Įvadas
Laimė - tai subjektyvus, bet siektinas dalykas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologija gali padėti mums atrasti laimę kasdieniame gyvenime. Aptarsime laimės rūšis, praktinius patarimus ir kasdienius ritualus, kurie gali praturtinti mūsų patirtį ir padėti pasiekti pilnatvę. Remiantis moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais, išnagrinėsime, kaip sąmoningumas, dėkingumas ir dėmesys kasdienybei gali pakeisti mūsų požiūrį į gyvenimą ir padaryti jį laimingesnį.
Laimės Samprata Psichologijoje
Laimė yra pakankamai subjektyvus dalykas, tad psichologai, norėdami išmatuoti laimę, remiasi keliais kriterijais:
- Jausmu, kad gyvename tokį gyvenimą, kokio norime.
- Jausmu, kad mūsų gyvenimo sąlygos yra geros.
- Jausmu, kad gyvenime pasiekėme (ar greit pasieksime) tai, ko norime.
- Jausmu, kad esame patenkinti gyvenimu.
- Dažniau jaučiamais maloniais jausmais nei nemaloniais.
Hedonija ir Eudaimonija: Du Laimės Keliai
Laimės fenomenas domino mokslininkus nuo senų senovės. Antikinės Graikijos filosofas Aristotelis išskyrė du laimės tipus: hedoniją ir eudaimoniją.
- Hedoninė laimė kyla iš patiriamo malonumo. Ji dažniausiai siejama su dalykais, kuriuos darydami jaučiamės gerai, rūpinimusi savimi, troškimų pildymu, pasitenkinimu, džiaugsmu.
- Eudaimonija - tai laimė, kylanti siekiant prasmės ir doros. Kai jaučiame, kad mūsų gyvenimas yra prasmingas, kai turime tikslą ir elgiamės vadovaudamiesi mums svarbiomis vertybėmis, esame laimingi. Dažniausiai tai susiję su atsakomybės prisiėmimu, investavimu į ilgalaikius tikslus, rūpinimusi kitų gerove ir asmeninių idealų siekimu.
Šiuolaikinėje psichologijoje hedonija ir eudaimonija vadinamos tiesiog malonumo ir prasmės siekimu. Mokslininkai dar prideda trečią laimės rūšį, įsitraukimą, kuris apima įsipareigojimus ir dalyvavimą skirtingose gyvenimo srityse. Visos trys laimės rūšys yra pakankamai svarbios kasdieniniame gyvenime, nors kiekvienas iš mūsų joms gali suteikti skirtingą vertę. Kai kurie užsiėmimai gali būti ir malonūs, ir prasmingi, kiti gi nusveria svarstykles į vieną kažkurią pusę. Tarkim, savanoriavimas dėl tikslo, kuriuo tikime, gali būti labiau prasmingas, nei malonus. Tuo tarpu serialo žiūrėjimas - atvirkščiai, suteikia daugiau malonumo, nei prasmės.
Kaip Praktikuoti Laimę Kasdien
Kai kurie žmonės tiesiog iš prigimties yra laimingesni už kitus, tačiau kiekvienas iš mūsų galime atlikti tam tikrus veiksmus, siekdami daugiau laimės.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Siekime Mums Svarbių Tikslų
Kai turime iš vidaus kylančią motyvaciją, jaučiamės žymiai laimingesni, ypač jei mūsų tikslai susiję su asmeniniu augimu arba bendruomenės gerove. Moksliniai tyrimai rodo, kad išorinė motyvacija, susijusi su tokiais tikslais, kaip uždirbti daugiau pinigų ar pasiekti aukštesnį statusą, nesuteikia žmonėms tiek laimės, kiek vidinė.
