Įvadas
Operacinės skyriuje dirbantys slaugytojai patiria didelį profesinį stresą dėl specifinių darbo sąlygų ir didelių reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariami streso veiksniai, su kuriais susiduria operacinės slaugytojai, ir pateikiamos veiksmingos streso mažinimo strategijos, padedančios išsaugoti jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Operacinėje Dirbančių Slaugytojų Patiriamas Stresas
Operacinės aplinka yra viena sudėtingiausių sveikatos priežiūros sistemoje, kurioje slaugytojai susiduria su įvairiais rizikos veiksniais. Stresas operacinėje siejamas su neigiama įtaka slaugytojų sveikatai ir elgesiui. Rai su bendraautoriais tyrimu nustatė dažniausiai operacinės slaugytojams stresą keliančius veiksnius ir juos suskirstė į tokias grupes: fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichosocialiniai veiksniai. Letvak su bendraautoriais nurodo šias stresą darbe keliančių veiksnių grupes: fiziniai veiksniai (darbas per aukštoje temperatūroje, karšti autoklavai, paslydimai, pargriuvimai ir kt.); cheminiai (antiseptinės priemonės, medikamentai ir kt.); biologiniai (kraujas ir kiti kūno skysčiai, galintys sukelti infekcijas, alergijas); ergonominiai (dėžių su sunkiais instrumentais kilnojimas, ligonių kėlimas nuo operacinio stalo, ilgas stovėjimas ir kt.); psichosocialiniai (stresas, darbo turinys, darbo organizavimas, tarpusavio santykiai ir kt.).
Operacinės slaugytojai nuolat patiria stresą dėl sudėtingo darbo proceso, prasto psichologinio klimato, didelio darbo krūvio, per mažo atlygio ir darbo naktimis. Nenuspėjama operacijos eiga, darbo priemonių stoka, techniniai nesklandumai ir personalo trūkumas taip pat kelia profesinę įtampą.
Stresą Sukeliantys Veiksniai
Mokslinių tyrimų objektas dažnai yra slaugytojų patiriamo streso ir psichosocialinės darbo aplinkos analizė: vertinami stresą sukeliantys veiksniai, darbo aplinkos ypatumai. Operacinių slaugytojai kasdien susiduria su bloga psichosocialine aplinka: sunkių sprendimų priėmimas, dideli darbo krūviai, mažas atlygis už darbą, neefektyvus komandinis darbas, pamaininis darbas, vadovų ar bendradarbių palaikymo stoka, patyčios. Tyrėjų duomenimis, darbe patyčias patiria nuo 11,3 iki 24,6 proc. slaugytojų.
Kaip teigia Majchrowiz ir kt., operacinė yra labai specifinė darbo aplinka. Akansel su bendraautoriais Izraelyje atlikę tyrimą nustatė, kad ilgos darbo valandos didina operacinės slaugytojų organizacinio streso rodiklius. Siekiant apsaugoti ir operacinių slaugytojų, ir pacientų sveikatą vadovai turėtų įvertinti slaugytojų organizacinį stresą ir nuovargį bei imtis streso mažinimo ar švelninimo priemonių. Akinwale, George atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichosocialinė darbo aplinka yra glaudžiai susijusi su pasitenkinimu darbu bei psichologine slaugytojų būsena. Tokie veiksniai, kaip tinkamas darbo krūvio paskirstymas, karjeros galimybės turi poveikį psichosocialinei darbo aplinkai. Majchrowiz, Tomaszewska teigia, kad operacinės slaugytojams darbo vietoje įtaką emocinei ir fizinei būklei daro įvairūs faktoriai. Todėl tinkamų darbo sąlygų, veikiančių darbuotojų darbingumą ir saugumą, sudarymas turėtų būti ligoninių vadovų prioritetas. Hegazy, Ibrahim taip pat tyrė veiksnius, kurie turi poveikį slaugytojų darbo aplinkai.
