Įvadas
Operacinės skyriuje dirbantys slaugytojai patiria didelį profesinį stresą dėl specifinių darbo sąlygų ir didelių reikalavimų. Šiame straipsnyje aptariami streso veiksniai, su kuriais susiduria operacinės slaugytojai, ir pateikiamos veiksmingos streso mažinimo strategijos, padedančios išsaugoti jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Operacinėje dirbančių slaugytojų patiriamas stresas
Operacinės aplinka yra viena sudėtingiausių sveikatos priežiūros sistemoje, kurioje slaugytojai susiduria su įvairiais rizikos veiksniais. Stresas operacinėje siejamas su neigiama įtaka slaugytojų sveikatai ir elgesiui. Rai su bendraautoriais [4] tyrimu nustatė dažniausiai operacinės slaugytojams stresą keliančius veiksnius ir juos suskirstė į tokias grupes: fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichosocialiniai veiksniai. Letvak su bendraautoriais [5] nurodo šias stresą darbe keliančių veiksnių grupes: fiziniai veiksniai (darbas per aukštoje temperatūroje, karšti autoklavai, paslydimai, pargriuvimai ir kt.); cheminiai (antiseptinės priemonės, medikamentai ir kt.); biologiniai (kraujas ir kiti kūno skysčiai, galintys sukelti infekcijas, alergijas); ergonominiai (dėžių su sunkiais instrumentais kilnojimas, ligonių kėlimas nuo operacinio stalo, ilgas stovėjimas ir kt.); psichosocialiniai (stresas, darbo turinys, darbo organizavimas, tarpusavio santykiai ir kt.) [4, 5].
Operacinės slaugytojai nuolat patiria stresą dėl sudėtingo darbo proceso, prasto psichologinio klimato, didelio darbo krūvio, per mažo atlygio ir darbo naktimis. Nenuspėjama operacijos eiga, darbo priemonių stoka, techniniai nesklandumai ir personalo trūkumas taip pat kelia profesinę įtampą.
Stresą sukeliantys veiksniai
Mokslinių tyrimų objektas dažnai yra slaugytojų patiriamo streso ir psichosocialinės darbo aplinkos analizė: vertinami stresą sukeliantys veiksniai, darbo aplinkos ypatumai. Operacinių slaugytojai kasdien susiduria su bloga psichosocialine aplinka: sunkių sprendimų priėmimas, dideli darbo krūviai, mažas atlygis už darbą, neefektyvus komandinis darbas, pamaininis darbas, vadovų ar bendradarbių palaikymo stoka, patyčios. Tyrėjų duomenimis, darbe patyčias patiria nuo 11,3 iki 24,6 proc. slaugytojų [6].
Kaip teigia Majchrowiz ir kt. [7], operacinė yra labai specifinė darbo aplinka. Operacinės slaugytojus darbo aplinkoje veikia įvairūs kenksmingi veiksniai: triukšmas, apšvietimas, greitas darbo tempas ir kiti su darbine veikla susiję veiksniai, kurie sukelia tiek fizinę, tiek ir psichinę įtampą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sprendimai: slaugytojų stresas
Akansel su bendraautoriais Izraelyje atlikę tyrimą nustatė, kad ilgos darbo valandos didina operacinės slaugytojų organizacinio streso rodiklius. Siekdami apsaugoti ir operacinių slaugytojų, ir pacientų sveikatą vadovai turėtų įvertinti slaugytojų organizacinį stresą ir nuovargį bei imtis streso mažinimo ar švelninimo priemonių [8]. Akinwale, George [9] atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichosocialinė darbo aplinka yra glaudžiai susijusi su pasitenkinimu darbu bei psichologine slaugytojų būsena. Tokie veiksniai, kaip tinkamas darbo krūvio paskirstymas, karjeros galimybės turi poveikį psichosocialinei darbo aplinkai. Majchrowiz, Tomaszewska [7] teigia, kad operacinės slaugytojams darbo vietoje įtaką emocinei ir fizinei būklei daro įvairūs faktoriai. Todėl tinkamų darbo sąlygų, veikiančių darbuotojų darbingumą ir saugumą, sudarymas turėtų būti ligoninių vadovų prioritetas. Hegazy, Ibrahim taip pat tyrė veiksnius, kurie turi poveikį slaugytojų darbo aplinkai.
Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė [20]. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip operacinės triukšmas ir temperatūros kaita irgi gali būti streso darbe priežastis [21]. Manzanares I. ir kt. teigia, kad operacinėje dirbančių slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, tam įtaką turi netinkama darbo aplinka, per didelis darbo krūvis, ilgas darbo laikas, per mažas atlyginimas, užduočių kontrolės stoka, nepakankama informacija, personalo trūkumas, tarpasmeniniai santykiai ar konfliktai su darbo vadovais. Pagrindiniai būdai užkirsti kelią stresui atsiranda subalansavus dvi dimensijas: darbo krūvį ir darbo užmokestį - darbo krūvis turi atitikti darbo užmokesčio dydį [22]. Panašią nuomonę pateikia ir Lim su bendraautoriais. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad nuolat tobulėjant medicinos technologijoms ir didėjant darbo krūviui, didėja ir medicinos darbuotojų įtampa [14]. Mert ir kt. teigia, kad slaugytojų stresas dažniausiai kyla dėl didelio darbo krūvio, blogos darbo aplinkos, tarpasmeninių santykių. Ilgalaikis stresas darbe gali turėti įtakos ligoms, nuovargiui, traumoms ir psichinei sveikatai. Kadangi teikiama priežiūra yra intensyvi ir sudėtinga, kyla didelė medicininių klaidų rizika, etikos problemų ir nepageidaujamų įvykių. Todėl operacinėje dirbantiems slaugytojams yra būtinas kritinis mąstymas ir greitas sprendimų priėmimas.
Vienas iš veiksnių, sukeliančių slaugytojams stresą, yra neužtikrintumas dėl darbo vietos. Deng ir kt. teigia, kad operacinės slaugytojai, kurie dirba pagal terminuotas sutartis, patiria daugiau profesinio streso nei dirbantys pagal neterminuotas sutartis. Galima priežastis yra ta, kad pastarieji turi nuolat tobulintis, įgyti naujų žinių, kad įrodytų savo sugebėjimus, atitiktų darbo reikalavimus ir išlaikytų darbo stabilumą [18].
Stresas ir darbo krūvis, naktinių pamainų darbas, nenuspėjami įvykiai kai kurių sudėtingų operacijų metu, darbas uždaroje aplinkoje ir profesiniai pavojai yra veiksniai, kurie laikomi personalo perdegimo priežastimi [11]. Sudėtingų operacijų metu operacinės slaugytojai turi dirbti ilgas valandas, nuolat kreipdami dėmesį į pacientų saugą, o skubių operacijų metu - dirbti ir naktinėse pamainose. Darbas operacinėje yra susijęs su bendravimu tarp komandos narių, tai didele dalimi lemia sėkmingo darbo rezultatus [15]. Cohen ir kt. atliktas tyrimas atskleidė, kad bendravimas operacinėje yra labai svarbus veiksnys. Informacijos stoka ar nereikšmingi pokalbiai laikomi dėmesio blaškymu, kuris neigiamai gali veikti operacinės komandos darbo efektyvumą ir kelti pavojų pacientų gyvybei [16]. Geras komandinis darbas yra laikomas reikšmingu veiksniu, didinančiu operacinės slaugytojų atsparumą stresui ir mažinančiu perdegimą [17].
Patiriamo streso poveikis
Ravalier, McVicar ir Boichat teigia, kad tiek nuolatinis (lėtinis), tiek ūmus stresas turi įtakos operacinės slaugytojų fiziologinei ir psichologinei sveikatai. Žymesnis poveikis sveikatos būklei pastebimas esant lėtiniam stresui. Įrodyta, kad lėtinis su darbu susijęs stresas yra toks pat reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo veiksnys kaip ir aukštas kraujospūdis. Taip pat nustatytos sąsajos tarp streso ir 2 tipo cukrinio diabeto, nes stresas gali sukelti metabolinį sindromą, turintį įtakos šios ligos išsivystymui [25]. Mokslininkų Chu, Marwaha, Sanvictores ir Ayers atlikti tyrimai rodo, kad stresas paprastai veikia visas kūno sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, endokrininę, virškinimo, nervų, raumenų ir reprodukcinę sistemas. Mokslininkai pabrėžia, kad ūmus stresas sukelia širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, stipresnius širdies raumens susitraukimus, širdies išsiplėtimą ir kraujo nukreipimą į didelius raumenis. Kvėpavimo sistema kartu su širdies ir kraujagyslių sistema aprūpina kūno ląsteles deguonimi ir pašalina anglies dioksido atliekas. Dėl to ūmus stresas sutraukia kvėpavimo takus, dėl kurių atsiranda dusulys ir greitas kvėpavimas. Endokrininė sistema padidina steroidinių hormonų, įskaitant kortizolį, gamybą, kad suaktyvintų organizmo reakciją į stresą. Stresas dažniau gali paveikti virškinimo traktą, paveikdamas maisto judėjimo virškinimo traktu greitį. Stresas veikia ir nervų sistemą: suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri savo ruožu suaktyvina antinksčių veiklą. Parasimpatinė nervų sistema palengvina kūno atsigavimą, pasibaigus ūminei streso sukeltai krizei.