Mėgaukimės Akimirka
Žmonės, pernelyg susikoncentruodami į ateities laimę („būsiu laimingas, kai…“), praranda gyvenimo džiaugsmą („dabar reikia pakentėti“), o vos pasiekę suplanuotus rezultatus jais pakankamai nepasimėgavę iš karto susidaro naujus planus („būsiu laimingas, kai…“). Norėdami nepapulti į proto spąstus, žadančius mums, kad laimė yra kažkur ateityje, įvertinkime tai, kuo esame ir ką turime dabar, šią akimirką. Juk kažkada ji buvo tik mūsų svajonė, ar ne?
Perkeiskime Neigiamas Mintis
Jei jaučiame, kad esame užstrigę pesimistinėje būsenoje ar jaučiame pernelyg daug negatyvo, paieškokime būdų performuluoti neigiamas mintis į pozityvesnes. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turime užmerkti akis prieš blogį ar jį ignoruoti - priešingai, turime išmokti pažvelgti į įvairius dalykus realistiškiau. Nė viena situacija nėra vien tik neigiama. Kai išmokstame įžvelgti ir pastebėti pozityvius dalykus, ilgainiui mūsų mąstymas keičiasi, o kartu su juo - ir psichologinė būsena.
Pajauskime Dėkingumą
Dėkingumas susijęs tiek su šios akimirkos laimės pajautimu, tiek su neigiamų minčių perkeitimu. Tiesiog pernelyg daug negalvodami įvardinkime bent tris dalykus, už kuriuos dabar esame dėkingi. Taip susikoncentruosime į pozityvą ir nenukelsime laimės ateičiai.
Kasdienybės Praturtinimas: Raktas į Dabarties Džiaugsmą
Kasdienybė - tai mūsų mintys, elgsena, įpročiai ir veiklos, kurios kartojasi kiekvieną dieną. Kasdienybė ir rutina mus ištinka tarsi netikėtai, per mažai žmonės ją vertina, planuoja ir dar mažiau dėl jos stengiasi. Kasdienybei tenka tik laiko trupiniai, liekantys nuo darbo, bendravimo su kitais ir buitinių darbų. Daugelis svajoja, kaip mėgausis gyvenimu, kai pasieks tai, ko nori. Prisiriša prie tų siekių, kartais džiaugiasi pasiekimais, kartais kankinasi, jog nepavyksta taip lengvai, kaip tikėtasi. O gyvenimas ir jo grožis bėga pro šalį. Dauguma neįvertina, kad esti daugybė ranka pasiekiamų džiugesių, kurie patenkintų tą poreikį, kurį jie bando patenkinti siekdami didžių dalykų. Tokie kasdienybėje po ranka tūnantys didžių dalykų pakaitalai dažniausiai nuvertinami dėl savo pasiekiamumo ir paprastumo. Žmogų traukia tai, ko jis neturi. Be to, dauguma žmonių užmiršo, kaip reikia mėgautis tuo, ką patiri, kaip įsijausti, kaip skirti dėmesį buvimui čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Pavyzdžiai Iš Gyvenimo
Pasižiūrėkime, kaip gyvena Ana ir Almantas. Ana labai mėgsta keliauti. Ji daug dirba, taupo, skiria daugybę laiko kelionių paieškai, planavimui, o iškeliauja tik kartą ar du per metus. Jeigu Ana pasigilintų į tai, kodėl ji taip mėgsta keliauti, jis suprastų, kad keliavimo poreikį patenkinti galima ir paprasčiau. Iš esmės gi Ana siekia tam tikros būsenos ar patyrimo, kurią jai suteikia keliavimas. Galbūt ji mėgsta būti gamtoje? Pamatyti naujas neatrastas vietas? Atitrūkti nuo gyvenimo? Pabūti viena su savimi? Leistis į nuotykius? Pailsėti? Nebūtina prisirišti prie kelionės tam, kad patenkintum šiuos poreikius, pasiektum jų teikiamą būseną. Panašų efektą galima ir kasdien ar kelis kartus per savaitę leidžiantis į mažus žygius miške, vaikštinėjant po savo miesto senamiestį ar netoliese stūksantį parką, dėmesingai kasdien prieš miegą po 15 minučių žiūrint laidas apie gamtą ar keliones ir kt. Skyrusi daugiau dėmesio tam, kas ranka pasiekiama, Ana būtų laiminga ne tik išsiruošusi į rimtas keliones, bet ir visus metus. Anai tereikia suprasti, kodėl ją žavi kelionės, kokią būseną jos jai padeda pasiekti, ir tada ieškoti vertingų pakaitalų kasdienybėje.
