Įvadas
Darbuotojo neblaivumas darbo vietoje yra rimtas pažeidimas, galintis turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiam darbuotojui, bet ir darbdaviui bei visai įmonei. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie teisės aktai reglamentuoja neblaivumą darbe, kokios yra darbdavio teisės ir pareigos nustačius neblaivų darbuotoją, kokia tvarka taikoma nušalinant darbuotoją nuo darbo ir kokios galimos pasekmės darbuotojui, įskaitant atleidimą iš darbo. Taip pat pateiksime praktinių patarimų darbdaviams, kaip tinkamai pasiruošti tokioms situacijoms ir užtikrinti saugią darbo aplinką.
Leidžiama alkoholio koncentracija ir nušalinimas nuo darbo
Nuo 2016 m. liepos 1 d. Lietuvoje įtvirtinta, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu - 0,2 promilės. Tačiau, kai kurios įmonių veiklos yra susijusios su padidinta rizika, pavyzdžiui, statybos, gamybos įmonėse, kur bet koks apsvaigimas nuo alkoholio gresia neigiamais padariniais ir žala, todėl darbdavys vidiniuose teisės aktuose gali nustatyti 0 promilių taisyklę, tai yra, net 0,1 promilės laikoma pažeidimu.
Kilus įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs (esant požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir pan.), darbuotojas privalo būti nedelsiant nušalinamas nuo darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši norma iš esmės suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kurią privalu vykdyti. Nenušalinus darbuotojo nuo darbo darbdaviui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, ypač jei įvyksta nelaimingas atsitikimas.
Neblaivumo patikrinimo tvarka
Siekiant patikrinti, ar darbuotojas yra neblaivus, tai padaryti galima su metrologiškai patikrintomis specialiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriais ir kt.) arba atliekant medicininę apžiūrą. Dėl techninių priemonių naudojimo privalo būti susitarta darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse, o tokio susitarimo nesant, techninės priemonės galėtų būti naudojamos tik esant darbuotojo sutikimui.
Darbuotojo neblaivumas darbo vietoje gali būti patikrinamas alkotesteriu, o darbuotojui atsisakius pasitikrinti, jis gali būti siunčiamas tuo pačiu tikslu į sveikatos priežiūros įstaigą. Jei darbuotojas atsisako ir tokio patikrinimo, darbuotojo neblaivumo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitais būdais, pavyzdžiui, liudininkų rašytiniais parodymais. Ši opcija būtų tinkama ir darbuotojui, kuris įtariamas neblaivumu, bet dirba nuotoliniu būdu ir atsisako vykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumo.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Darbuotojo nušalinimas nuo darbo: pagrindai ir trukmė
Darbo kodekso 49 ir 50 straipsniuose numatytas darbo sutarties su darbuotoju sustabdymo mechanizmas. Darbo sutarties sustabdymas galimas tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo iniciatyva, kai susidaro tam tikros aplinkybės.
Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, turi pareigą nušalinti jį nuo darbo. Darbuotojo nušalinimo nuo darbo faktas įforminamas vidiniais dokumentais, dažniausiai vadovo įsakymu ar panašiu raštu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo apsvaigimo faktas gali būti įrodomas visomis darbdaviui prieinamomis ir teisės aktais leidžiamomis priemonėmis.
Kita darbuotojo nušalinimo nuo darbo situacija - kai to reikalauja pareigūnai ar institucijos, kurioms nušalinimo teisę suteikia teisės aktai. Gavęs tokį pareigūnų raštą, darbdavys neleidžia darbuotojui dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 49 straipsnis numato, kad darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių.
Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Šis nušalinimo atvejis įtvirtintas Darbo kodekse, kad darbdaviai negalėtų piktnaudžiauti teise nušalinti darbuotoją, kai vyksta tyrimas. Todėl nustatyta, kad darbdavys tyrimo metu turi mokėti vidutinį darbo užmokestį arba pasiūlyti kitas pareigas, pavyzdžiui, nušalintam buhalteriui leisti dirbti kaip apskaitininkui.
LR Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka turi būti atlyginama žala.
Darbo sutartis gali būti sustabdyta ir darbuotojo iniciatyva, kai darbuotojui du ar daugiau mėnesių vėluoja darbo užmokestis, darbdavys nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nesuteikia saugių darbo priemonių ir pan.
Atleidimas iš darbo už neblaivumą
Pagal Darbo kodeksą neblaivumas gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nepriklausomai nuo neblaivumo laipsnio. Už šį pažeidimą darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be išeitinės išmokos ir įspėjimo termino. Darbo kodekso 58 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Atsakomybė už neblaivumą darbo vietoje
Darbdavys apsvaigusį nuo alkoholio pasirodžiusį darbuotoją tą dieną nušalina nuo darbo, kartu nemokėdamas ir darbo užmokesčio. Be to, Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbo vietoje, darbdavio patalpose ar teritorijoje ne tik darbo metu, bet ir po jo, užtraukia baudą darbuotojui nuo 60 iki 290 eurų.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
Praktiniai patarimai darbdaviams
Tad kaip darbdavys turėtų pasiruošti tiems atvejams, kai kyla įtarimų dėl darbuotojo neblaivumo? Nustatant darbuotojo neblaivumą darbe svarbi kiekviena minutė - ekspertų apskaičiavimu, suaugusio vyro organizme alkoholio koncentracija kraujyje per valandą sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės. Todėl darbdaviui tokiose situacijose labai svarbu gebėti greitai reaguoti.
Tam padės darbdavio patvirtinta tvarka, kurioje numatyta visa veiksmų eiga, kaip elgtis, kai kyla abejonių dėl darbuotojo blaivumo. Joje galėtų būti numatyta: kaip registruojamas įvykis, būdai ir priemonės, kaip teisingai patikrinti darbuotojo neblaivumą, asmenys, tikrinantys neblaivumą bei pildantys reikalingus dokumentus, dokumentai, kuriuos reikia užpildyti, bei instrukcijos, kas jose turi būti nurodyta ir pan. Taigi, jeigu neblaivumas nustatytas įmonės apsaugos poste, o darbuotojas iškart „pasijuto“ peršalęs ir išėjo namo, įrodyti pažeidimą ar atleidimo teisėtumą gali būti sudėtinga. Kaip pozityvus padarinys lieka tai, kad neblaiviam darbuotojui nepatekus į darbo vietą, buvo išvengta kitų grėsmių.
"Nė lašo" politika: kodėl tai svarbu?
Iniciatyvos dirbkblaivus.lt atliktas tyrimas atskleidžia, kad 9600 Lietuvos žmonių kasdien į darbą ateina neblaivūs. Bendra taisyklė darbo vietoje ir darbo metu leidžia 0,2 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Tačiau yra ir išimčių - ir į tolerancijos, ir į griežtumo pusę. Retesnis atvejis - kai darbe leidžiama 0,4 promilės etilo alkoholio koncentracija, nes alkoholio vartojimas susijęs su gamybos, technologiniu ar kitais procesais, kurių metu alkoholis vartotas pagal darbdavio nustatytus reikalavimus.
Kur kas dažnesnis atvejis, kai darbdavys vidiniuose teisės aktuose yra nustatęs 0 promilių taisyklę, tai yra, net 0,1 promilės laikoma pažeidimu. Kodėl reikalingos tos „nulinės“ promilės? Kai kurios įmonių veiklos yra susijusios su padidinta rizika, pavyzdžiui, statybos, gamybos įmonėse, kur bet koks apsvaigimas nuo alkoholio gresia neigiamais padariniais ir žala.
tags: #nusalinimo #nuo #darbo #del #neblaivumo #girtumo