. Ūminis pankreatitas dažniausiai atsiranda dėl tulžies akmenų. O lėtinio pankreatito atsiradimą gali lemti genetinės ir autoimuninės ligos, o taip pat ilgalaikis alkoholio vartojimas. Dažniausiai pasireiškiantys pankreatito simptomai - viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris gali prasidėti staiga arba lėtai, būti lengvas arba stiprus ir tęstis kelias dienas, patinęs arba jautrus pilvas, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas bei skausmas, kuris plinta į nugarą. Pirmą kartą pastebėjęs šiuos simptomus žmogus turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją.

Raumenų ir kaulų sistemos problemos

Skausmas širdies plote gali būti susijęs ir su raumenų bei kaulų sistemos problemomis.

Krūtinės ląstos raumenų uždegimas. Ši būklė, dažnai vadinama miozitu, gali sukelti skausmą, kuris sustiprėja judant arba spaudžiant krūtinės ląstą. O raumenų ir sausgyslių, esančių aplink šonkaulius, uždegimas gali sukelti nuolatinį krūtinės skausmą.

Šonkaulių ar krūtinkaulio traumos. Šonkaulių sužalojimai, tokie kaip mėlynės, skilimai ar lūžiai, gali sukelti stiprų skausmą širdies srityje, kuris dažnai klaidingai laikomas širdies skausmu. Patyrus šonkaulių ar krūtinkaulio traumą taip pat gali pasireikšti tokie simptomai kaip skausmas ar diskomfortas nugaroje, nesugebėjimas giliai kvėpuoti, dusulys bei širdies ritmo pokyčiai. Tokiu atveju gali padėti vaistai nuo skausmo.

Psichologinės priežastys

Skausmas širdies plote gali būti susijęs ir su psichologinėmis priežastimis, tokiomis kaip panikos atakos, depresija ir nerimas.

Panikos priepuoliai. Stiprus nerimas ir stresas gali sukelti panikos priepuolius, kurių metu jaučiamas stiprus skausmas širdies srityje, greitas širdies plakimas, dusulys ir baimė. Dažnai žmogus nežino, kodėl taip nutinka. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, drebulys bei galūnių tirpimas. Panikos priepuolio simptomai gali būti labai panašūs į širdies priepuolio simptomus.

Depresija ir nerimas. Ilgalaikis emocinis stresas taip pat gali sukelti krūtinės skausmą, net ir nesusijusį su fizinėmis sveikatos problemomis. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių. Tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį.

Kaip atskirti: generalizuotas nerimas, sveikatos nerimas, socialinis nerimas, agorofobija ir panikos sutrikimas?

Nors visi šie sutrikimai priklauso nerimo spektro sutrikimams, jie pasireiškia skirtingai:

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai platus, nuolatinis nerimas dėl daugelio gyvenimo sričių. Nerimas dažnai neturi konkretaus objekto, o susirūpinimas kyla dėl įvairių kasdienių temų: nuo darbo iki sveikatos ar net pasaulio įvykių. Pagrindiniai GNS požymiai:

• Nuolatinis ir per didelis nerimavimas dėl įvairių kasdienių situacijų net ir tada, kai tam nėra akivaizdžios priežasties. Nerimo intensyvumas dažnai neatitinka realios situacijos.
• Fizinis diskomfortas: raumenų įtampa (ypač pečių, kaklo, nugaros skausmai), nuovargis ir energijos stoka, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, galvos skausmai, skrandžio skausmai ar pykinimas.
• Susikaupimo sunkumai: mintys dažnai „pabėga” į nerimastingus scenarijus, sunku priimti sprendimus dėl baimės padaryti klaidą.
• Dirglumas ir emocinis jautrumas: maži dalykai gali sukelti stiprią reakciją ar pyktį, padidėjęs jautrumas kritikai ar nesėkmėms.
• Miego sutrikimai: sunku užmigti ar dažnai prabundama naktį, mintys apie rūpesčius neleidžia atsipalaiduoti prieš miegą.
• Vengimo elgesys: vengiama situacijų, kurios kelia nerimą (pvz., atidėliojami darbai, vengiama socialinių susitikimų ir kt.).

Jeigu šie simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.