O Almantas daug dirba ir taupo pinigus svajonių namams. Bet ar Almantas pagalvoja apie tai, kad jis aukoja savo dabartį dėl ateities lūkesčių? Dėl lūkesčių, kurie net nebūtinai taps realybe arba, tapę realybe, tiesiog ims ir it ant mielių išaugs? Kaip dažnai Almantas susimąsto, jog ir esami namai gali atrodyti kur kas geriau ir džiuginti jį jau dabar? Jeigu vyras detaliai aprašytų savo svajonių namų vaizdą, pastebėtų, kad dauguma akcentų yra ranka pasiekiami. Galbūt tai tvarka? Tam tikros spalvos? Jaukios erdvės? Gėlės? Darbo stalas su žaisminga pieštukine? Net jeigu Almantui labai svarbu stilinga prabanga, ji taip pat nėra tokia brangi ir tolima, kaip atrodo. Mažos interjero detalės gali sukurti didelį skirtumą. Jeigu Almantas kreiptų daugiau dėmesio į erdves, kuriose dabar praleidžia daug laiko, ir jas praturtintų, jis galėtų savo poreikius patenkinti ir būti laimingas jau dabar.
Taigi, tai tik iliuzija, jog laimei sukurti reikia daug pastangų, pasiekimų ar pinigų. Dėmesys smulkmenoms, sąmoningumui, minimalizmui, atradimams, norimiems įpročiams, dienos ritualams, artumui su savimi bei kitais kasdienybę pripildo džiugesio, pilnatvės ir atsipalaidavimo. Kad džiaugtumeisi gyvenimu, nereikia laukti atostogų, pakelto atlyginimo, geresnių santykių su antra puse, kitų pripažinimo ar įsigyto ilgai laukto daikto. Mūsų laimė yra ne kažkur toli, o mūsų kasdienėse veiklose. Aristotelis yra pasakęs: „Tu esi tai, ką reguliariai veiki“. Taigi, ką veikėte šiandien? Kiek jums tai suteikė džiaugsmo ir pilnatvės? Geriausia tas džiuginančias veiklas paversti kasdieniais ritualais.
Kasdieniai Ritualai: Kelias į Laimingesnį Gyvenimą
Kasdieniai ritualai: ką veikti kasdien, kad būtum laimingas? Ką veikiate tik pabudę? Kaip ir kur valgote? Kaip dirbate? Ką veikiate prieš pat miegą? O kaip įsivaizduojate savo svajonių dieną? Galbūt ramiai geriate savo mėgstamą žalią arbatą, linguojate krėsle ir ramiai žiūrite pro langą? Galbūt lėtai ir gražiai rengiatės į darbą? Su džiaugsmu gaminate maistą? Skaitote ar pats rašote knygą? Lėtai vaikštote miške? Juokiatės ir daug laiko leidžiate su kitais žmonėmis? Kiek jūsų svajonių veiklų tapo jūsų kasdienėmis? Jeigu daugiau svajojate nei darote, jums esmės trukdo tik noro, energijos ir žinojimo kaip stoka - visus juos sustiprinti galima praturtinus savo kasdienybę. Pirmas žingsnis turtinant kasdienybę - įtraukti kelis kasdienius ritualus, kurie jūsų esamą gyvenimą priartins prie svajonių gyvenimo. Kasdieniai ritualai, tapę reguliariais įpročiais, padeda taupyti laiką ir energiją. Sutinku su psichologu Roy’umi Baumeisteriu, teigiančiu, jog visi turime ribotą valią, ribotą energijos kiekį sprendimams priimti ir jei kiekvieną dieną vis iš naujo sprendžiame, ką vertingo nuveikti, švaistome savo energiją ir išgyvename sprendimų nuovargį (angl. decision fatigue). Kurdama „Lūšį“, internetinę sužaidybintą asmenybės stiprinimo erdvę, ir konsultuodama klientus turbūt šimtą kartų įsitikinau, jog jeigu žmogus įsitrauks tik į vienkartines užduotis, seminarus ar paskaitinės knygas, jis esminių pokyčių nepasieks. Keisti kasdienes mintis ir įpročius yra būtina norint pasiekti savo tikslus. Kiekvienam iš mūsų vertingesni ir džiugesni vis kitokie kasdieniai įpročiai, ritualai, svarbiausia, kad jie vestų link mūsų norimo gyvenimo būdo.