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip operacinės triukšmas ir temperatūros kaita irgi gali būti streso darbe priežastis. Manzanares I. ir kt. teigia, kad operacinėje dirbančių slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, tam įtaką turi netinkama darbo aplinka, per didelis darbo krūvis, ilgas darbo laikas, per mažas atlyginimas, užduočių kontrolės stoka, nepakankama informacija, personalo trūkumas, tarpasmeniniai santykiai ar konfliktai su darbo vadovais. Pagrindiniai būdai užkirsti kelią stresui atsiranda subalansavus dvi dimensijas: darbo krūvį ir darbo užmokestį - darbo krūvis turi atitikti darbo užmokesčio dydį.
Panašią nuomonę pateikia ir Lim su bendraautoriais. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad nuolat tobulėjant medicinos technologijoms ir didėjant darbo krūviui, didėja ir medicinos darbuotojų įtampa. Mert ir kt. teigia, kad slaugytojų stresas dažniausiai kyla dėl didelio darbo krūvio, blogos darbo aplinkos, tarpasmeninių santykių. Ilgalaikis stresas darbe gali turėti įtakos ligoms, nuovargiui, traumoms ir psichinei sveikatai. Kadangi teikiama priežiūra yra intensyvi ir sudėtinga, kyla didelė medicininių klaidų rizika, etikos problemų ir nepageidaujamų įvykių. Todėl operacinėje dirbantiems slaugytojams yra būtinas kritinis mąstymas ir greitas sprendimų priėmimas.
Vienas iš veiksnių, sukeliančių slaugytojams stresą, yra neužtikrintumas dėl darbo vietos. Deng ir kt. teigia, kad operacinės slaugytojai, kurie dirba pagal terminuotas sutartis, patiria daugiau profesinio streso nei dirbantys pagal neterminuotas sutartis. Galima priežastis yra ta, kad pastarieji turi nuolat tobulintis, įgyti naujų žinių, kad įrodytų savo sugebėjimus, atitiktų darbo reikalavimus ir išlaikytų darbo stabilumą.
Stresas ir darbo krūvis, naktinių pamainų darbas, nenuspėjami įvykiai kai kurių sudėtingų operacijų metu, darbas uždaroje aplinkoje ir profesiniai pavojai yra veiksniai, kurie laikomi personalo perdegimo priežastimi. Sudėtingų operacijų metu operacinės slaugytojai turi dirbti ilgas valandas, nuolat kreipdami dėmesį į pacientų saugą, o skubių operacijų metu - dirbti ir naktinėse pamainose. Darbas operacinėje yra susijęs su bendravimu tarp komandos narių, tai didele dalimi lemia sėkmingo darbo rezultatus. Cohen ir kt. atliktas tyrimas atskleidė, kad bendravimas operacinėje yra labai svarbus veiksnys. Informacijos stoka ar nereikšmingi pokalbiai laikomi dėmesio blaškymu, kuris neigiamai gali veikti operacinės komandos darbo efektyvumą ir kelti pavojų pacientų gyvybei. Geras komandinis darbas yra laikomas reikšmingu veiksniu, didinančiu operacinės slaugytojų atsparumą stresui ir mažinančiu perdegimą.
