Organizacinio nusikalstamumo psichologiniai tyrimai: apžvalga ir analizė

Įvadas

Nusikalstamumas yra sudėtingas socialinis reiškinys, turintis gilias šaknis visuomenėje ir paveikiantis įvairias jos sritis. Tai ne tik teisės pažeidimas, bet ir problema, turinti ekonominių, politinių, socialinių ir psichologinių aspektų. Organizacinis nusikalstamumas, kaip viena iš nusikalstamumo formų, pasižymi dideliu mastu, sudėtinga struktūra ir neigiamu poveikiu valstybės ir visuomenės saugumui. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti organizacinio nusikalstamumo psichologinius aspektus, remiantis esamais tyrimais ir statistiniais duomenimis.

Nusikalstamumo samprata ir priežastys

Nusikalstamumas apibrėžiamas kaip baudžiamų veikų visuma, padarytų tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų, yra baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamumui būdingi tam tikri dėsningumai, o nusikalstamo elgesio rūšys ir standartai nėra atskirų nusikaltėlių auka.

Nusikalstamumas yra diferencijuotos visuomenės problema, kylanti dėl ekonominių, politinių, teisinių ir kitų jos sistemų (posistemių) vidinių ir tarpusavio prieštaravimų. Kuo ryškesni šie prieštaravimai, tuo didesnė tikimybė nusikalstamumui plisti. Valstybės ekonominės ir socialinės situacijos stabilizavimas, valstybinių institucijų stiprėjimas gali sulėtinti nusikalstamumo augimą. Tačiau nusikalstamumas, kaip antrinis reiškinys, yra atsistatanti sistema, todėl jam būdingas tęstinumas, nusikalstamų tradicijų perimamumas. Be to, nusikalstamumą gali skatinti atsiradę nauji prieštaravimai, socialinės problemos.

Nusikalstamumo statistinis tyrimas Lietuvoje (2008-2017 m.)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008-2017 m. laikotarpiu buvo atliktas nusikalstamumo tyrimas, tiriant teismo nuteistų asmenų kiekį Lietuvoje. Apskaičiuoti šie rodikliai: vidurkis, mediana, dispersija, vidutinis kvadratinis nuokrypis, intervalo pradžia, vidutinis lygis, vidutinis absoliutus lygio pokytis, vidutinis kitimo tempas, vidutinis pokyčio tempas, gamyba, aproksimacijos paklaida. Apskaičiavus koreliacijos koeficientą, sigma e, sigma x, ta, tb tr buvo nustatyta vidutinės nusikalstamumo pokytis Lietuvoje.

Išanalizavus bazinių metų duomenis, nustatyta, kad 2008 - 2012 m. laikotarpiu teismo nuteistų asmenų skaičius sudarė atitinkamai 102%, 109%, 107%, 130% 2008 m. teismo nuteistų asmenų skaičiaus lygio. Lyginant 2013 m. su 2008 m., teismo nuteistų asmenų skaičius sudarė 143% 2008 m. teismo nuteistų asmenų skaičiaus lygio. Per visą nagrinėjimo laikotarpį teismo nuteistų asmenų skaičius padidėjo 135%.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kriminalistika ir jos vaidmuo tiriant nusikaltimus

Kriminalistika yra mokslas, kuris tarnauja nusikalstamų veikų atskleidimui. Tai tarsi kempinė, kuri į save sugeria viską, kas geriausia, naujausia ir pažangiausia. Šis mokslas greičiausiai adaptuojasi prie nusikaltimų tyrimo, o pažangiausia technika yra naudojama būtent kriminalistikos tikslais.

Svarbu pabrėžti, kad kriminalistikos nereiktų tapatinti tik su „CSI kriminalistais“, „Komisaru Reksu“ ar Erkiuliu Puaro - tai nėra tik nužudymai ir vagystės, kaip tradiciškai galvojama. Visuomenėje labai populiari nuomonė, kad kriminalistika yra tik materiali - važiavimas į įvykio vietas ir pėdsakų tyrimas. Tačiau daugybė nusikaltimų gali net neturėti materialių pėdsakų: finansiniai nusikaltimai, sukčiavimai, apgavystės ir t.t. Tai ir yra ta intelektualioji kriminalistika, reikalaujanti loginio ir kūrybinio mąstymo.

Kriminalistika - mokslas apie nusikaltimų atskleidimo metodus.

Kriminalisto asmeninės savybės ir išsilavinimas

Žmogus, mąstantis apie kriminalisto kelią, turi būti azartiškas, tačiau ne ta neigiama prasme, siejama su lošimais. Tai yra azartas atskleisti, atrasti, pritaikyti kažką naujo. Čia apstu ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, atvažiuoji į įvykio vietą pasiėmęs tam tikrą kiekį priemonių, o jos baigiasi. Ką darysi, kad išsaugotum visus reikalingus pėdsakus? Kriminalistikoje reikia ir puikių bendravimo įgūdžių, net aktorystės.