Pavyzdžiai Kasdienių Ritualų
Pateiksiu kelis pavyzdžius.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
- Dėmesys rytui. Gera pradžia - pusė darbo. Daugybė sėkmingų žmonių savo rytą pradeda prasmingai. Benjaminas Franklinas anksti nubudęs (4 val.) aktyviai klausdavo savęs, ką jis šiandien svarbaus ir vertingo turi nuveikti. Oprah Winfrey 20 min. medituoja, o Arianna Huffington - 30 min. Richardas Bransonas sportuoja ir valgo sveikus pusryčius. Joshas Waitzkinas (šachmatų genijus ir pasaulio tai či čempionas) rašo dienoraštį, bandydamas suprasti pasąmoningus miegant patirtus atradimus. Lady Gaga užsiima joga ir teigiamomis afirmacijomis. Steve’as Jobsas žiūrėdavo į save veidrodyje ir klausdavo, jei šiandien būtų paskutinė jo gyvenimo diena, ar jis norėtų šiandien veikti tai, ką yra suplanavęs, ir jei atsakymas būdavo „ne“ kelias dienas iš eilės, jis imdavosi rimtų pokyčių. O ką tuo metu per pirmąsias 15 ryto minučių veikia 80 proc. 18-44 metų žmonių? Jie tikrina savo telefoną! Tiesiai prie veiksmo: bent vieną savaitę išbandykite savo sugalvotą rytinį ritualą.
- Darbo praturtinimas. Nebūtina dirbti svajonių darbo, kad būtum laimingas. Kasdien praturtinti savo esamą darbą, t. y. padaryti jį džiugesnį, įdomesnį ir labiau įtraukiantį - dar vienas būdas būti laimingam. Pavyzdžiui, paprastas, lengvai įgyvendinamas žingsnis, padėsiantis greitai padaryti savo darbą įdomesnį, yra stebėti ir vertinti savo pažangą. Pasisemti idėjų galite straipsnyje apie savęs stebėjimą ir vertinimą. Nusistačius kriterijus, kas būtent bus stebima, ir reguliariai vertinant pažangą, darbo rezultatyvumas taip pat stipriai išauga - o tai dar labiau įkvepia. Pastebiu, kad, siekdami savo darbą padaryti įdomesnį arba produktyvesnį, dauguma laukia, kol juos kas nors papildomai motyvuos arba iš dangaus nukris auksiniai, dar niekur neskaityti patarimai. Tačiau net ir olimpinių žaidynių sportininkai naudojasi paprastomis technikomis: planavimu, prioretizavimu, vizualizavimu, poilsio ir darbo balansavimu ir kt. Net plaukimo legenda Michaelis Phelpsas vizualizaciją apie sėkmę laiko esminiu sėkmės raktu. Taigi, jei olimpiniai sportininkai nekuria dviračio iš naujo, mums išbandyti paprastus būdus, juos įvaldyti ir kasdien taikyti neabejotinai yra puiki pradžia. Be to, verta praturtinti ne tik darbo procesą, bet ir augti pačiam: kasdien mokytis, ugdyti savo kompetencijas. Tai, į ką investuojame savo laiką ir dėmesį, kur jaučiamės stiprūs, mus įkvepia, sudomina ir įtraukia. Kuo dažniau (kasdien!) ir stipriau augsime savo darbe, tuo jis mums labiau patiks. Tiesiai prie veiksmo: pagalvokite, kas jums darbe kelia didžiausią nuobodulį, ir savaitę kasdien išmėginkite vis kitą idėją, kaip tą nuobodulį pažaboti ir padaryti savo darbą įdomesnį.