GNS poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Darbo ir mokymosi problemos dėl sunkumų susikoncentruoti dėl nerimą keliančių minčių, sumažėjęs produktyvumas. Taip pat šioje srityje gali kilti problemų sprendimų priėmimo baimė, atidėliojimas. Yra ir didesnis perdegimo pavojus.
• Santykių problemos dėl dirglumo ir emocinio jautrumo, nes gali būti daugiau konfliktų. Artimuosius gali erzinti nuolatinis ir perdėtas galimų sunkumų akcentavimas. Dėl nerimo, baimės klysti gali būti vengiančio elgesio, kai vengiama socialinių situacijų, o bendravime vyrauja atsiribojimas.
• Fizinės sveikatos problemos: nuolatinis raumenų įtempimas gali sukelti nugaros, pečių ar galvos skausmus. Būna virškinimo problemų, būdingi miego sutrikimai.
• Nemaloni emocinė būsena: nuolatinė įtampa, didesnė rizika susirgti depresija, savivertės problemos. Dažnai lydi mintys, kad gyvenimas yra per daug sudėtingas ar nepakeliamas. Nuolatinis nerimas dėl ateities trukdo mėgautis dabartimi.
• Apsunkinti kasdieniai sprendimai: net ir paprasti sprendimai (pvz., ką valgyti, ką apsirengti) gali atrodyti sudėtingi. Nerimą keliančių situacijų vengimas gali apriboti žmogaus gyvenimą.

Sveikatos nerimas (anksčiau vadintas hipochondrija) - pagrindinis nerimo šaltinis yra baimė susirgti ar būti rimtai sergančiam. Net ir gavus medicininę patvirtinimą, kad viskas gerai, žmogus jaučia nuolatinį nerimą dėl savo kūno pojūčių ir galimų ligų.

Socialinis nerimo sutrikimas - pasireiškia stipria baime būti stebimam, vertinamam ar kritikuojamam kitų žmonių. Dažnai žmonės vengia viešų situacijų, viešo kalbėjimo, net paprastų socialinių sąveikų, bijodami gėdos ar pažeminimo. Pagrindiniai socialinio nerimo požymiai:

• Intensyvi baimė socialinėse situacijose
• Nerimas prieš viešus pasisakymus, susitikimus, pažintis su naujais žmonėmis.
• Baimė atrodyti juokingai, nepatraukliai ar neadekvačiai elgtis.
• Stipri savikritika ir nerimas dėl to, ką kiti galvoja.
• Vengimo elgesys
• Žmogus vengia situacijų, kuriose gali būti dėmesio centre.
• Sunku kalbėti telefonu, lankytis renginiuose, eiti į parduotuvę, valgyti viešumoje.
• Vengia susibūrimų, situacijų, kai tenka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, žmonių grupėje, eiti į pasimatymus.
• Atidėlioja ar vengia situacijų, kurios gali sukelti nerimą.
• Socialinėse situacijose susižadina intensyvūs fiziniai ir psichologiniai nerimo simptomai:
• Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys
• Karščio bangos, veido paraudimas
• Sausumas burnoje, užsikirtęs balsas
• Galvos svaigimas, pykinimas ar skrandžio skausmai
• Sunkumas palaikyti akių kontaktą, nesaugumo jausmas
• Nuolatinis nerimas dėl ateinančių socialinių situacijų („kas, jei pasakysiu kažką kvailo?“).
• Po situacijos žmogus pergalvoja kiekvieną savo žodį ar veiksmą ir jaudinasi, kad padarė klaidą
• Socialinių situacijų metu dėmesys koncentruojamas į savo elgesio, emocijų, išvaizdos sekimą, dažnai su aukštais reikalavimais sau, kyla kritiškų minčių apie save, todėl gali būti sunku susikaupti pokalbiui, įsigilinti į pokalbio temą, pašnekovą, atsiranda „tuščios galvos“ reiškinys.

Kaip socialinis nerimas veikia kasdienybę?

• Sunku bendrauti su bendradarbiais, draugais, nepažįstamais žmonėmis. Dažnai šie žmonės vengia „paplepėjimų“ per pertraukėles, stengiasi būti lyg užsiėmę, o aplinkiniai dėl to gali juos matyti kaip „pasikėlusius“, nenorinčius bendrauti.
• Trukdo siekti tikslų moksluose ir darbe (pvz., sunku pristatyti projektus, kalbėti susirinkimuose), todėl gali nukentėti darbo rezultatai, įvertinimai. Kartais dėl nerimo žmonės nenueina į pokalbius dėl darbo, nebaigia mokslų.
• Trukdo užmegzti naujas pažintis ar romantiškus santykius.
• Gali sukelti izoliaciją, vienišumą ir net depresiją.

Agorafobija - tai nerimo sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė būti vietose ar situacijose, iš kurių būtų sunku pasprukti arba kur nebūtų lengva gauti pagalbos ištikus panikos priepuoliui ar stipriam nerimo epizodui.

