Įvadas
Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, turinti įtakos individo produktyvumui, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichikos sveikatos sutrikimai yra reikšminga problema, paveikianti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichikos sutrikimų statistika Lietuvoje, nagrinėjamos tendencijos, rizikos veiksniai, visuomenės požiūris ir prieinamumas prie psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
Psichikos Sutrikimų Paplitimas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas psichikos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičiaus augimas. Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tai rodo, kad psichikos sveikatos problemos tampa vis labiau pastebimos ir pripažįstamos.
Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pateiktus duomenis, 2022 metais psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės buvo nustatytos maždaug 20% daugiau asmenų nei 2019-aisiais. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai apima depresiją, nerimo sutrikimus ir priklausomybes.
Lietuvoje pastaruoju metu pastebėta daugiau depresijos ir nerimo atvejų. Jaunimas taip pat vis dažniau ieško psichologinės pagalbos. Mokyklose ir universitetuose organizuojamos iniciatyvos, skatinančios jaunus žmones kalbėti apie jausmus ir problemas.
Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Rizikos Veiksniai ir Pažeidžiamos Grupės
Atlikti tyrimai psichikos sveikatos srityje rodo, kad išsivysčiusiame pasaulyje maždaug trečdalis visų žmonių (25-38 proc.) vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu patiria psichikos sutrikimų, nors ir ne visi kreipiasi pagalbos į specialistą.
Nors vienas iš psichikos sutrikimų veiksnių yra genetinis, manoma, kad psichikos sutrikimai nėra tiesiogiai paveldimi. Paveldimas tik polinkis į psichikos sutrikimą. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra buvę depresijų, šizofrenijos ar nerimo sutrikimų atvejų, žmogui, susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, gali pasireikšti atitinkamas sutrikimas. Pavyzdžiui, įrodyta, kad darbo praradimas, neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, skurdas, diskriminacijos ir neteisybės patirtis, lydinti nuo pat vaikystės, yra reikšmingi rizikos veiksniai išsivystyti psichikos sutrikimui. Taip pat svarbu, kiek darnos buvo tėvų šeimoje, kiek vaikas jautėsi saugus, suprastas, ar buvo atsižvelgiama į jo fizinius ir psichologinius poreikius. Dar viena rizikos veiksnių grupė - įvairios krizinės situacijos, nelaimės, kataklizmai, netektys, neįgalumai ir visi kiti pokyčiai, kurie blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Kiekvienas paminėtas aspektas prideda vis po lašą į rizikos taurę. Taip pat nustatyta, kad riziką išsivystyti psichikos sutrikimui didina psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos. Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Pandemijos Poveikis Psichikos Sveikatai
Pandemija, kurios pasekmės vis dar juntamos, turėjo didelį poveikį psichinės sveikatos rodikliams. Covid-19 krizė padidino nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų atvejų skaičių. Izoliacija, socialinių ryšių stoka ir ekonominiai sunkumai sukėlė didesnį stresą ir nerimą.
Visuomenės Požiūris ir Stigma
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Visuomenės nuomonių apklausų duomenimis, žmonės su psichikos negalia yra itin prastai vertinama grupė. Karilė Levickaitė pastebėjo, kad frazės kaip „psichikos ligoniai“, „psichikos liga“ naudojamos žiniasklaidoje yra neetiškos. Verčiau, JT Neįgaliųjų konvencijos ir plačiame psichikos negalios kontekste, šią būklę vadinti psicho-socialine negalia, kadangi didele apimtimi socialinė aplinka taip pat veikia žmonių psichiką. Dėl tokios stigmatizacijos, asmenys nesikreipia pagalbos į specialistus, bijo rizikuoti savo darbo vieta. Jei asmuo nusprendžia gydytis, į psichologo konsultacijas, psichoterapiją vaikšto privačiai, oficialių diagnozių nėra.