- Refleksija. Minčių ir būsenų reflektavimas, apibendrinimas padeda geriau suvokti save, sudėlioti viską į vietas, gerina nuotaiką, įkvepia ir įgalina veikti. Mąstykite vonioje, tyloje, mintyse arba popieriuje. Tiesiai prie veiksmo: kasdien klauskite savęs jums svarbių klausimų. Kaip jaučiuosi? Kokios mintys sukasi galvoje? Ką šiandien dariau gerai? Kada ir kodėl man buvo sunku? Ką turėčiau nuveikti rytoj, kad dar priartėčiau prie tikslo? Klausimų gali būti neįtikėtinai įvairių, jie priklauso nuo jūsų tikslo.
- Dėmesys kūno pojūčiams. Gyvenime tiek daug mąstome, dirbame galva ir užmirštame, kad turime ir kūną. Rūpinimasis jo poreikiais bei pojūčiais irgi padeda džiaugtis, augti, būti čia ir dabar ir gyventi savo svajonių gyvenimą. Mūsų kūnas nori užuosti, paskanauti, paliesti, pažiūrėti, išgirsti, pasidžiaugti (papildomas pojūtis). Tiesiai prie veiksmo: išsirinkite kokią nors kasdienę savo veiklą ir jos metu naudokitės visais minėtais pojūčiais.
- Poilsis. Mes daug dirbame, siekiame savo tikslų, tobulėjame, tenkiname kitų žmonių poreikius, tvarkome namus ir taip kiekvieną dieną. Užmirštame, kad iš tikro mes dažnai vietoj to norėtume tiesiog pailsėti. Tiesiog pabūti ir pasidžiaugti gyvenimu. Poilsis yra tikra magija: jis padeda džiaugtis tuo, kas vyksta, ir savimi; išsigryninti, ką iš tikro verta veikti ir ko ne; atgauti jėgas ir gerą nuotaiką. Tiesiai prie veiksmo: visą dieną viską veikite tarsi per atostogas, tarsi paskutinį kartą gyvenime ilsitės, tarsi nuo rytojaus dirbsite vis daugiau ir daugiau ir per šiandieną reikia atsiilsėti už visus ateinančius metus.
- Dėkingumas. Daugybė mokslinių tyrimų rodo dėkingumo naudą. Pavyzdžiui, Robertas Emmonsas, Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius ir vienas žymiausių dėkingumo srities ekspertų, daugiau nei dešimtmetį studijuoja dėkingumo poveikį fizinei sveikatai, psichologinei gerovei ir mūsų santykiams su kitais. Daugelyje studijų R. Emmonsas su kolegomis sistemingai padėjo žmonėms ugdyti dėkingumą paprasčiausiai rašant „dėkingumo dienoraštį“, kuriame jie tris savaites aprašė, už ką jaučiasi dėkingi. Nors dėkingumo žurnalai ir kiti dėkingumo pratimai dažniausiai atrodo paprasti ir elementarūs, jų rezultatai įspūdingi: geresnė nuotaika, žvalumas, optimizmas, stipresnė imuninė sistema, kokybiškesnis miegas, sumažėjusi vienatvė ir kt. Taigi, rašyti dėkingumo dienoraštį - paprastas ir veiksmingas įprotis. Tiesiai prie veiksmo: kiekvieną dieną užsirašykite po penkis naujus dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingas.
