Psichologinės pagalbos dažnai kreipiasi žmonės, kurie yra „užkietėję“ rūkaliai. Tačiau mesti rūkyti tikrai įmanoma, tik reikia pasiryžti ir, jei vienam sunku, nebijoti ieškoti pagalbos. Metimas rūkyti yra asmeninis iššūkis, kurio metu svarbu suprasti tiek fizinius, tiek psichologinius organizmo pokyčius. Šiame straipsnyje aptariami organizmo patiriami pokyčiai metus rūkyti, psichologiniai iššūkiai ir kaip juos įveikti, taip pat pateikiama naudingų patarimų, kaip sėkmingai mesti rūkyti ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Rūkymas: fizinė ir psichologinė priklausomybė
Nikotinas greitai įtraukia dėl jo trumpo, su malonumu susieto, poveikio smegenims ir netrukus pasireiškia fizinė priklausomybė. Tačiau priklausomybėms būdingi saviti psichologiniai aspektai, kurie kiekvienam individualūs: vieni labiausiai nori rūkyti susinervinę ar jausdami įtampą, nes tik taip moka nusiraminti; kiti - energijos tonusui kelti, neretai tai perfekcionistai, aukštus reikalavimus sau keliantys žmonės. Nikotinas jiems tarsi „dopingas“, suteikiantis daugiau jėgų siekiant rezultatų. Dar kiti rūko, nes yra linkę į vengimą, norėdami atidėti sudėtingų situacijų ar problemų sprendimą. Dalis žmonių rūkydami jaučia tam tikrą bendrystės jausmą su rūkančiaisiais, kurio nepavyksta pajusti kitaip. Moterys neretai rūko susidūrusios su vaikų auklėjimo sunkumais - kuomet pritrūksta ištvermės ir kantrybės, o jausdamos, kad gali nesusivaldyti, mamos neretai bėga į balkoną parūkyti.
Apskritai į rūkymą (kaip ir į kitas priklausomybes) labiau linkę jautrūs, neretai vaikystėje emocinių traumų patyrę žmonės. Žvelgiant iš neurobiologinės pusės, jų dopamininė sistema - pagrindinė smegenyse esanti atlygio sistema - yra nestabili, todėl nikotinas juos itin stipriai veikia, „užkabina“. Tai apsunkina ir metimo rūkyti procesą, kadangi po rūkymo periodo dopamino atsargos ženkliai krenta, o tada gali pasireikšti apatija, energijos ir motyvacijos veikti stoka, distresas. Tačiau mesti rūkyti tikrai įmanoma, tik reikia pasiryžti ir, jei vienam sunku, nebijoti ieškoti pagalbos.
Pasiryžimas pokyčiams: vidinė motyvacija ir pasiruošimas
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis rūkančiųjų - apie 70 proc. - norėtų mesti, bet iš jų tik 30 proc. realiai pasiryžta tą daryti. Taip gali būti todėl, kad žmogus - iš esmės inertiška būtybė, nemėgstanti pokyčių ir diskomforto jausmo. Rūkymas ir jo reguliarumas suteikia apgaulingą kontrolės jausmą, dėl ko labiau norisi plaukti pasroviui, o ne imtis pokyčių. Gali prireikti laiko.
Specialistų teigimu, geriausia, jeigu sprendimas bus vidinis - gerai apmąstytas ir subrandintas. Tuomet bus lengviau mesti rūkyti, nei tiesiog spontaniškai nusprendus: „Viskas, surūkau šią cigaretę - ir baigta!“. Nors kartais ir tokie sprendimai būna efektyvūs. Svarbu gerai pamąstyti, kodėl jūs norite mesti rūkyti, kokia yra jums - būtent jums - nikotino padaroma žala. Verta žinoti, kas bus geriau, kai mesite, koks tuomet būsite ir kaip elgsitės, pvz., kaip jausitės atsikratę šio įpročio prieš vaikus. Taip pat vertėtų pasidomėti būdais, kaip mesti rūkyti, pagalvoti, kuris būtent jums atrodo priimtiniausias. Apmąstykite ir tai, ko imsitės, kai norėsite užsirūkyti, kaip padėsite sau siekti naujai išsikelto tikslo ir išvengsite atkryčio. Naudinga būtų vizualizuoti vaizdą, kad jau nerūkote - tai padeda motyvacinei sistemai ketinimus paversti realybe. Taip pat reikėtų pasirinkti datą, nuo kada gyvensite be cigaretės (pažadai nerūkyti nuo Naujų metų ar nuo gimtadienio tikrai gali suveikti). Tačiau nereikėtų pasirinkti tokio laikotarpio, kuris jums emociškai sudėtingas ar įtemptas.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie mirtį
Staiga ar palaipsniui: kuris būdas veiksmingesnis?