Patiriamo Streso Poveikis
Ravalier, McVicar ir Boichat teigia, kad tiek nuolatinis (lėtinis), tiek ūmus stresas turi įtakos operacinės slaugytojų fiziologinei ir psichologinei sveikatai. Žymesnis poveikis sveikatos būklei pastebimas esant lėtiniam stresui. Įrodyta, kad lėtinis su darbu susijęs stresas yra toks pat reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo veiksnys kaip ir aukštas kraujospūdis. Taip pat nustatytos sąsajos tarp streso ir 2 tipo cukrinio diabeto, nes stresas gali sukelti metabolinį sindromą, turintį įtakos šios ligos išsivystymui. Mokslininkų Chu, Marwaha, Sanvictores ir Ayers atlikti tyrimai rodo, kad stresas paprastai veikia visas kūno sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, endokrininę, virškinimo, nervų, raumenų ir reprodukcinę sistemas. Mokslininkai pabrėžia, kad ūmus stresas sukelia širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, stipresnius širdies raumens susitraukimus, širdies išsiplėtimą ir kraujo nukreipimą į didelius raumenis. Kvėpavimo sistema kartu su širdies ir kraujagyslių sistema aprūpina kūno ląsteles deguonimi ir pašalina anglies dioksido atliekas. Dėl to ūmus stresas sutraukia kvėpavimo takus, dėl kurių atsiranda dusulys ir greitas kvėpavimas. Endokrininė sistema padidina steroidinių hormonų, įskaitant kortizolį, gamybą, kad suaktyvintų organizmo reakciją į stresą. Stresas dažniau gali paveikti virškinimo traktą, paveikdamas maisto judėjimo virškinimo traktu greitį. Stresas veikia ir nervų sistemą: suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri savo ruožu suaktyvina antinksčių veiklą. Operacinėje dirbantys slaugytojai jaučia stresą, skundžiasi padidėjusiu nervingumu ir dirglumu, nerimu, nuolatine įtampa, stipriu psichologiniu nuovargiu, motyvacijos sumažėjimu. Darbas naktinėje pamainoje veikia ir socialinį gyvenimą, nes kyla konfliktų šeimoje ir bendravimo su draugais sunkumų. Organizacinis stresas bei psichosocialinė aplinka operacinėje yra susiję su operacinės slaugytojų nuovargiu. Ilgos darbo valandos ir viršvalandžiai prisideda prie operacinės slaugytojų nuovargio bei jaučiamos įtampos ir streso, o tai gali lemti, kad dirbdami jie gali padaryti rimtų klaidų, taip pat gali pablogėti slaugytojų ir pacientų saugumas. Darbuotojai patiria stresą, kai darbo reikalavimai yra pernelyg dideli ir viršija jų galimybes juos įvykdyti. Neigiamą įtaką darbuotojui darančių veiksnių pavyzdžiai: baimė ir grėsmė dėl galimo atleidimo iš darbo, atlyginimo mažinimas, labai ribota veiksmų laisvė, mažiau galimybių daryti įtaką kolegoms, blogi santykiai su kolegomis ir įstaigos vadovybe, mažiau stimuliuojantis ar nuobodus darbo turinys ir nepakankama socialinė parama. Didelis darbo krūvis gali sukelti neigiamas streso reakcijas, kurios ilgainiui gali sukelti psichikos ligas. Jos taip pat gali sumažinti darbuotojo dėmesį ir taip sukelti traumų ar klaidų riziką. Be kita ko, epidemiologiniai tyrimai parodė, kad psichinio išsekimo, nerimo rizika, depresija ir psichosomatinės ligos būdingos didelę asmeninę atsakomybę turintiems asmenims - sveikatos priežiūros ir medicinos personalui. Ypač ligoninės aplinkoje dideli reikalavimai, darbo tempas, mažas savarankiškumas ir dvigubos pamainos bei mažas darbo užmokestis turi įtakos darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai ir perdegimo sindromui atsirasti. Misiak ir kt. atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, kad slauga reikalauja įsipareigojimo dirbti ir rūpintis paciento gerove, o tai slaugytojui yra didelė psichinė ir fizinė našta. Dėl nepalankių psichosocialinių darbo sąlygų poveikio ir patiriamo su darbu susijusio streso vis dažniau susiduriama su profesinio perdegimo problema. Pamaininis darbas susijęs su blogesniu psichosocialinių darbo sąlygų suvokimu beveik visose nagrinėtose srityse. Slaugytojai, dirbantys pamaininį darbą, darbo sąlygas vertina blogiau. Psichosocialines darbo sąlygas kaip geresnes vertina vadovaujančias pareigas užimantys slaugytojai. Lim su bendraautoriais nustatė sąsajas tarp streso ir darbo aplinkos, didelio darbo krūvio bei darbo išteklių stokos. Operacinės komandos ir slaugytojų patiriamas stresas operacijos metu gali būti neigiamų tarpasmeninių santykių ir įtemptos darbo aplinkos priežastis.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas slaugoje
Tyrimas apie Stresą ir Nuovargį
Tyrimo metodika: kiekybinis tyrimo metodas, naudojant anoniminę anketinę apklausą atliktas 2015 m. balandžio-rugpjūčio mėn. Tyrime dalyvavo septynių Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų, operacinių skyrių slaugytojai. Viso tyrime dalyvavo 193 slaugytojai.