Kriminalistų kaip specialistų Lietuvoje niekas nerengia, kaip kad mokytojų ar teisininkų. Kriminalistas yra profesija. Joje yra nepaprastai daug psichologijos, reikia ir teisinių, ir fizikos, chemijos žinių, net lietuvių kalbos - žiūrint kur nori specializuotis. Turint šias žinias galima siekti aukštesnio lygio ir tapti ekspertu.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Netiesa, kad kriminalistu gali dirbti tik baigęs teisę - absoliuti netiesa. Kriminalistais gali tapti visi, išsilavinę toje srityje, su kuria nori sieti kriminalisto darbą. Svarbiausia yra išsilavinimas, o profesija ir specializacija joje seka po to.

Pavyzdžiui, jeigu žmogų domina autoįvykių tyrimai, jam reikės nuolat spręsti, ar vairuotojas galėjo sustabdyti mašiną, ar avarija neinscenizuota. Tam reikia labai specifinių žinių apie automobilių detales, stabdymo kelią ir t.t. Tačiau baigęs automechaniką, specialius kursus ir gavęs licenciją jau gali eiti dirbti, pavyzdžiui, eismo įvykių ekspertu. Arba dokumentų klastojimas - šioje srityje puikiausiai gali dirbti žmonės baigę leidybą. Todėl, kad jie nusimano apie dokumentų spausdinimą ir apsaugos elementus.

Dirbant tokį darbą, negali būti taip, kad kažką išmoksti ir sustoji. Tikrai ne. Reikia išmanyti tiek žmogaus psichologiją, tiek žinoti, kas vyksta pasaulyje.

Studijų galimybės kriminalistikos srityje

Teisės ir kriminalistikos (specializacijos) studijos yra sukurtos taip, kad daug dėmesio yra skiriama specialiesiems studijų dalykams, tokiems kaip teismo ir apklausų psichologija; teismo medicina ir psichiatrija, žvalgybinės veiklos pagrindai, kinologijos ir odorologijos tyrimai bei įvairios kriminalistikos technikos.

Atkreipkite dėmesį, kad teisės bakalauro studijos yra pirmas, bet būtinas, žingsnis pakeliui link klasikinės teisininko profesijos. Tačiau siekiant tapti teisėju, advokatu, prokuroru, antstoliu, notaru būtina baigti ir teisės magistro studijas bei išpildyti kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Teisės ir policijos veiklos studijos

Jei norėtum tapti policijos pareigūnu ir išbandyti save ginant viešąją tvarką bei rūpinantis visuomenės saugumu, tuomet teisės ir policijos veiklos studijos puikiai Tau tinka! Studijų metu visus pagrindinius dalykus, susijusius su viešąja tvarka ir saugumu, nusikalstamumo užkardymu, prevencine veikla ir eismo saugumu, dėsto Policijos departamento vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai ir kvalifikuoti savo srities specialistai, atvykstantys iš užsienio policijos rengimo aukštųjų mokyklų.

Asmenys pretenduojantys į šią programą privalo gauti Vidaus reikalų įstaigos (toliau - VRĮ) siuntimą studijuoti, kuris patvirtina atitikti policijos pareigūnui keliamus reikalavimus. Pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai, įtvirtinti Vidaus tarnybos statute (Žin., 2003, Nr. 42-1927) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d.

Kriminologijos kursas

Dalyko tikslas - išmokyti kritiškai bei lyginamojoje perspektyvoje kriminologiniu aspektu analizuoti ir vertinti nusikalstamumą ir jo sudedamąsias dalis globalizacijos ir integracijos sąlygomis. Dėstymo pradžioje atskleidžiama šiuolaikinė kriminologijos samprata, aptariamos nusikalstamo elgesio teorijos, krimininalinės justicijos modeliai, atskiros nusikalstamumo rūšys, apžvelgiami kriminologinių duomenų gavimo metodai, aptariamos su nusikalstamumo tyrimu susijusios problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai.

Kriminologijos kurso uždaviniai:

• Atskleisti šiuolaikinės kriminologijos sampratą, pateikiant jos apibrėžimą, reguliavimo metodą bei objektą, įvardijant esminius principus bei uždavinius.
• Atlikti nusikalstamumo struktūros Lietuvoje ir pasaulyje analizę, identifikuojant esminius elementus ir požymius bei atskleidžiant jų kiekybinius ir kokybinius parametrus bei palyginant Lietuvos ir pasaulio duomenis tarpusavyje.
• Įvertinti nusikalstamumo tendencijas Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, globalizacijos ir integracijos perspektyvas.
• Apibendrinti Lietuvos faktinės kriminologinės situacijos priežastis ir pasekmes nusikalstamo elgesio teorijų kontekste.
• Argumentuoti bei formuluoti praktinio bei mokslinio pobūdžio išvadas, naudojantis internetinėmis duomenų bazėmis ir remiantis kriminologinių tyrimų duomenimis.
• Įvardinti esminius nusikalstamumo tyrimo metodus, atskleisti jų turinį identifikuojant jų privalumus bei trūkumus, bei jų praktinį panaudojimą lyginamojoje perspektyvoje su kitomis valstybėmis.
• Būti nešališkam, derinti priešingus interesus bei elgtis pagal nustatytus profesinio elgesio standartus.
• Rekomenduoti su nusikalstamumo tyrimu susijusių problemų galimus sprendimus, atskleidžiant tiek problemos turinį, tiek parinkto sprendinio privalumus bei trūkumus ilgalaikėje perspektyvoje.