Nusiteikimas, kad mesti rūkyti bus lengva, nebūtinai yra privalumas. Jei nusiteiksite, kad viskas labai paprasta, o pasirodys sunku, galite patirti nusivylimą savimi. Geriau būtų tiesiog nusiteikti, kad jūs tai galite padaryti, nes norite, net jei teks pakentėti. Vienareikšmiškos mokslinių tyrimo išvados, rodančios, kad verta mesti iš karto, nėra, bet specialistai įsitikinę, kad taip bus geriau. Nusiteikus po truputį mažinti cigarečių skaičių, tarkim, pradžioje pasilikti po vieną ryte, per pietus ir vakare, ilgi laukimo tarpai generuoja papildomą nerimą, gali kilti noras sukčiauti, apgaudinėti save. Visgi yra žmonių, kuriems mesti rūkyti staiga atrodo pernelyg skausminga, o palengva tą padaryti pavyksta.
Taigi svarbūs žingsniai metant rūkyti - teigiamas ir tvirtas nusiteikimas, naudos įsivertinimas, veiksmų plano sudarymas ir datos nusistatymas. Tada telieka nepamesti savo tikslo jį įgyvendinant, o susidūrus su iššūkiais, visada likti savo pusėje ir priminti sau, kodėl man tai naudinga.
Ką daryti, kai nebegalite ištverti?
Metus rūkyti sudėtingiausia yra pirmoji savaitė, kai, rodos, ranka taip ir tiesiasi prie cigaretės, kūnas jaučiasi stresinėje būsenoje, vyrauja emocijų chaosas, sunku susikaupti. Svarbu rasti būdų, kurie jums padės šiuo periodu - vieni žmonės padeda sau bėgiodami ar atlikdami kitus fizinius veiksmus, pvz., atsispaudimus. Kiti - pasirūpina, kad turėtų ko užkąsti, pvz., pasipjauto morkų ar vaisių. Labai naudinga būtų pasikalbėti su artimais žmonėmis apie išgyvenamus sunkumus, sulaukti jų palaikymo, padrąsinimo, kad pavyks. Arba pasikalbėti su tais, kuriems jau pavyko mesti rūkyti, išgirsti jų patirtis. Tai padeda nesijausti vienišu su savo nelengva patirtimi.
Net ir vėliau, jau metus, kartais gali užklupti staigus noras užtraukti dūmą, nes priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga. Priklausomybės yra linkusios pasireikšti emociškai sudėtingais laikotarpiais, išgyvenant lėtinį ar ūmų stresą. Tokiais atvejais itin padeda tokios elgesio strategijos kaip rankų, veido ir galvos atvėsinimas po šaltu vandeniu arba gilus raminantis kvėpavimas - tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą ir slopina norą rūkyti. Tyrimais nustatyta, jog staigus impulsas užsirūkyti trunka tik 12 sekundžių - tiek ištverti tikrai nėra sunku, o po to žmogus atgauna kontrolės jausmą.
Pagalbinės priemonės: kas padeda ir kas kenkia
Kiekvienas žmogus turėtų atrasti individualiai jam tinkančius būdus. Kai kurie žmonės meta rūkyti savo pastangų dėka, kitiems praverčia papildomos priemonės. Yra ne vienas, kuriam padėjo Alleno Carro knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Kitiems veiksmingos nikotino pakaitinės priemonės - kramtomosios gumos, pleistrai su nikotinu. Tretiems padeda alternatyvios medicinos gydymo būdai - akupunktūra ar lazerio terapija. Dar kitiems - medikamentai. Itin veiksmingas gali būti ir pokalbis su specialistu, padedantis sudėlioti visus taškus ant „i“.
Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia organizmą: apsinuodijimo pavojus
Taip pat labai svarbus aplinkinių palaikymas darbe bei namuose - todėl vertėtų iš anksto aptarti su artimaisiais, ką ruošiatės daryti, ko tikitės iš jų, koks jų elgesys jums padėtų. Be to, pasidalinimas savo apsisprendimu skatina paties žmogaus motyvaciją, didina įsipareigojimo jausmą. Būna atvejų, kai metęs rūkyti žmogus stresinės situacijos metu paprašo kolegos pavaišinti cigarete, o tas atsako: „Neduosiu“ ir netrukus prašiusiajam ūmus noras rūkyti praeina. Bet dažnesnė tendencija - kai rūkantieji nori patraukti metančiuosius atgal į savo pusę. Itin prastas variantas, kai vienas iš sutuoktinių bando mesti, o kitas jį kviečia parūkyti kartu arba iš karto nuteikia, kad jam nepavyks.
Metant rūkyti labai svarbų vaidmenį atlieka ir savęs palaikymas abstinenciniu laikotarpiu. Tuo metu priklausomybių specialistai pataria kiekvienam metančiam rūkyti praktikuoti vidinį dialogą, kuriuo žmogus nuramintų ir palaikytų pats save, primintų sau, kad tai, kas vyksta šiuo metu, yra laikina ir amžinai nesitęs. Taip pat naudinga kalbėtis su savimi kaip su geriausiu draugu, pagalvoti, ką pasakytumėte jam tokioje situacijoje. Svarbu įsiklausyti ir į kūno signalus ir juos atliepti - jei trūksta jėgų ar norisi miegoti - tai ir darykite, tokiu būdu atgaunama nervinės sistemos pusiausvyra.
Mesti rūkyti yra verta. Žmonės, kuriems pavyksta tai padaryti, visi be išimties džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe, geresne sveikata ir energija bei išsilaisvinimo iš vergystės jausmu. Įveikus tokį iššūkį padidėja jų pasitikėjimas savimi - pasisekus vienoje gyvenimo srityje, drąsiau ryžtamasi ir kitiems išbandymams.
Mitai apie rūkymą ir saviapgaulė
Rūkymą gaubia nemažai mitų, susijusių su saviapgaule:
- 1 mitas - rūkymas atpalaiduoja. Nikotinas turi trumpą atpalaiduojantį poveikį, tačiau netrukus jį keičia įtampa ar nerimas. Todėl galima sakyti, kad nikotinas yra ir malonumo, ir kančios sukėlėjas. Taip yra, nes nikotinas pastimuliuoja laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, tačiau per 20 min. šis poveikis krenta, o po valandos reikia kitos nikotino dozės normaliai pusiausvyrai palaikyti. Tuo tarpu nerūkančio asmens laimės hormonų aktyvumas yra stabilus ir tolygus, labiau priklausantis nuo bazinių poreikių, tokių kaip maistas, miegas, fizinis ir socialinis aktyvumas.
- 2 mitas - nikotinas suteikia energijos. Nikotinas yra jėgų atėmėjas, nors apgaulingai gali atrodyti, kad parūkius energijos daugiau. Nemaža dalis rūkorių teigia, kad rūkymas padeda jiems susikaupti, priimti svarbius sprendimus, didina kūrybiškumą. Tai gali būti susiję su smegenų darbą trumpam aktyvuojančiu nikotino poveikiu, tačiau to kaina - lėtinis nuovargis. Ilgainiui nikotino priklausomybei stiprėjant ir organizmo rezervams senkant, žmogus pradeda vartoti žymiai daugiau stimuliatorių (pvz., kavos ar energinių gėrimų), tokiu būdu bandydamas pagerinti gyvybinės energijos lygį. Tačiau šioje vietoje įsitraukiama į užburtą ratą, kuriame daugiau stimuliatorių lemia dar daugiau nuovargio ir bejėgiškumo jausmo.
- 3 mitas - nikotinas malšina stresą. Nikotinas dažnai įsivaizduojamas kaip stresą malšinanti medžiaga, tačiau tiesa yra ta, kad kiekvienas įtrauktas dūmas paleidžia nedidelį adrenalino - streso hormono - kiekį į kraują. Tai reiškia, kad rūkančio žmogų streso lygis bus žymiai didesnis.