Panikos sutrikimas - būdingos staigios, intensyvios panikos atakos, kai žmogų apima stiprus fizinis ir emocinis nerimas (pvz., širdies plakimas, dusulys, baimė numirti ar „išprotėti“). Dažnai atsiranda baimė pačios atakos, o ne konkretus dirgiklis. Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingi dažniau nei kartą per savaitę pasikartojantys panikos priepuoliai - itin intensyvaus nerimo epozodai, kuriems būdingas stiprus fizinis ir emocinis diskomfortas, mintys, jog priepuolio metu žmogus praras kontrolę, nualps, išprotės ar net mirs. Panikos priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jei atsiranda tokių priepuolių baimė, jie kartojasi. Pavienis panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas.

Dėl baimės patirti panikos priepuolį žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų, tolimesnių kelionių). Gali išsivystyti agorafobija - baimė būti vietose, iš kurių, atrodo, būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą.

Pagrindiniai panikos sutrikimo požymiai:

• 2 kartus per savaitę ar dažniau pasikartojantys panikos priepuoliai. Paprastai atrodo, jog tokie priepuoliai atsiranda staiga, be priežasties. Dažniausia tokio priepuolio išsivystymą lemia klaidinga katastrofinė fizinių simptomų interpretacija.
• Dažniausiai pasireiškiantys fiziniai panikos priepuolio simptomai:
• Širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymasis“
• Prakaitavimas
• Drebėjimas ar virpėjimas
• Oro trūkumo ar dusinimo jausmas
• Springimo pojūtis
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• Pykinimas arba diskomfortas pilve
• Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas
• Karščio ir šalčio bangos
• Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai
• Psichologiniai panikos priepuolių simptomai: kontrolės praradimo baimė/baimė išprotėti, mirties baimė, nerealumo jausmas. Tai skiriasi nuo nerimavimo, nes nerimui būdingos mintys apie ateitį, o panikos priepuolio metu grėsmė suvokiama kaip dabartinė.
• Nuolatinis nerimavimas, kad gali kilti naujas panikos priepuolis ir/arba kad nauji priepuoliai sukels gąsdinančias pasekmes. Būdingas padidėjęs dėmesys kūno signalams, perdėtas saugumo siekimas.
• Vengimas situacijų, kurios gali sukelti panikos atakas, pvz. fizinio aktyvumo arba nepažįstamų vietų.

Kai žmogus vengia tam tikrų vietų, kuriose, atrodo, jog gali būti sunku pabėgti ar gauti pagalbą, gali išsivystyti agorafobija. Panikos sutrikimas dažnai būna kartu su agorafobija.

Panikos sutrikimo poveikis kasdieniam gyvenimui:

• Dėl baimės patirti panikos ataką žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų), veiklų (intensyvesnio judėjimo, vandens procedūrų, pirčių, kitų veiklų, kurios gali sukelti pojūčius, kurių bijoma) . Todėl susiaurėja veiklos, laisvalaikis.
• Panikos sutrikimas gali sumažinti pasitikėjimą savimi, pasitenkinimą gyvenimu, o jei progresuoja, gali išsivystyti depresijos epizodai.

Ką daryti, kai juntamas skausmas širdies plote?

Kai jaučiate skausmą širdies plote, svarbiausia yra nepanikuoti ir stengtis objektyviai įvertinti savo būklę. Jei skausmas yra staigus, stiprus ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip dusulys, prakaitavimas, pykinimas bei silpnumas, būtina kuo skubiau kreiptis į greitąją medicinos pagalbą, nes tai gali būti miokardo infarkto požymiai. Kol laukiate pagalbos, patartina atsisėsti ar atsigulti ir, jei turite, sukramtyti aspirino tabletę.

Jei skausmas yra lengvas ir laikinas, jis gali būti susijęs su raumenų įtampa, streso ar virškinimo sutrikimais, tokiu atveju galite išbandyti keletą pirmosios pagalbos priemonių. Jums gali padėti nereceptiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, kurie gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Žinoma, geriausi vaistai nuo skausmo kiekvienam gali būti skirtingi, tad renkantis būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Taip pat svarbu ramiai kvėpuoti, pabandyti atsipalaiduoti ir išvengti papildomo streso. Tačiau jei skausmas nesiliauja ar kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta tiksli skausmo priežastis.

Jei širdies plote skausmas atsiranda staiga - nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą. O jei skausmas tęsiasi jau kurį laiką ir jums nepadeda nereceptiniai vaistai nuo skausmo - apsilankyti pas gydytoją taip pat būtų naudinga.

Širdies ligų rizika - įgimta ar įgyjama?

Pasak gydytojos, už širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi dažnai slypi rizikos veiksniai - tiek paveldimi, tiek gyvenimo būdo. Nemodifikuojami veiksniai yra lytis, amžius ir paveldimumas, tačiau modifikuojami - rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir tokios ligos kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija - gali būti koreguojami.