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
Operacinėje dirbantys slaugytojai jaučia stresą, skundžiasi padidėjusiu nervingumu ir dirglumu, nerimu, nuolatine įtampa, stipriu psichologiniu nuovargiu, motyvacijos sumažėjimu. Darbas naktinėje pamainoje veikia ir socialinį gyvenimą, nes kyla konfliktų šeimoje ir bendravimo su draugais sunkumų [27]. Organizacinis stresas bei psichosocialinė aplinka operacinėje yra susiję su operacinės slaugytojų nuovargiu [8]. Ilgos darbo valandos ir viršvalandžiai prisideda prie operacinės slaugytojų nuovargio bei jaučiamos įtampos ir streso, o tai gali lemti, kad dirbdami jie gali padaryti rimtų klaidų, taip pat gali pablogėti slaugytojų ir pacientų saugumas. Darbuotojai patiria stresą, kai darbo reikalavimai yra pernelyg dideli ir viršija jų galimybes juos įvykdyti. Neigiamą įtaką darbuotojui darančių veiksnių pavyzdžiai: baimė ir grėsmė dėl galimo atleidimo iš darbo, atlyginimo mažinimas, labai ribota veiksmų laisvė, mažiau galimybių daryti įtaką kolegoms, blogi santykiai su kolegomis ir įstaigos vadovybe, mažiau stimuliuojantis ar nuobodus darbo turinys ir nepakankama socialinė parama. Didelis darbo krūvis gali sukelti neigiamas streso reakcijas, kurios ilgainiui gali sukelti psichikos ligas. Jos taip pat gali sumažinti darbuotojo dėmesį ir taip sukelti traumų ar klaidų riziką. Be kita ko, epidemiologiniai tyrimai parodė, kad psichinio išsekimo, nerimo rizika, depresija ir psichosomatinės ligos būdingos didelę asmeninę atsakomybę turintiems asmenims - sveikatos priežiūros ir medicinos personalui. Ypač ligoninės aplinkoje dideli reikalavimai, darbo tempas, mažas savarankiškumas ir dvigubos pamainos bei mažas darbo užmokestis turi įtakos darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai ir perdegimo sindromui atsirasti [29]. Misiak ir kt. atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, kad slauga reikalauja įsipareigojimo dirbti ir rūpintis paciento gerove, o tai slaugytojui yra didelė psichinė ir fizinė našta. Dėl nepalankių psichosocialinių darbo sąlygų poveikio ir patiriamo su darbu susijusio streso vis dažniau susiduriama su profesinio perdegimo problema. Pamaininis darbas susijęs su blogesniu psichosocialinių darbo sąlygų suvokimu beveik visose nagrinėtose srityse. Slaugytojai, dirbantys pamaininį darbą, darbo sąlygas vertina blogiau. Psichosocialines darbo sąlygas kaip geresnes vertina vadovaujančias pareigas užimantys slaugytojai [30]. Lim su bendraautoriais nustatė sąsajas tarp streso ir darbo aplinkos, didelio darbo krūvio bei darbo išteklių stokos [31]. Operacinės komandos ir slaugytojų patiriamas stresas operacijos metu gali būti neigiamų tarpasmeninių santykių ir įtemptos darbo aplinkos priežastis.
Streso mažinimo strategijos
Siekdami apsaugoti ir operacinių slaugytojų, ir pacientų sveikatą vadovai turėtų įvertinti slaugytojų organizacinį stresą ir nuovargį bei imtis streso mažinimo ar švelninimo priemonių [8].