Svarbu paminėti ir tai, kad streso metu kylančios natūralios kūno reakcijos yra reikalingos įveikiant iššūkius. Svarbu „suvirškinti“ kylančias emocijas, kad pasisavinti patirtį ar padaryti tam tikras išvadas.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų išlikimas organizme
Fiziniai pokyčiai organizme metus rūkyti
Kai mesite rūkyti, gali pasirodyti, kad praradote kažką labai svarbaus. Jausite tuštumą ir nusivylimą. Nepasiduokite - iš tiesų jūs iš savo gyvenimo išmetėte šiukšles, o ne ką nors vertingo. Jausitės irzlūs, tačiau noras užsirūkyti praeis po dviejų savaičių, o gal ir anksčiau, tai individualu. Svarbu atsilaikyti šį laikotarpį, nes po jo irzlumas, nervingumas ir mintys apie cigaretę paliks jus visiems laikams. Griebkitės vandens. Vyrams reikia išgerti apie 2 l vandens, moterims - 1,5 l. Vanduo šalina iš organizmo cigarečių nuodus. Kai užsimanysite parūkyti, išgerkite vandens. Tai labai padeda. Svajokite. Pinigus, kuriuos būtumėte išleidę cigaretėms, dėkite į voką. Po kelių mėnesių pažiūrėkite, kiek jums pavyko sutaupyti. Mėgaukitės nerūkančiojo gyvenimu. Jums nebereikia apgaudinėti savęs ir teisintis, kodėl rūkote. Nemanykite, kad rūkėte dėl to, jog patiriate daug streso ir turite problemų. Rūkymas - jau problema. O jūs dabar jos neturite!
Štai kas vyksta žmogaus organizme nustojus rūkyti:
- Praėjus 20 minučių: jūsų kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vėl tampa normalūs.
- 8 valandoms: normalizuojasi jūsų kraujyje esantis deguonies kiekis.
- 1 dienai: iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas (CO); po truputį pradeda valytis plaučiai.
- 2 dienoms: paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai.
- 3 dienoms: atsipalaiduoja bronchai, tampa lengviau kvėpuoti.
- 2-12 savaitėms: pagerėja viso kūno kraujotaka.
- 3-9 mėnesiams: pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys. Plaučių funkcija pagerėja bent 10 procentų.
- 1 metams: palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika.
- 10 metų: palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė.
- 15 metų: rizika susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų tikimybe.
Tačiau svarbiausi yra psichologiniai pokyčiai, kurie buvusį rūkalių padaro laimingu nerūkančiuoju.
Kodėl verta mesti rūkyti?
- Tai priklausomybė. Žmonės pataikauja savo įpročiams, manydami, kad cigaretės ne tokios kenksmingos palyginti, pavyzdžiui, su narkotikais ir pan. Prie jų priprantama taip pat, kaip prie bet kokių kitų žalingų įpročių. Posakis, kad „mesiu tada, kai tik norėsiu“, savyje slepia tai, kad iš tikrųjų ne jūs kontroliuojate rūkymą, o atvirkščiai.
- Tai brangus įprotis. Cigaretės brangsta ne dienomis, o valandomis. Ir, jeigu pažvelgtumėte globaliau, iš to, kad jūs gadinate sveikatą, puikiai gyvena kiti, tarkime, didžiosios kompanijos, suinteresuotos, kad žmonės kuo daugiau save svaigintų, gydytojai, kuriems vėliau turėsite mokėti už tai, kad nesirgtumėte.
- Rūkaliai vis labiau išstumiami. Parkai, įvairios viešos vietos dažnai pažymimos ženklu, kur prisidegę cigaretę būsite sudeginti gyvi arba bent jau nutvilkyti tokiu žvilgsniu, jog norėsis skuosti kaip įmanoma greičiau. Visuomenė vis labiau domisi sveika gyvensena, o cigaretės į tokią viziją neįsipašo.
- Nemalonus kvapas. Pageltę dantys, ne itin malonus burnos, kūno kvapas, jau nekalbame apie drabužius ir plaukus, kurie greitai sugeria dūmų debesėlius. Be to, verta žinoti, kad jūsų oda susiraukšlės gerokai greičiau nei tų, kurie nerūko.
- Pageltę pirštai ir nagai. Ne veltui damos cigarečių neliesdavo pirštais, o demonstratyviai naudodavosi kandikliais Tačiau tuomet rūkymo pasekmės nebuvo eskaluojamos taip aktyviai kaip šiais laikais.