- Sąmoningumas ir minimalizmas. Stebėkite savo mintis ir veiksmus. Skirkite savo dėmesį tik svarbiausiems darbams, o viso kito tiesiog atsisakykite. Įsileiskite tik švarias ir jums svarbias mintis. Tiesiai prie veiksmo: stebėkite ir išvalykite savo kasdienybę. Apsižvalgykite aplink savo gyvenimą ir surašykite viską, ką jame pastebite. Daiktai, erdvės. Kokie daiktai yra aplink jus? Kaip atrodo jūsų namų, darbo, laisvalaikio erdvės? Veiksmai, veiklos, įpročiai. Ką kasdien ir kiek laiko veikiate? Kokie jūsų įpročiai? Kaip esate įpratęs gyventi? Įvykiai, patirtys. Kas jūsų gyvenime dažnai vyksta? Kokios patirtys jus dažniausiai lydi? Būsenos, nuotaikos. Kokios būsenos dažniausiai jumyse gyvena? Kaip dažniausiai jaučiatės? Žmonės, santykiai. Su kuo dažniausiai bendraujate? Ką apie tuos žmones manote? Kaip tie žmonės jus veikia? Mintys. Apie ką dažniausiai mąstote? Kokios mintys dažnai jums ateina į galvą apie save, savo gyvenimą? Ką kasdien sau kartojate? Aktyvus kasdienybės stebėjimas, tendencijų užsirašymas - tai pirmas žingsnis į jos praturtinimą. Kitas žingsnis - kasdienybės išvalymas, išgryninimas, papildymas. Kasdien atsisakykite bent vienos ar kelių jus slegiančių minčių, daiktų, patirčių, santykių ar įpročių. Atlaisvinkite vietą naujiems ir džiugiems pasirinkimams.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip galima lengvai ir paprastai praturtinti savo kasdienybę. Taip pat verta išbandyti meditaciją, namų tvarkymą, struktūruoto dienoraščio rašymą, pasivaikščiojimus gamtoje, dėmesingą bendravimą su kitais.
Kada Geriausia Siekti Pokyčių?
Kasdien! Žmonės, per ilgai laukdami palankių sąlygų ir įkvepiančių žinių, gyvena tik mintyse. Bet veikiantys tik mintyse rezultatus irgi turi tik mintyse. Idėjų rutuliojimas ir veiksmų dėliojimas - tik pirma pokyčių siekimo stadija. Deja, dažniausiai joje žmonės stoviniuoja labai ilgai ir net mano, jog realiai kažką daro. Laukdami kažkokių stebuklingų žinių, pamokų, galimybių ir pribrendimo, jie vis atideda norimus pokyčius. Turbūt blogiausia tai, kad didžioji dalis mūsų nesprendžia laimės ar pilnatvės problemų, kol jos nepasidaro tokios didelės, kad skaudėtų kasdien, o ne tik penktadieniais ar sausio mėnesio pradžioje. Mes naiviai tikimės, kad tiesiog dar neatradome tikro įkvėpimo šaltinio ar veiksmingos pokyčių siekimo strategijos. Laukdami kažko išskirtinio ir svarbaus, mes nebekaupiame patirčių, pamokų ir jėgų, todėl mums tampa vis sunkiau siekti pokyčių. Nieko nedarant pasitikėjimas savimi ir energija visai išsenka ir tada dar sunkiau imtis veiksmų. Mes laukiame didelių žygių, kurie mus išmokytų to, ko mes taip ilgai laukiame. Bet dideli žygiai pasitaiko retai, todėl geriausias treniruočių laukas - mūsų kasdienybė.