Norint užtikrinti veiksmingą ir užjaučiančią priežiūrą, labai svarbu palaikyti jūsų gerą savijautą. Rūpinimasis savimi užtikrina, kad fiziškai ir emociškai galėsite padėti savo mylimam žmogui. Mankštos, miego ir tinkamos mitybos režimas mažina nuovargį ir padeda išvengti lėtinių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, išliekant fiziškai aktyviam, gali sumažėti raumenų ir kaulų sistemos traumų rizika dėl kėlimo ar judėjimo pagalbos. Užsiimdami tokia veikla kaip meditacija ar konsultavimas sustiprinsite savo gebėjimą įveikti stresą ir sumažinsite nerimą. Toks emocinis stabilumas padeda veiksmingiau spręsti slaugos iššūkius. Skirdami laiko sau, pagerinate nuotaiką ir energiją, todėl geriau bendraujate su kitais žmonėmis. Kokybiški ryšiai su šeima ir draugais skatina paramos tinklą, mažina izoliacijos jausmą.
Veiksmingai derindami slaugą ir rūpinimąsi savimi, pagerinsite savo savijautą ir galėsite teikti geresnę pagalbą. Taikant praktines strategijas užtikrinama, kad nebus pamirštos nei priežiūros pareigos, nei asmeninė sveikata. Nusistatykite aiškias ribas, kad nustatytumėte, kas yra įmanoma, ir apsaugotumėte savo asmeninį laiką. Kai įmanoma, deleguokite slaugos pareigas ir atsisakykite papildomų užduočių, kurios apkrauna jūsų dienotvarkę. Sudarykite prioritetinį užduočių sąrašą pagal skubumą, sutelkdami dėmesį į kasdienius būtiniausius dalykus, pavyzdžiui, vaistų vartojimą ar maisto ruošimą, kad sumažintumėte stresą. Naudokitės tokiomis priemonėmis kaip planavimo planšetės ar skaitmeninės programėlės, kad organizuotumėte priežiūros pareigas ir skirtumėte laiko savęs priežiūrai, pavyzdžiui, mankštai ar pomėgiams. Jei planai sutrinka dėl nenumatytų atvejų, pakeiskite prioritetus, kad užtikrintumėte, jog pagrindinės slaugos užduotys ir rūpinimosi savimi akimirkos išliktų. Bendradarbiaukite su šeimos nariais, draugais ar specialistais, kad pasidalytumėte priežiūros pareigomis ir sumažintumėte savo darbo krūvį. Aptarkite priežiūros pareigas su artimaisiais, kad pasidalytumėte konkrečias užduotis, pavyzdžiui, transportavimą ar valgio ruošimą. Ieškokite išorinės pagalbos, pavyzdžiui, atokvėpio priežiūros ar sveikatos priežiūros paslaugų namuose, kad atgautumėte asmeninį laiką. Dalyvaukite slaugytojų paramos grupėse ir bendraukite su kitais, kurie supranta jūsų problemas, bei gaukite praktinių patarimų. Daugelis organizacijų, pavyzdžiui, Šeimos slaugytojų aljansas, teikia išteklius, padedančius gauti vietinę ir finansinę paramą. Į savo kasdienybę įtraukite sąmoningumo technikas, kad sumažintumėte stresą ir padidintumėte emocinį atsparumą. Kasdien skirkite 10-15 minučių tokioms praktikoms kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar vedami vaizdiniai, kad nuramintumėte savo protą. Tokios programėlės kaip „Headspace” ar „Calm” gali suteikti struktūrizuotas rekomendacijas. Užsiimkite atsipalaidavimo veikla, pavyzdžiui, joga ar žurnalistika, kad atpalaiduotumėte įtampą ir išlietumėte emocijas. Jei dėl slaugos poreikių turite nedaug laiko, praktikuokite greitus metodus, pavyzdžiui, dviejų minučių kvėpavimo pratimus, kad streso akimirkomis susikauptumėte.