Tyrimui naudoti šie instrumentai: slaugytojų lėtinio nuovargio vertinimui naudotas A. Stankaus „Daugiamatis nuovargio inventorius“ (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20, o slaugytojų streso įvertinimui darbe - B. Pajarskienės, R.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo metu nustatytas nuovargio pasireiškimas operacinės slaugytojų tarpe. Bendras patiriamo nuovargio vidurkis 39,48 proc. Įvertinus nuovargio pasireiškimą pagal slaugytojų sociodemografines charakteristikas nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) bendrą nuovargį daugiau patiria netekėjusios (nevedę) slaugytojai, jų motyvacija taip pat labiausiai sumažėjusi. Įvertinus patiriamo nuovargio sąsajas su amžiumi, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,01) teigiamai amžius yra susijęs tik su sumažėjusiu aktyvumu.
Tyrimo metu nustatytas operacinės slaugytojų patiriamo streso ryšys pagal demografinius duomenis. Rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) netekėjusios (nevedę) slaugytojai dažniau patiria stresą dėl poveikio galimybių, darbo reikalavimų, bei atsakomybės nei kiti slaugytojai. Patiriamas stresas priklauso nuo darbo stažo, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) dirbantys 11-15 metų dažniau nei kiti patiria stresą dėl poveikio galimybių, vertės ir atsakomybės. Taip pat nustatyta, kad statistiškai reikšmingai slaugytojai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu dažniau nei kiti patiria stresą dėl skubėjimo ir darbo paskirstymo bei įtampos darbe, o slaugytojai su aukštesniuoju išsilavinimu - dėl darbo vertės (p<0,05). Slaugytojų amžius yra neigiamai susijęs su stresu dėl atsakomybės, t.y. kuo vyresnis slaugytojas, tuo mažiau jis patiria streso dėl atsakomybės (p<0,01).
Tyrimo Išvados
Operacinės slaugytojų patiriamo streso ryšio su lėtinio nuovargio pasireiškimu tyrimo rezultatai leido identifikuoti pagrindinius operacinės slaugytojų patiriamo streso veiksnius, patiriamo nuovargio pasireiškimą bei jo ryšį su stresu. Patiriamas nuovargis ir streso veiksniai priklauso nuo slaugytojų sociodemografinių charakteristikų: šeimyninės padėties, darbo stažo, išsilavinimo, amžiaus.
Taip pat skaitykite: Infekcijų prevencija: slaugytojų perspektyva
Streso Mažinimo Strategijos
Siekdami apsaugoti ir operacinių slaugytojų, ir pacientų sveikatą vadovai turėtų įvertinti slaugytojų organizacinį stresą ir nuovargį bei imtis streso mažinimo ar švelninimo priemonių.
Norint užtikrinti veiksmingą ir užjaučiančią priežiūrą, labai svarbu palaikyti jūsų gerą savijautą. Rūpinimasis savimi užtikrina, kad fiziškai ir emociškai galėsite padėti savo mylimam žmogui. Mankštos, miego ir tinkamos mitybos režimas mažina nuovargį ir padeda išvengti lėtinių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, išliekant fiziškai aktyviam, gali sumažėti raumenų ir kaulų sistemos traumų rizika dėl kėlimo ar judėjimo pagalbos. Užsiimdami tokia veikla kaip meditacija ar konsultavimas sustiprinsite savo gebėjimą įveikti stresą ir sumažinsite nerimą. Toks emocinis stabilumas padeda veiksmingiau spręsti slaugos iššūkius. Skirdami laiko sau, pagerinate nuotaiką ir energiją, todėl geriau bendraujate su kitais žmonėmis. Kokybiški ryšiai su šeima ir draugais skatina paramos tinklą, mažina izoliacijos jausmą.