- Raukšlės aplink lūpas. Rūkymas ne tik išsausina odą, bet ir skatina raukšlėjimąsi. Be to, pakinta veido spalva: ji papilkėja, oda suglemba. Raukšlės aplink lūpas ir nosį prideda ir papildomų metų, ko netrokšta nė viena moteris.
- Sveikatos problemos. Specialistai pabrėžia, kad įvairiais aromatais, skoniais prisotintas tabakas yra dar kenksmingesnis negu galite pagalvoti. Na, o rūkymo sukeltos ligos apima ne tik plaučių vėžį, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos, kvėpavimo takų sutrikimus, skrandžio opą.
Priklausomybė nuo nikotino: psichinės ligos aspektas
Nacionalinio narkotikų piktnaudžiavimo instituto (NIDA), JAV, direktorės teigimu, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų yra psichinė liga. Apie 5 milijonai žmonių kasmet miršta dėl su rūkymu susijusių sveikatos ligų komplikacijų. Paskaičiuota, jog kiekvienas dūmo užtraukimas suteikia organizmui 81 vėžį sukeliančių cheminių medžiagų, ir negana to , žudo sveikąsias ląsteles. Paskaičiuota, jog Amerikoje, rūkantys vyrai praranda apie 13 gyvenimo metų, tuo tarpu moterys apie 14m. Numatyta, jog iki šio amžiaus galo, dėl rūkymo sukeltų ligų pasaulyje mirs apie 1 bilijonas žmonių.
Priklausomybės ligų specialistai vieningai sutinka su nuomone, jog priklausomybė nikotinui yra tokia pati chroniška liga kaip ir alkoholizmas, nes yra veikiami tie patys smegenų malonumo centrai, kaip ir naudojant alkoholį, ar kitas chemines medžiagas. Taigi nikotinas nėra lengvas narkotikas, verčiau tai yra stiprus narkotikas, tačiau gaunamas labai subtiliomis, mažomis dozėmis, kurios greitai krenta ir reikalauja naujo papildymo. Smegenų skanavimo studijos parodė, koks nepaprastai greitas nikotino pristatymo laikas smegenyse, stipri dopamino trajektorijos stimuliacija, ir MAO neuromediatorių slopinimas, daro nikotiną galimai geriausią narkotinę medžiagą priklausomybei išvystyti.
Naujausi tyrimai parodė, kokiu būdu nikotinas fiziškai keičia smegenis. Nikotinas aktyvuoja, pamaitina ir nujautrina dopamino receptorių trajektoriją, ko pasekoje pasigamina ir aktyvuojasi milijonai naujų receptorių. Dopaminas, yra vienas iš pagrindinių neuromediatorių smegenyse, kuris padeda kontroliuoti smegenų pasitenkinimo ir malonumo centrus. Taip pat jis padeda reguliuoti judesius ir emocinius atsakus, ir jis leidžia mums ne tik nuspėti, kur gausime trokštamą pasitenkinimą, bet ir motyvuoja mus jo siekti.
Priklausomybė yra liga, kurios metu cheminės medžiagos intervencija, keičia smegenų veiklą, ko pasekoje žmogus tampa nebepajėgus kontroliuoti savo elgesio. Cheminės medžiagos taip užvaldo žmogaus elgesį, jog natūralūs gyvenimo malonumai, tokie kaip maistas, bendravimas, miegas, seksas, sportas gali tapti mažiau svarbūs už cheminių medžiagų gavimą.
Rūkymas yra norėjimo liga. Užtenka vos vienos cigaretės, kad jūs pradėtumėte galvoti, laukti, ir planuoti kada užsitrauksite kitą cigaretę, tada kitą ir dar kitą…ir taip be pabaigos. Priklausomybių vadovėliai moko, jog cheminės medžiagos suardo impulso kontrolę, sugebėjimą racionaliai mąstyti ir kontroliuoti nesveikus impulsus, kurie ateina iš primityviosios limbinės smegenų sistemos.
