Stresas tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, nuolat lydintis daugelį žmonių. Tačiau retai susimąstoma apie tai, kaip nuolatinė įtampa veikia organizmą ir ar gali sukelti apsinuodijimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime streso poveikį organizmui, galimas pasekmes ir būdus, kaip suvaldyti stresą bei išvengti neigiamų padarinių.
Stresas: kas tai ir kodėl jis atsiranda?
Stresas - tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Stresą gali sukelti įvairūs faktoriai, įskaitant fizinius (apsinuodijimas maistu, užterštas oras), socialinius (santykių problemos, darbo praradimas) ir psichologinius (baimė, nerimas, panika) veiksnius.
Psichologė Vilma Kuzmienė teigia, kad šiais laikais stresu vadinama viskas - bet koks diskomfortas, susijęs su negatyviomis emocijomis. Tačiau svarbu atskirti momentinę psichofiziologinę būklę, kurią sukelia stresas, nuo lėtinio streso, kuris gali būti pavojingas sveikatai.
Lėtinis stresas ir jo poveikis organizmui
Jeigu stresas trunka ilgiau nei mėnesį, tai jau laikoma lėtiniu stresu. Stiprus išgyvenimas dėl atleidimo iš darbo, skyrybų ar netekties, trunkantis iki mėnesio, yra adaptacijos sutrikimas. Tačiau jei per mėnesį žmogaus psichika nesusitvarko ir jis toliau patiria stresą, gali išsivystyti nerimo sutrikimas, depresija ar kiti rimtesni sutrikimai.
Kanadiečių gydytojas ir mokslininkas Hansas Selye teigė, kad stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija. Dėl nuolatinio streso organizme nuolat skiriasi hormonas adrenalinas. Tokiu atveju organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, kuris iš tikrųjų turėtų padėti žmogui mobilizuotis ir apsisaugoti. Teigiama, kad organizmo apsinuodijimas esant lėtiniam stresui yra daug sunkesnis nei apsinuodijus alkoholiu.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie mirtį
Streso sukeltos ligos ir sutrikimai
Nuolatinis stresas gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant:
- Širdies ir kraujagyslių ligas: Dėl simpatinės-antinksčių sistemos aktyvinimo ilgainiui gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Be to, padidėjęs kortizolio kiekis gali sutrikdyti normalų glikemijos reguliavimą, pažeisdamas insulino išskyrimą bei sumažindamas jautrumą insulinui.
- Cukrinį diabetą: Mokslas įrodė, kad stresas gali tiek sukelti cukrinį diabetą, tiek pabloginti jo kontrolę. Epidemiologinėmis studijomis įrodyta sąsaja tarp pastovaus emocinio streso ir šios ligos išsivystymo.
- Virškinimo sistemos sutrikimus: Stresas gali paveikti skrandį, virškinamąjį traktą ir sukelti įvairias problemas.
- Imuniteto susilpnėjimą: Mokslo įrodyta, kad stresas kenkia imunitetui, todėl žmogų dažniau puola įvairios infekcinės ligos.
- Psichikos sutrikimus: Lėtinis stresas gali sukelti nerimą, depresiją, panikos atakas ir kitus psichikos sutrikimus.
Emocinis valgymas ir stresas
Emocinis valgymas dažnai apibrėžiamas kaip persivalgymas, reaguojant į emocijas. Stresas, įtampa ir noras atsipalaiduoti yra dažnos emocinio valgymo priežastys. Lėtinis stresas susijęs su didesniu noru kaloringo maisto, kuriame yra daug riebalų ir cukraus. Dietų laikymasis taip pat gali sukelti lėtinį psichologinį stresą ir kortizolio kiekio kraujyje padidėjimą, o tai yra dažna emocinio valgymo priežastis.
Kaip įveikti stresą ir išvengti apsinuodijimo?
Norint išvengti neigiamų streso padarinių, svarbu išmokti jį valdyti ir įveikti. Štai keletas patarimų:
- Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas yra labai svarbus, nes padeda iškrauti susikaupusią energiją ir įtampą. Nebūtina lankytis sporto klubuose, galima važinėti dviračiu, šokti, daryti tai-či mankštą ir t.t. Svarbu, kad ši veikla patiktų, tada ji taps hobiu ir žmogus tikrai ja užsiims.
- Tinkamas poilsis ir atsipalaidavimas: Svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Tai gali būti meditacija, joga, knygų skaitymas ar tiesiog buvimas gamtoje.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, padeda stiprinti organizmą ir atsispirti stresui.
