Depresija: Gyvenimo Spalvų Susigrąžinimas

Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet rimtas nuotaikos sutrikimas, kuris gali paveikti kiekvieną žmogų. Ši liga apgaubia gyvenimą tarsi pilkas filtras, išblukindamas spalvas ir atimdamas džiaugsmą. Svarbu suprasti, kad depresija nėra diagnozė visam gyvenimui, o būklė, kurią galima valdyti ir įveikti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kaip ji pasireiškia, kokios yra jos priežastys ir galimi gydymo būdai.

Kas yra Depresija?

Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major Depressive Disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas. Tai liga, kuri paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, atsispindėdama asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe. Depresija pasireiškia prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis.

Kaip Pasireiškia Depresija?

Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Nors gali pasitaikyti vienas epizodas per visą gyvenimą, dažniausiai jie kartojasi, tarp jų būna remisija - depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ar sunkus.

Depresijos Simptomai

  • Nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas.
  • Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs.
  • Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus.
  • Sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas.
  • Pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai.
  • Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas.
  • Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas.
  • Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas.
  • Niūri ir pesimistinė ateities vizija.
  • Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti.
  • Nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.

Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei nesergantiems. Taip pat būdinga pablogėjusi būklė rytais, dideli apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sujaudinimas ar sustingimas.

Depresijos Formos

  • Depresija po gimdymo - prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu.
  • Sezoniniai nuotaikos sutrikimai - depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
  • Užmaskuota depresija - gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
  • Senyvo amžiaus žmonių depresija - darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
  • Vaikų depresija - dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
  • Gydymui atspari depresija - būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja.

Specifiniai Depresijos Požymiai

  • Iniciatyvos stoka.
  • Depresijos išreikštumo svyravimai paros bėgyje: sunkiausia rytais, geriausia vakare.
  • Sezoniškumas.
  • Depresija + judesinis sujaudinimas.
  • Pacientas depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti.
  • Somatiniai nusiskundimai, pvz., senestopatijos - nemalonūs jutimai: deginimas kūne, spaudimas galvoje, niežėjimo pojūtis vidaus organuose.
  • Skausmai sunkiai nusakomi, lokalizuojasi bet kurioj vietoj, suintensyvėja naktį ar ryte, vakare pagerėja.
  • Ilgai negali užmigti, anksti prabunda, migdomieji nepadeda.
  • Alkoholį geria kaip vaistą, kad numalšintų nemalonius jutimus kūne, palengvėtų sunkios mintys.

Depresijos Priežastys

Depresijos atsiradimo priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Tai gali būti:

Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija

  • Paveldimumas: Jei artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų, rizika susirgti didesnė.
  • Psichologinės traumos: Rimtos psichologinės traumos, ypač vaikystėje, gali padidinti riziką.
  • Asmenybės bruožai: Perdėtas savikritiškumas, perfekcionizmas, nerimas, žema savigarba arba perdėtas nuolankumas.
  • Socialiniai veiksniai: Ilgesnį laiką trunkantis stresas, nedarbas, mažos pajamos.
  • Psichoaktyviosios medžiagos: Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
  • Lytis: Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau.
  • Fizinės ligos ir medikamentai: Depresijos simptomus gali sukelti fizinės ligos ir žalingas tam tikrų medikamentų vartojimas.
  • Staigūs gyvenimo sąlygų pasikeitimai: Išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija, išgyvenimai dėl nepasiektų profesinių aukštumų ar dėl neatitikimo nusistovėjusiam „madingam“ modeliui.
  • Sunkumai prisitaikant: Darbe ar mokymo įstaigoje.
  • Sunkios psichologinės traumos: Artimo žmogaus mirtis, šeimos iširimas, nutrūkę santykiai su artimu žmogumi, sunki liga.
  • Stresas: Stiprus ir staigus arba ilgalaikis, sekinantis.
  • Hormonų persitvarkymas: Paauglystėje, nėštumo ir gimdymo metu.
  • Cirkadinių ritmų sutrikimas: Organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai.
  • Išorinės psichologinės patirtys ir traumos: Tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
  • Vidinės priežastys: Genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys.

Depresijos Gydymas

Svarbu kreiptis į specialistus, jei jaučiate depresijos simptomus. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą bei sumažinti jos pasikartojimo tikimybę. Yra įvairių gydymo būdų:

  • Psichoterapija: Lengva ir vidutinė depresija gali būti gydoma vien tik psichoterapija.
  • Medikamentinis gydymas: Antidepresantai. Jei antidepresantų jums paskyrė šeimos gydytojas, bet depresijos simptomai, nepaisant skirto gydymo, išliko, paprašykite gydytojo nusiųsti jus į psichikos sveikatos centrą.
  • Hipno kognityvinė elgesio terapija: Apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze.
  • Gyvenimo būdo korekcija: Fiziniai pratimai, joga, meditacija, muzikos klausymas, knygų skaitymas, pasivaikščiojimas gamtoje.

Gydymui Atspari Depresija

Gydymui atspari depresija - būklė, kai gydant depresijos epizodą mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta negerėja. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į psichikos sveikatos centrą.

Pagalba Artimiesiems

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai, pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

Dažniausi Depresijos Mitai

Svarbu paneigti dažniausius mitus apie depresiją, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei jaučiate depresijos simptomus, nedvejokite kreiptis į:

Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos

  • Psichologą
  • Psichoterapeutą
  • Psichiatrą
  • Pagalbos liniją (anonimiškai)
  • Psichikos sveikatos centrą

Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas

tags: #nuorodos #apie #depresijas