Kaip įveikti priklausomybę ir išvengti atkryčio
Mes žinome, jog melas yra melas, o priklausomybė yra gyvenimas apgaulėje. Būti nuolatiniu nikotino priklausomybės maitintoju yra sunkus darbas. Yra lengva ir paprasta būti savimi, laisvam nuo jūsų priklausomybės. Mesti rūkyti yra gerai, o ne blogai. Jūs turite priimti šį iššūkį, o ne bijoti jo. Viskas ką Jūs manote galite atlikti tik rūkydamas, gali būti atlikta dar geriau nerūkant. Mūsų smegenys turi milžinišką galią pasveikti, tačiau rūkantieji turi prisiimti atsakomybę, kad jie serga liga. Vienintelė taisyklė, padedanti mesti rūkyti ir suteikia 100 proc. pasisekimo garantiją - yra gyventi be nikotino šiandieną. Svarbu žinoti, jog kad ir kokios emociškai būtų sunkios pirmosios dienos, su laiku abstinencijos simptomai silpnėja ir trumpėja, mažėja norėjimo rūkyti intensyvumas ir trukmė. Palengva protas atgauna ramybę, o organizmas susigrąžina gyvybines jėgas. Kiekvienais metais yra vis daugiau buvusių rūkorių, kurie metė rūkyti šaltojo kalakuto metodu. Jų pagrindinis sėkmės receptas - gyventi be nikotino bent vieną valandą, vieną dieną, dvi dienas ir t.t.
Literatūra apie metimą rūkyti nurodo, jog dažniausiai prireikia daugelio bandymų mesti rūkyti, kol rūkorius atranda kame slypi sėkmė. Sėkmingas metimas nėra apie tai ar jūs silpnas, ar stiprus žmogus. Viskas yra apie psichinę ligą, nes dėka šio atsitiktinumo, jūsų dopamino trajektorijos receptoriai turi aštuonis kartus didesnį potraukį nikotinui, nei receptoriai savo neuromediatoriams, kur tik vienas nikotino dūmas yra pajėgus daugiau nei 50 proc. Jei pripažinsite, jog turite tikrą cheminę priklausomybę ir nuolatinį prioritetų sutrikimą, tikrai nepralaimėsite. Tai labai supaprastina sveikimo taisykles, ir padeda apsisaugoti nuo atkryčio. Kaip prisukamas laikrodis, taip ir nuolat krentantys nikotino rezervai greitai okupuoja dopamino trajektoriją, paleisdami norą gauti daugiau. Stiprus poreikis, noras rūkyti pasireiškiantis 1000-čius kartų per metus, kaip galime nesitikėti, jog priklausomas rūkorius prilygina metimą rūkyti badavimui iki mirties?
Nikotino kiekis kraujyje mažėja per pusę kas dvi valandas. Naujas ex-rūkorius patiria abstinencijos piką ir tampa 100 proc. be nikotino per 72 val. nutraukus rūkymą. Nutraukimas atliktas, dabar kūnas gali pradėti sveikti. Nors receptorių jautrumas atsistato gana greitai, receptorių skaičiaus atreguliavimas gali užtrukti iki 21d. Yra būtina ankstyvos abstinencijos metu nepraleisti valgymo, ypač pusryčių. Tai darydami turėsite žemą cukraus kiekį kraujyje, patirdami daug sunkesnę abstinenciją, nei ji galėtų būti.
Vienas puodelis kavos, arbatos ar koka kolos gali jaustis lyg dvi. Jei jūs laikotės sveikos mitybos, gerkite natūralias sultis pirmosiomis 3 dienomis. Spanguolių sultys yra puiku.
Nors jums reikia atsikratyti tik nikotino vartojimo, būkite labai atsargūs dėl alkoholio vartojimo, nes jo vartojimas ankstyvose metimo stadijose yra susijęs su 50 proc. Įveikite metimo rūkyti iššūkį, nebijokite jo! Kiekvienas stimulo sąlygotas norėjimas rūkyti suteikia puikią galimybę šį refleksą „išmušti“, ir pakeisti kitokiu elgesiu. Galbūt jūs išmokėte savo protą tikėtis gauti nikotino kai patiriate stresą, kai vairuojate, kai kalbate telefonu, ar vedžiojate šunį. Įveikus kiekvieną tokį epizodą, atlygis naujam ex-rūkoriui tai ramumo ir augančio pasitikėjimo savo jėgomis jausmas, įveikiant krizes. Tačiau būkite tvirti, ir tikrinkite savo laikrodžius, kai užeina noras rūkyti, nes norėjimas rūkyti iškreipia laiko suvokimą, o stresas apsunkina situaciją, sukeldamas jums paniką, jog 3 min. Atlikti tyrimai teigia, jog vidutinis rūkorius, metantis rūkyti, patiria maximum 6 norėjimo epizodus per dieną, trečią metimo dieną, o 10 metimo dieną užnorėjimo epizodų skaičius siekia vos 1,4. O kas jeigu Jūs esate sunkus rūkorius? Kas jeigu Jūsų poreikis nikotinui dvigubai didesnis nei tipiško rūkoriaus? Ar Jūs galite iškentėti 36 min. iššūkį per dieną, jei tai reiškia Jūsų ligos įveikimą, ir Jūsų gyvenimo kokybės pagerinimą, psichinės ir fizinės sveikatos? Pagrindinis dalykas kurio turėtumėte neužmiršti, tai, jog per tą 3 min. užsinorėjimo laikotarpį turite nepanikuoti ir atsipalaiduoti. Panika gali iššaukti padidėjusį adrenalino išsiskyrimą, o dėl to kylantis impulsyvumas trukdo jums racionaliai mąstyti.
