Perdegimo sindromas slaugytojams: priežastys, pasekmės ir prevencija

Įvadas

Psichologinis perdegimas yra viena iš opiausių šiuolaikinių sveikatos priežiūros specialistų, ypač slaugytojų, problemų. Moksliniais įrodymais pagrįsta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai dėl didelės fizinės ir psichologinės įtampos pasižymi didesne profesinio perdegimo rizika. Lietuvoje vis daugiau gaunama pranešimų apie sveikatos priežiūros darbuotojų, ypač slaugytojų, emocinį išsekimą, abejingumą slaugomiems pacientams. Perdegimas apibrėžiamas kaip lėtinis streso sindromas, atsirandantis dėl ilgalaikio emocinio, fizinio ir protinio nuovargio, kurį sukelia darbo aplinkos veiksniai, tokie kaip per didelis darbo krūvis, nepakankamas socialinis palaikymas.

Perdegimo sindromo aktualumas ir paplitimas

Perdegimo sindromo aktualumas bei svarbą pabrėžiamas daugelio pasaulio mokslininkų. Perdegimo sindromo fenomeno sąvoka siejama su žmonėmis, kurių profesinė veikla yra susijusi su glaudžiu bendravimu ir pagalba kitiems. Nuolatinis poreikis nuoširdžiai ir atsidavusiais rūpintis, padėti žmonėms reikalauja nemažų pastangų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą apibrėžia kaip sindromą, atsirandantį dėl lėtinio streso darbo vietoje, kuris nebuvo sėkmingai valdomas.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei ketvirtadalis slaugytojų Europos Sąjungos (ES) šalyse susiduria su perdegimo problema. Slaugytojų perdegimo raiška per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo - nuo 34 iki 75 proc. Slaugytojų perdegimo problema yra aktuali ir Lietuvoje.

Perdegimo sindromo komponentai

Perdegimas - psichologinis atsakas į per ilgą laiką susikaupusį stresą ir nuovargį. Profesinį perdegimą sudaro trys pagrindiniai komponentai:

• Emocinis išsekimas: žmogus jaučiasi išeikvojęs visus savo emocinius resursus, dažniausiai nebesijaučia motyvuotas kažką daryti.

  Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija

• Depersonalizacija: žmogus negali jautriai, empatiškai reaguoti į asmenis, su kuriais dirba, kuriais rūpinasi, šiuo atveju - pacientais. Atsiranda cinizmo, galbūt net pykčio, daug negatyvių emocijų į žmogaus, su kuriuo dirbi, pusę.

• Asmeninių pasiekimų sumažėjimas: sumažėjęs pasitenkinimas savo darbu ir pasiekimais.

Tyrimai Lietuvoje

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad slaugytojams pasireiškia profesinio perdegimo komponentų: emocinio išsekimo, asmeninių pasiekimo sumažėjimo, depersonalizacijos išraiška. Trečdaliui tyrime dalyvavusių slaugytojų pasireiškė aukšto lygio emocinis išsekimas, bei asmeninių pasiekimų sumažėjimas. Didžiajai daliai slaugytojų nustatytas žemo lygio depersonalizacijos komponento išreikštumas.

Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp amžiaus ir emocinio išsekimo bei depersonalizacijos komponento pasireiškimo - jaunesnio amžiaus slaugytojai dažniau buvo emociškai išsekę, jiems dažniau stebėtas aukštesnis depersonalizacijos pasireiškimo lygis nei vyresnio amžiaus slaugytojams. Visi profesinio perdegimo komponentai susiję su darbo aplinka ir su asmeninėmis savybėmis. Slaugytojų emocinis išsekimas buvo ryškiausiai susijęs su darbo krūviu ir bendruomene; depersonalizacijos pasireiškimas su vertybėmis; slaugytojo asmeninių pasiekimų sumažėjimas reikšmingai susijęs su darbo vertinimu. Slaugytojų individualios savybės susijusios su mažesne ekstraversija ir didesniu neurotizmu.