Tačiau specialistas pasidžiaugė, kad ši situacija jau keičiasi ir žmonės vis drąsiau kalba apie savo psichikos sunkumus, o aplinkiniai vis geranoriškiau į juos reaguoja.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Prieinamumas ir Paslaugos
Psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas Lietuvoje taip pat didėja. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas, kas ypač svarbu pandemijos laikotarpiu.
Psichinės sveikatos paslaugų paklausa nuolat auga. Vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos į psichologus ir psichiatrus. Tačiau, nepaisant didėjančios paklausos, paslaugų prieinamumas, ypač regionuose, vis dar yra ribotas.
Kita problema yra psicho-socialinių paslaugų trūkumas - vietoj šių paslaugų skiriamas medikamentinis gydymas, kuris dažnai neatneša ilgalaikės naudos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Darbdaviai taip pat pradeda labiau rūpintis savo darbuotojų psichine sveikata. Populiarėja iniciatyvos, tokios kaip seminarai apie streso valdymą, psichologinės paramos linijos ir prevencinės programos.
Vis dėlto Lietuvoje vis dar išlieka nemažai iššūkių psichinės sveikatos srityje. Specialistų trūkumas ir dideli darbo krūviai dažnai lemia ilgas laukimo eilutes, tad kai kurie žmonės gali nesulaukti pagalbos laiku.
Valstybinės Programos ir Iniciatyvos
Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos įvairios programos ir projektai, skirti gerinti psichinės sveikatos paslaugų sistemą, skatinti prevenciją ir padėti žmonėms geriau suprasti psichinės sveikatos svarbą.
Kaip Padėti Vyresnio Amžiaus Žmonėms?
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą: Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas: Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba: Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla: Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas: Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas: Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas: Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Kaip Elgtis Artimiesiems?
Artimiesiems patariama mažiau susitelkti į psichikos sutrikimą ir daugiau į tai, ką žmogus išgyvena. Bandyti ne patarinėti, aiškinti, mokyti, o daugiau klausytis, klausti, domėtis, kadangi nurodinėjimas, aiškinimas dažnai kelia pasipriešinimo reakciją, jausmą, kad žmogaus artimieji nesupranta jo, kad nori jį ,,pataisyti“. Todėl tikslas būtų bandyti suprasti, kaip žmogus iš tikrųjų jaučiasi, kas jam kelia nerimą, ko jis bijo, dėl ko išgyvena, gal jis pats turi idėjų, kas galėtų jam padėti. Toks empatiškas santykis galėtų leisti žmogui pasijusti saugiam, suprastam, galbūt leistų pažvelgti į savo situaciją iš kitų kampų ir padėtų atrasti drąsos priimti sprendimus, susijusius su kreipimusi dėl pagalbos.
Savižudybių Prevencija
Nepaisant to, kad 2000-2021 m. pasaulyje 35 proc. sumažėjo amžiumi pakoreguotas savižudybių skaičius, pasaulis vis dar nepasiekia užsibrėžto tikslo: vietoj siekiamo savižudybių skaičiaus sumažinimo trečdaliu 2015-2030 m., dabartinė pažanga rodo, kad bus pasiektas tik 12 proc. Savižudybių skaičius sumažėjo visuose regionuose, išskyrus Amerikos žemyną, kur per tą patį laikotarpį šis skaičius išaugo 17 proc. Šiame kontekste PSO išreiškė susirūpinimą dėl investicijų į psichikos sveikatą visame pasaulyje „stagnacijos“, nes vidutinės vyriausybės išlaidos psichikos sveikatai išlieka vos 2 proc. visų sveikatos biudžetų.
Pagalbos Linijos ir Kontaktai
- Jaunimo linija: Pagalba telefonu 8 800 28888
- Vilties linija: Pagalba telefonu 116 123
- Pagalbos moterims linija: Pagalba telefonu 8 800 66366
- Skambučiai šiais numeriais yra nemokami.
- Rašyti el. laišką Jaunimo linijai: [rašyti el. laišką]
- Rašyti el. laišką Vilties linijai: [rašyti el. laišką]
- Pokalbiai internetu Jaunimo linijoje: I-V 17.00-20.00 val.
tags: #zmogzudziai #su #psichikos #sutrikimais