Norint sumažinti širdies ligų riziką, būtina laikytis sveikos mitybos principų - valgyti daugiau augalinės kilmės maisto, mažinti sočiųjų riebalų kiekį, vartoti pakankamai daržovių, gerti vandenį, vengti greitųjų angliavandenių. Taip pat labai svarbu reguliariai mankštintis - rekomenduojama aktyviai judėti bent 45 minutes penkis kartus per savaitę.

Stresas ir širdies sveikata

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdas, kupinas nuolatinio bėgimo, baimės, pykčio ir streso, neigiamai veikia mūsų sveikatą, ypač imuninę sistemą ir širdį. Nuolatinė įtampa, skubėjimas ir nemokėjimas džiaugtis pasiekimais gali sukelti išeminę širdies ligą, hipertenziją ir širdies ritmo sutrikimus.

Siekiant sėkmės, mes nebespėjame pasidžiaugti tuo, ką jau pasiekėme. Įkopę į vieną viršūnę, mes jau dairomės kitos ir lekiame toliau, vis didindami reikalavimus. Karuselė sukasi tol, kol pats organizmas pasako „Stop“. Kai ilgą laiką keliame sau tikslus ir reikalavimus, viršijančius organizmo galimybes, atsiranda vadinamųjų „perdegimo“ simptomų. Tai galvos ir nugaros skausmai, miego sutrikimai arba visiškai nepaaiškinami kai kuriose kūno vietose atsirandantys skausmai. Sukluskite, jei pradėjo silpnėti imunitetas, sumažėjo atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms, atsirado nemotyvuotas pyktis, kraujospūdžio svyravimai, jeigu „neįprastai“ elgiasi virškinimo sistema - norite labai daug valgyti arba visiškai nieko nevalgote, jeigu nenorite eiti į darbą, nuolat jaučiate nuovargį, jums niekas neįdomu, kankina nerimas ar depresija. Gali būti, kad jūsų organizmą „užpuolė“ stresas.

Į stresą žmogaus organizmas reaguoja vienodai: padažnėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Ši reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, susigrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai.

Jeigu priklausote rizikos grupėms, t. y. „Jeigu tyrimo rezultatai nerodo jokių objektyvių nukrypimų, tuomet pradedame aiškinti, ar paciento išsakytus nusiskundimus - širdies „dūrimą“, kraujospūdžio svyravimus, nerimą, nemigą, skrandžio skausmus, širdies permušimus - galėjo sukelti psichologinės problemos“, - pasakoja V. Neigiamą streso poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla.

Jeigu jau „stresuojate“ Jeigu į jūsų širdį jau pasibeldė stresas, sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite vertinti iš naujo, pataria kardiologė. „Jeigu negalite pakeisti situacijos, reikia pažvelgti į ją kitaip, atsipalaiduoti nuo streso spąstų. Į susidariusią padėtį pažvelkite iš šono, tarsi kito žmogaus akimis - galbūt rasite išeitį. Ji visada yra. Suprantu, kad nelengva suvaldyti savo mintis, kai esate susijaudinę, tačiau tai įmanoma. Nuo mūsų dvasinės ramybės priklauso visi tolimesni mūsų sprendimai“, - įsitikinusi pašnekovė.

Dar vienas svarbus psichologinis aspektas - nelaikykite jausmų ir emocijų savyje. „Nenešiokite savyje to „pūlinio“. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus. Kalbėjimas padeda atsikratyti įtampos, be to, jis turi ir gydomosios galios. Kalbėkite su šeimos nariais, bendradarbiais ar psichologu. Ši išpažintis labai naudinga, nes ji sumažina vidinę įtampą - prigesina jausmų laužą ir padeda nusileisti ant žemės. Kalbėdami apie savo problemas jūs pradedate jas spręsti“, - pataria V. Milašienė. „Bent pusvalandį ar valandą per dieną skirkite vien sau. Ji sako, kad geras būdas sustabdyti stresą - fizinis krūvis. Čia galite rinktis tai, kas jums patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir nurimti. „Išėjote iš darbo ir eikite namo pėsčiomis. Apgalvokite savo dieną, atgaukite sielos ramybę. Kai ją patiriame, išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, kurie padeda nurimti“, - įsitikinusi kardiologė. Jei ramiai negalite ar nenorite vaikščioti, eikite į sporto aikštelę - kartu su išlietu prakaitu nuvysite ir bjaurųjį stresą. „Tinka bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai“, - vardija V. Milašienė. Visais būdais bandykite pašalinti streso priežastis ir šaltinius.

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu jaučiate, kad nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, daro įtaką darbui, santykiams ar miegui - verta kreiptis į specialistą. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ilgalaikių pasekmių ir gerina gyvenimo kokybę.

tags: #nuolatinis #nerimas #sirdies #plote