- Pozityvus mąstymas: Streso tyrinėtojas Hansas Selye teigė, kad stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos. Todėl svarbu stengtis mąstyti pozityviai ir neįsileisti negatyvių minčių.
- Socialinė parama: Bendraukite su artimaisiais ir draugais, pasidalinkite savo rūpesčiais ir problemomis. Socialinė parama gali padėti sumažinti stresą ir jaustis geriau.
- Magnio vartojimas: Magnis yra ypač svarbus nervų sistemai, tad esant jo stygiui padidėja jautrumas stresui, atsiranda dirglumas, nuovargis, vargina prastas miegas. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas bei skausmas, dėmesio sutrikimas, impulsyvumas, atminties pablogėjimas, depresija.
Vitaminų lašelinės kaip pagalba organizmui
Vitaminų lašelinės gali būti veiksmingas būdas atsigauti po ligų, apsinuodijimų ar didelio streso. Jų sudėtyje yra koncentruoti vitaminai, mikroelementai ir mineralai, skirti atstatyti organizmą. Lašelinės elementai patenka tiesiai į kraujotaką, todėl idealiai įsisavinami.
Smalkės - tylus nuodas, kurį sukelia stresas
Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas ir gyventojai pradeda aktyviai naudoti šildymo įrenginius, smarkiai padaugėja apsinuodijimų smalkėmis. Smalkės - tai bekvapės ir nematomos dujos, kurios susidaro degant kurui, esant nepakankamam deguonies kiekiui. Apsinuodijimas smalkėmis gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus apsinuodijimas įvyksta, kai žmogus įkvepia didelę smalkių koncentraciją, o lėtinis - kai nuolat susiduria su nedidelėmis smalkių koncentracijomis.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų išlikimas organizme
Smalkių šaltiniai
Dažniausiai pacientai apsinuodija dėl netinkamai veikiančių dujinių ar kieto kuro katilų, kurie yra naudojami vandens ar patalpų šildymui. Svarbu žinoti, kad ne tik senos krosnys, bet ir modernūs dujiniai katilai gali būti smalkių šaltinis, ypač, kai namuose esanti ventiliacijos sistema yra netvarkinga. Dėl to šalia tokių įrenginių būtini anglies monoksido detektoriai. Gyventojams taip pat pavojingos yra automobilių išmetamosios dujos uždarose patalpose, apsinuodijama ir po kontakto su dūmais degant židiniui ar kilus gaisrui.
Apsinuodijimo smalkėmis simptomai
Lengvo apsinuodijimo metu pradeda skaudėti ir svaigti galva, ima ūžti ausyse, atsiranda pulsavimo pojūtis smilkiniuose, padažnėja kvėpavimas, ima pykinti, žmogus tampa dirglus. Esant vidutinio sunkumo apsinuodijimui pacientas tampa mieguistas, sutrinka jo koordinacija, nuo nedidelio fizinio krūvio jis gali prarasti sąmonę, ima dusti ir jau nesuvokia, kad reikia išeiti iš užterštos aplinkos. Sunkaus apsinuodijimo metu pasireiškia dezorientacija, sąmonės sutrikimas, žmogų gali ištikti koma, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai ar miokardo infarktas, širdies, inkstų ar kvėpavimo sistemos nepakankamumas.
Nuolat susiduriant su nedidelėmis anglies monoksido koncentracijomis žmogus gali patirti ir lėtinį apsinuodijimą. Tokiu atveju pacientas gali jausti galvos skausmą, nuovargį, jam sunku susikaupti ir mąstyti, sutrinka atmintis ir miegas.
Kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis?
- Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite šildymo įrenginius.
- Įsirenkite anglies monoksido detektorius.
- Vėdinkite patalpas, kuriose naudojami degimo įrenginiai.
- Nenaudokite automobilių uždarose patalpose.
- Būkite atsargūs degindami židinį ar kilus gaisrui.
Gyvsidabris - dar vienas pavojus sveikatai
Apsinuodijimai gyvsidabriu Lietuvoje itin reti. Tačiau, įtarus apsinuodijimą gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą. Lengvo apsinuodijimo gyvsidabriu atveju pirmasis ir vienintelis gydymo būdas - nutraukti kontaktą su nuodinga medžiaga.
Raminamieji vaistai: pagalba ar priklausomybė?
Raminamieji ir migdomieji vaistai gali padėti įveikti krizines situacijas, slopinti nerimą, depresiją ir gerinti miegą. Tačiau vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Taip pat skaitykite: Fiziniai pokyčiai metus rūkyti
tags: #organizmo #apsinuodijimas #streso