Perdegimo priežastys ir rizikos veiksniai

Profesinio „perdegimo“ sindromo paplitimo padidėjimas sveikatos priežiūros darbuotojų tarpe siejamas su pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčia medicinos mokslo pažanga, technologijų tobulėjimu ir dėl to didėjančiais reikalavimais sveikatos priežiūros darbuotojų profesinei kvalifikacijai. Didesnis informacijos kiekis, greitesnis gyvenimo tempas kelia stresą. Jei darbuotojas nori būti sėkmingas, jis ne tik turi suspėti su visais, bet ir aplenkti kitus.

Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys perdegimo sindromą:

• Darbo krūvis: didelis darbo krūvis, ilgos darbo valandos, viršvalandžiai.
• Emocinis krūvis: nuolatinis kontaktas su pacientais, jų artimaisiais, emocinis palaikymas, atsakomybė už jų gyvybes. Onkologiniuose skyriuose dirbantiems medikams pati darbo specifika yra padidintos rizikos veiksnys išgyventi „perdegimo“ sindromą, nekalbant jau apie kasdien patiriamo streso lygį. Kita vertus, vien žodis „vėžys“ tradiciškai sukelia žmonėms nesąmoningą baimę ir nerimą: onkologija asocijuojasi su kažkuo nepakeliamai sunkiu ir baisiu, o tiksliau - su pasmerkimu, skausmu, kančiomis ir mirtimi. Todėl natūralu, kad grėsmę gyvybei sukelianti liga paskatina pacientus ieškoti paramos ir palaikymo artimiausioje aplinkoje - onkologijos skyriuose dirbančio personalo tarpe.
• Socialinis palaikymas: socialinio palaikymo stoka iš kolegų, vadovų, šeimos. Socialinis palaikymas, ko gero, yra vienas svarbiausių psichologinių-socialinių faktorių, įtakojančių „perdegimo“ sindromo atsiradimą. Lemiamą įtaką turi kolegų ir aukštesnę profesinę bei socialinę padėtį užimančių asmenų socialinis palaikymas. Taip pat svarbi ir šeimos įtaka. Praktiškai visuose tyrimuose rezultatai rodo negiamą koreliaciją tarp „perdegimo“ sindromo ir socialinio palaikymo. Ypač reikšmingas slaugytojoms yra supervizorių ir administracijos palaikymas.
• Kontrolės stoka: negalėjimas kontroliuoti darbo sąlygų, sprendimų priėmimo.
• Atlygis: nepakankamas atlygis už darbą, tiek materialinis, tiek moralinis. Beveik visi tyrimai patvirtino, kad nepakankamas piniginis ar moralinis skatinimas turi įtakos „perdegimo“ sindromo išsivystymui. Tačiau reikia paminėti, kad slaugytojoms svarbus ne absoliutus paskatinimų kiekis, o jų santykis su atliktu darbu, t.y. skatinimas bus efektyvus tik tuomet, jei darbuotojos jį suvoks kaip pelnytą/teisingą.
• Teisingumo stoka: neteisingas darbo paskirstymas, nelygios galimybės.
• Vertybių konfliktas: vertybių neatitikimas tarp darbuotojo ir organizacijos.
• Asmeninės savybės: tam tikros asmenybės savybės, tokios kaip perfekcionizmas, didelis atsakomybės jausmas, neurotizmas.

Tačiau net ir veikiant anksčiau minėtiems stresoriams, ne visi vidurinio medicinos personalo darbuotojai išgyvena „perdegimo“ sindromą. Kritinis amžius išgyventi „perdegimo“sindromą yra nuo 19-25 metų ir nuo 40-50 metų. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis profesinės veiklos stažas, tuo mažesnė tikimybė išgyventi „perdegimo“ sindromą. Vyrai turi didesnę riziką patirti „perdegimo“ sindromą negu kad moterys. Moterys dažniau jaučia emocinį išsekimą, tuo tarpu vyrams labiau būdinga depersonalizacija (cinizmas). Santuokoje gyvenantys žmonės turi daug mažesnę tikimybę išgyventi „perdegimo“ sindromą. Tyrimai rodo, kad yra teigiama koreliacija tarp išsilavinimo ir cinizmo.