Pagalba metant rūkyti Lietuvoje
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas socialiniuose tinkluose dalijasi naudinga informacija, ką reikia žinoti metant rūkyti. Specialistai taip pat primena, kur galima kreiptis pagalbos, norint mesti rūkyti bei primena, kad verta nerūkyti bei kas vyksta organizme metus rūkyti. Pagalbos norint mesti rūkyti, visada galite kreiptis nemokama linija 1819 arba nerukysiu.lt. Interneto svetainėje nerukysiu.lt nurodoma, kas keičiasi organizme metus rūkyti.
Rūkymo prevencija tarp jaunimo
Lietuvoje pradeda rūkyti vis daugiau vaikų ir paauglių. Pasirinkimą rūkyti nulemia daug veiksnių. Įgyta jauname amžiuje priklausomybė nuo nikotino dažnai žmogų lydi visą gyvenimą. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti - tuo didesnė žala organizmui.
Priežasčių, kodėl vaikai pradeda rūkyti, gali būti daug arba tik viena, kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas. Psichologai kalba apie šias pagrindines priežastis: emocinis nesubrendimas, asmenybės sutrikimas, naujų, malonių ir įdomių potyrių paieška, streso ir įtampos pašalinimas, noras pritapti bendraamžių grupėje. Milžiniškos įtakos turi reklama bei mada, taip pat bendraamžių psichologinis spaudimas. Vaikai gali pradėti rūkyti, nes rūko tėvai ar mokytojai - didžiausią įtaką jų gyvenime turintys suaugę žmonės. Cigarečių rūkymas siejasi su lengvesne galimybe užmegzti naujas pažintis, lengviau pritapti bendraamžių grupėje. Rūkydami, vaikai bando atkreipti dėmesį į save ir savo problemas. Pradėti rūkyti gali ir dėl gero tarpusavio supratimo ir ryšio su tėvais stokos.
Rūkantys vaikai turi nesklandumų mokykloje - jiems yra sunkiau susikaupti, ilgiau užtrunka atlikdami namų darbus. Jie tampa nervingi, su pykčio priepuoliais, nepaklusnūs. Priklausomybės nuo tabako pobūdį ir laipsnį galima nustatyti pateikiant specialų klausimyną. Sunkesniais atvejais naudojamas testas, kurį pildo pacientas, vertindamas testo rezultatus gydytojas nustato rūkymo tipą. Kilus įtarimų, jog vaikas rūko, galima net patiems tėvams namuose atlikti specialų nikotino nustatymo testą.
Jeigu nustatoma priklausomybė nuo nikotino ir metus rūkyti pasireiškia abstinencijos požymiai, gali būti skiriama pakeičiamoji nikotino terapija. Bandant kalbėtis su vaiku labai svarbu :- nelyginti su kitais bendraamžiais, nes vaikai labai jautriai reaguoja į tokius dalykus. - svarbu vaiko nebausti, o skatinti, ne drausti, o įkalbinėti. Labiau paveikti galėtų argumentai, atspindintys šią dieną, - pablogės sporto rezultatai, mokslas, sulėtės augimas, neigiamai paveiks išvaizdą, oda taps geltonai pilkšva, dantys praras savo spalvą ir atsiras dantų apnašų, rankų pirštai pagels, burnos kvapas taps nemalonus ir specifinis.