Tiesiausias kelias link pokyčių - tai atidus, dėmesingas savo esamo elgesio stebėjimas ir jo keitimas iškart pastebėjus nenorimą elgseną, čia ir dabar, nelaukiant. Kasdien vis po truputį. Charakteris, mintys, būsenos bei įpročiai gali būti valdomi ir keičiami tik sąmoningai juos stebint ir keičiant iš karto ir reguliariai. Išnaudodami kasdienybę ir jos akimirkas, jūs imtumėte keisti savo gyvenimą čia ir dabar ir dar kur kas lengviau nei laukdami didelių žygių. Žinoma, jūs negalite savo gyvenimo pakeisti per akimirką, bet dėl daugybės suvaldytų, įprasmintų ir džiugių akimirkų jums tai gali pavykti. Pradėjus veikti, atsiranda ir motyvacija. Įkvėpimas gimsta iš veiksmo. Neverta laukti įkvėpimo, kad šis jus išjudintų. Geriau judėti, kad ir be didelio noro, ir taip išjudinti įkvėpimą. Stovėjimas vietoje mus žudo ir kelia dar didesnę baimę. Motyvacija ir užsidegimas ateina su veiksmu, bedirbant. Veikla natūraliai įtraukia ir nebepaleidžia.
Pavyzdys: Almantas ir Darbo Praturtinimas
Tad kaip tą veiklumą įtraukti į savo kasdienybę? Vėl susitikime su Almantu. Jį vargina jo neįdomus darbas, neartimi santykiai su kolegomis. Jis gali praturtinti savo esamą darbą, kad šis taptų įdomesnis, labiau įtraukiantis, džiugesnis - ir tą daryti jis gali kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pirmą savaitę jis gali kiekvieną dieną užsirašyti po tris priežastis, kodėl jam nepatinka jo darbas, ir po tris pasiūlymus, kaip tai pakeisti. Antrą savaitę Almantas gali kiekvieną dieną skirtingose situacijose išbandyti savo sugalvotus pasiūlymus. Trečią savaitę - kasdien perskaityti bent po vieną straipsnį apie tai, kaip praturtinti savo darbą. Ketvirtą savaitę - bent po du kartus pasakyti kažką atviro savo bendradarbiams ar pradėti …
Kaip Pajudinti Gyvenimą Iš Vietos: Įveikti Sąstingį
Kartkartėmis žmonės pasijunta lyg užplaukę ant seklumos: atrodo, nevyksta nieko blogo, bet neišeina judėti nei pirmyn, nei atgal. Tikriausiai daugelis kuriuo nors gyvenimo etapu susiduria su tokia būsena, kai atrodo, kad gyvenimas stovi vietoje. Gal kažko ir norisi - numesti svorio, pakeliauti, pakeisti darbą ar imtis naujo pomėgio - bet viskas lieka mintimis, o dienos inertiškai plaukia toliau. Prabilęs vidinis kritikas gali priekaištauti dėl tokio sąstingio, spausti pakrutėti ir plakti, kai nepavyksta. Gali kilti nerimas ir neviltis, galima pradėti pykti ant savęs ar aplinkybių.
Užsisėdėjimo Priežastys
Kas skatina užsisėdėti? Priežastys gali būti išorinės ir vidinės.
- Vidinės kliūtys - tai, kas sukasi žmogaus galvoje: pokyčių baimė, įsitikinimai, kad pokyčiams nėra laiko, baimė klysti… Nemenka kliūtis ištrūkti iš plaukimo pasroviui yra žema savivertė. Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad ko nors pakeisti nepavyks dėl kompetencijų stokos ar kitų tariamų savo defektų, taip pat jis gali baimintis, kad, išsukus iš esamo gyvenimo kelio, nesiseks taip puikiai, kaip norėtųsi.
- Išoriniai barjerai - tai aplinkos sudaromi trikdžiai, fizinis negalėjimas ar kitos objektyvios išorinės priežastys, dėl kurių žmogus dažniau linkęs gyventi inertiškai ir nenuklysti nuo kasdienybės. Pavyzdžiui, ilgos darbo valandos, lūžusi koja, sunkiai sergantis ir slaugomas giminaitis, finansinių išteklių stoka, išsilavinimas… Tai įvairūs nuo žmogaus vidinių resursų menkai priklausantys barjerai, trukdantys laisvai pasiduoti impulsams kažką keisti savo gyvenime.
#
tags: #psichologija #apie #gyvenima