Perdegimo pasekmės

Fizinės, psichologinės ir tarpasmeninės/socialinės streso ir „perdegimo“ sindromo pasekmės slaugytojų tarpe gali būti įvairios ir daugiausiai priklauso nuo darbo pobūdžio. Pasekmės profesiniu lygiu turi ne tik rimtą poveikį pačių slaugytojų sveikatai ir gerovei, bet ir pacientų sveikatai bei saugumui. Nors „perdegimo“ sindromas yra susijęs su darbo aplinka, tačiau jo pasekmės pasireiškia asmeniniu lygiu, t.y. paliečia medikų asmeninį ir socialinį gyvenimą.

Perdegimo sindromas gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime:

• Fizinės sveikatos problemos: nuovargis, galvos skausmai, virškinimo problemos, miego sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos.
• Psichikos sveikatos problemos: nerimas, depresija, irzlumas, sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu.
• Profesinės problemos: sumažėjęs darbo našumas, didesnė klaidų tikimybė, konfliktas su kolegomis ir pacientais, didesnė darbuotojų kaita.
• Socialinės problemos: problemos šeimoje, draugų rate, socialinė izoliacija.

Fizinis aktyvumas kaip perdegimo prevencijos priemonė

Fizinis aktyvumas (FA) yra vienas potencialiai veiksmingų būdų, galinčių padėti sumažinti perdegimo simptomus ir skatinti psichologinę gerovę. Tyrimais, skirtais išnagrinėti FA poveikį, nustatyta, kad FA padeda mažinti perdegimo sindromo riziką ir gerina pasitenkinimą darbu. Jis padeda atsipalaiduoti, mažina stresą ir stiprina emocinį atsparumą.

Nuo 38 iki 65 proc. slaugytojų patiria aukštą perdegimo lygį, o dauguma jų buvo fiziškai neaktyvūs. Slaugytojai, kurių FA žemas, dažniau susiduria su nuovargiu ir perdegimu. FA teigiamai veikia slaugytojų emocinę pusiausvyrą, padeda jiems susidoroti su perdegimo simptomais. FA intervencijos padeda slaugytojams efektyviau valdyti perdegimą ir veikia kaip perdegimo prevencijos priemonė.

Perdegimo prevencijos ir valdymo strategijos

Yra du galimi „perdegimo“ sindromo prevencijos keliai: pirmas, modifikuoti darbo aplinką taip, kad būtų minimalizuotas su ja susijusių stresorių veikimas; antras, ugdyti darbuotojų kompetencijas, padedančias „neperdegti“.

Efektyvios perdegimo prevencijos ir valdymo strategijos apima:

• Darbo aplinkos gerinimas:
  • Mažinti darbo krūvį, optimizuoti darbo grafiką.
  • Užtikrinti pakankamą socialinį palaikymą iš kolegų ir vadovų.
  • Suteikti galimybę kontroliuoti darbo sąlygas ir sprendimų priėmimą.
  • Užtikrinti teisingą darbo paskirstymą ir lygias galimybes.
  • Gerinti komunikaciją ir bendradarbiavimą komandoje.
• Asmeninės strategijos:
  • Rūpintis savo fizine ir psichine sveikata: sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas.
  • Mokytis streso valdymo technikų: meditacija, relaksacija, kvėpavimo pratimai.
  • Ugdyti emocinį atsparumą: pozityvus mąstymas, savivertės stiprinimas.
  • Ieškoti socialinio palaikymo iš šeimos, draugų, kolegų.
  • Nustatyti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
  • Užsiimti mėgstama veikla, pomėgiais.
  • Kreiptis į specialistus (psichologus, psichoterapeutus) pagalbos.
• Organizacijos lygmens strategijos:
  • Organizuoti mokymus ir seminarus apie perdegimo prevenciją ir streso valdymą. Suteikti sveikatos priežiūros specialistams žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti profesinio pervargimo požymius, suprasti jų priežastis bei taikyti veiksmingas prevencijos ir savipagalbos strategijas, skirtas psichologinei gerovei išlaikyti ir profesinei motyvacijai stiprinti.
  • Sukurti palankią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi vertinami ir palaikomi.
  • Skatinti darbuotojų saviraišką ir kūrybiškumą.
  • Užtikrinti galimybę gauti psichologinę pagalbą ir konsultacijas.

tags: #perdegimo #sindromas #slaugytojams