Naudodamiesi tinkamais įrankiais ir ištekliais galite lengviau valdyti slaugą ir apsaugoti savo gerovę. Šios galimybės suteikia paramą, pagerina organizavimą ir padeda efektyviau atlikti kasdienes slaugos užduotis. Bendravimas su paramos tinklais gali sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti praktinių patarimų. Vietinės slaugos organizacijos dažnai siūlo asmenines grupes, kuriose galite dalytis patirtimi ir gauti patarimų. Ne pelno siekiančios organizacijos, pavyzdžiui, Šeimos slaugytojų aljansas arba Alzheimerio asociacija, taip pat padeda organizuoti paramos grupes ir siūlo internetinius forumus. Bendruomenės centrai dažnai rengia paramos užsiėmimus, seminarus ar išteklių muges, kuriose galite rasti informacijos ir susipažinti su kitais, susiduriančiais su panašiomis problemomis. Socialinės žiniasklaidos grupės, forumai ir slaugos platformos, pavyzdžiui, AgingCare arba Caregiver Action Network, siūlo prieinamas internetines bendruomenes, kuriose bet kada galima keistis ištekliais ir sprendimais. Technologijos palengvina rūpinimosi pareigų valdymą, siūlo programėles ir skaitmeninius įrankius, kurie supaprastina užduotis. Tokios programėlės kaip „CareZone” ir „Lotsa Helping Hands” leidžia vienoje vietoje sekti vaistų vartojimo grafikus, susitikimus ir pastabas. Tokios platformos kaip CaringBridge sukuria bendras erdves, kuriose šeimos nariai gali atnaujinti naujienas ir bendrauti tarpusavyje. Skaitmeniniai sprendimai, pavyzdžiui, važiavimo dalijimosi paslaugos ar maisto produktų pristatymo programėlės, padeda atlikti logistikos darbus ir atlaisvina laiko rūpinimuisi savimi. Išmanieji namų įrenginiai, pavyzdžiui, balso asistentai ar jutikliai, gali stebėti jūsų artimo žmogaus veiklą, taip skatindami saugumą ir suteikdami jums ramybę.
Taip pat skaitykite: Infekcijų prevencija: slaugytojų perspektyva
Norint išlaikyti slaugymo pareigas ilgą laiką, reikia nuolat suvokti save ir gebėti prisitaikyti. Vertindami savo savijautą ir koreguodami strategijas, užtikrinkite, kad ir jūs, ir jūsų mylimas žmogus gautumėte reikiamą priežiūrą. Reguliarus fizinės, emocinės ir psichinės sveikatos vertinimas padeda nustatyti sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Stebėkite streso lygį, energiją ir emocinę būseną, kad anksti pastebėtumėte perdegimo požymius. Naudokitės tokiomis priemonėmis kaip nuotaikos sekimo prietaisai ar sveikatos programėlės, kad laikui bėgant galėtumėte stebėti savo pažangą. Į vertinimo procesą įtraukite patikimus asmenis. Šeimos narių, draugų ar sveikatos priežiūros specialistų atsiliepimai suteikia galimybę iš šalies pažvelgti į jūsų slaugos ir savęs priežiūros pusiausvyrą. Derinkite jų įžvalgas su savo pastebėjimais, kad nustatytumėte, kur reikia pokyčių. Keičiantis aplinkybėms, būtina keisti slaugos metodą. Iš naujo įvertinkite įprastą tvarką, kai pasikeičia jūsų artimo žmogaus būklė, jūsų sveikata ar kiti gyvenimo veiksniai. Pavyzdžiui, padidėjus artimojo medicininiams poreikiams, gali prireikti papildomos profesionalios pagalbos. Periodiškai vertinkite turimus išteklius, kad įsitikintumėte, jog jie atitinka dabartinius poreikius. Prireikus ieškokite naujų paramos grupių, technologinių sprendimų ar bendruomenės paslaugų. Lankstus planavimas leidžia prisitaikyti prie netikėtų iššūkių ir nepakenkti savigalbai.
Sąmoningumo praktika didina emocinį atsparumą, mažina stresą ir skatina proto aiškumą. Šie privalumai padeda slaugytojams išlikti ramiems ir veiksmingiau spręsti kasdienius iššūkius. Ankstyvieji perdegimo požymiai yra nuolatinis nuovargis, dirglumas, beviltiškumo jausmas, sumažėjusi motyvacija ir asmeninės gerovės aplaidumas. Ankstyvas šių požymių šalinimas gali užkirsti kelią tolesniam stresui.
tags: #slaugytoju #darbe #patiriamas #stresas #ir #jo