Veiksmingai derindami slaugą ir rūpinimąsi savimi, pagerinsite savo savijautą ir galėsite teikti geresnę pagalbą. Taikant praktines strategijas užtikrinama, kad nebus pamirštos nei priežiūros pareigos, nei asmeninė sveikata. Nusistatykite aiškias ribas, kad nustatytumėte, kas yra įmanoma, ir apsaugotumėte savo asmeninį laiką. Kai įmanoma, deleguokite slaugos pareigas ir atsisakykite papildomų užduočių, kurios apkrauna jūsų dienotvarkę. Sudarykite prioritetinį užduočių sąrašą pagal skubumą, sutelkdami dėmesį į kasdienius būtiniausius dalykus, pavyzdžiui, vaistų vartojimą ar maisto ruošimą, kad sumažintumėte stresą. Naudokitės tokiomis priemonėmis kaip planavimo planšetės ar skaitmeninės programėlės, kad organizuotumėte priežiūros pareigas ir skirtumėte laiko savęs priežiūrai, pavyzdžiui, mankštai ar pomėgiams. Jei planai sutrinka dėl nenumatytų atvejų, pakeiskite prioritetus, kad užtikrintumėte, jog pagrindinės slaugos užduotys ir rūpinimosi savimi akimirkos išliktų. Bendradarbiaukite su šeimos nariais, draugais ar specialistais, kad pasidalytumėte priežiūros pareigomis ir sumažintumėte savo darbo krūvį. Aptarkite priežiūros pareigas su artimaisiais, kad pasidalytumėte konkrečias užduotis, pavyzdžiui, transportavimą ar valgio ruošimą. Ieškokite išorinės pagalbos, pavyzdžiui, atokvėpio priežiūros ar sveikatos priežiūros paslaugų namuose, kad atgautumėte asmeninį laiką. Dalyvaukite slaugytojų paramos grupėse ir bendraukite su kitais, kurie supranta jūsų problemas, bei gaukite praktinių patarimų. Daugelis organizacijų, pavyzdžiui, Šeimos slaugytojų aljansas, teikia išteklius, padedančius gauti vietinę ir finansinę paramą. Į savo kasdienybę įtraukite sąmoningumo technikas, kad sumažintumėte stresą ir padidintumėte emocinį atsparumą. Kasdien skirkite 10-15 minučių tokioms praktikoms kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar vedami vaizdiniai, kad nuramintumėte savo protą. Tokios programėlės kaip „Headspace” ar „Calm” gali suteikti struktūrizuotas rekomendacijas. Užsiimkite atsipalaidavimo veikla, pavyzdžiui, joga ar žurnalistika, kad atpalaiduotumėte įtampą ir išlietumėte emocijas. Jei dėl slaugos poreikių turite nedaug laiko, praktikuokite greitus metodus, pavyzdžiui, dviejų minučių kvėpavimo pratimus, kad streso akimirkomis susikauptumėte.
Naudodamiesi tinkamais įrankiais ir ištekliais galite lengviau valdyti slaugą ir apsaugoti savo gerovę. Šios galimybės suteikia paramą, pagerina organizavimą ir padeda efektyviau atlikti kasdienes slaugos užduotis. Bendravimas su paramos tinklais gali sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti praktinių patarimų. Vietinės slaugos organizacijos dažnai siūlo asmenines grupes, kuriose galite dalytis patirtimi ir gauti patarimų. Ne pelno siekiančios organizacijos, pavyzdžiui, Šeimos slaugytojų aljansas arba Alzheimerio asociacija, taip pat padeda organizuoti paramos grupes ir siūlo internetinius forumus. Bendruomenės centrai dažnai rengia paramos užsiėmimus, seminarus ar išteklių muges, kuriose galite rasti informacijos ir susipažinti su kitais, susiduriančiais su panašiomis problemomis. Socialinės žiniasklaidos grupės, forumai ir slaugos platformos, pavyzdžiui, AgingCare arba Caregiver Action Network, siūlo prieinamas internetines bendruomenes, kuriose bet kada galima keistis ištekliais ir sprendimais. Technologijos palengvina rūpinimosi pareigų valdymą, siūlo programėles ir skaitmeninius įrankius, kurie supaprastina užduotis. Tokios programėlės kaip „CareZone” ir „Lotsa Helping Hands” leidžia vienoje vietoje sekti vaistų vartojimo grafikus, susitikimus ir pastabas. Tokios platformos kaip CaringBridge sukuria bendras erdves, kuriose šeimos nariai gali atnaujinti naujienas ir bendrauti tarpusavyje.
tags: #operacines #slaugytoju #patiriamo #streso #rysys #su