Kriminologijos kurso temos:

• Kriminologija: dalykas, objektas, uždaviniai.
• Kriminologinis pažinimas.
• Kriminologiniai metodai.
• Baudžiamasis įstatymas ir įstatymų leidyba.
• Kriminalizacijos teorija.
• Baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
• Nusikalstamo elgesio teorjos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas.
• Nusikaltėliai recidyvistai.
• Kriminalinė karjera.
• Kriminalinė justicija ir jos tikslai.
• Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje: ilgalaikės tarptautinės ir nacionalinės nusikalstamumo dinamikos tendencijos; dabartinės nusikalstamumo Lietuvoje plėtros tendencijos ir ateitis - kriminologinė prognozė.
• Atskiros nusikalstamumo rūšys: organizuotas nusikalstamumas, nusikaltimai nuosavybei ir smurtiniai nusikaltimai.

Būsimų policininkų atranka

Būsimų policininkų atranka užtrunka 8-10 savaičių. Tad jei nusprendėte tapti policijos pareigūnu, planuokite stojimą iš anksto.

Reikalavimai būsimiems policininkams:

• Policininko profesija - atsakinga ir sudėtinga, tad būsimiems policininkams keliami ypatingi reikalavimai. Todėl ir atrankos procedūra ilga - privalome įsitikinti, kad būsimas kursantas yra vertas policininko vardo.
• Jūsų amžius turi būti tarp 18 ir 60 metų.
• Jūs privalote turėti vidurinį išsilavinimą.
• Jūs turite būti Lietuvos Respublikos pilietis ir privalote mokėti lietuvių kalbą.
• Jūs turite būti tokios sveikatos būklės ir tokio fizinio pasirengimo, kurie leistų eiti pareigas vidaus tarnybos institucijose. Jūsų pasirengimas bus tikrinamas atrankos metu.

Organizacinio nusikalstamumo psichologiniai aspektai

Organizacinis nusikalstamumas yra sudėtingas reiškinys, kurio priežastys ir pasekmės yra įvairialypės. Psichologiniai aspektai vaidina svarbų vaidmenį tiek nusikalstamų grupuočių formavimesi, tiek jų veikloje.

Nusikalstamų grupuočių formavimosi psichologija

• Socialinės atskirties ir marginalizacijos jausmas: Asmenys, jaučiantys socialinę atskirtį, diskriminaciją ar marginalizaciją, gali būti labiau linkę įsitraukti į nusikalstamas grupuotes, kur jie gali rasti priėmimą, priklausomybės jausmą ir galimybę įgyti statusą.
• Ekonominės galimybės trūkumas: Asmenys, neturintys galimybių užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, gali būti labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, siekdami finansinės naudos.
• Autoritetų krizė ir normų pažeidimas: Nusikalstamos grupuotės dažnai susiformuoja ten, kur yra autoritetų krizė ir normų pažeidimas. Tokiose situacijose asmenys gali prarasti pagarbą įstatymams ir socialinėms normoms, o nusikalstama veikla gali tapti priimtinu būdu siekti savo tikslų.
• Psichologinės savybės: Kai kurios psichologinės savybės, tokios kaip impulsyvumas, agresyvumas, empatijos stoka ir polinkis į rizikingą elgesį, gali padidinti asmens riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Nusikalstamų grupuočių veiklos psichologija

• Grupinė dinamika: Nusikalstamos grupuotės veikia kaip socialinės grupės, kuriose galioja tam tikros taisyklės, normos ir hierarchija. Grupinė dinamika gali daryti didelę įtaką asmenų elgesiui ir sprendimams.
• Paklusnumas autoritetui: Nusikalstamose grupuotėse dažnai vyrauja griežta hierarchija, kurioje nariai privalo paklusti vadovų nurodymams. Paklusnumas autoritetui gali paskatinti asmenis daryti nusikaltimus, kurių jie niekada nedarytų vieni.
• Deindividualizacija: Būdami grupėje, asmenys gali jausti deindividualizaciją, t. y. jausmą, kad jie yra anoniminiai ir neatsakingi už savo veiksmus. Tai gali paskatinti juos daryti žiauresnius ir impulsyvesnius nusikaltimus.
• Kognityvinis disonansas: Asmenys, įsitraukę į nusikalstamą veiklą, gali patirti kognityvinį disonansą, t. y. prieštaravimą tarp savo įsitikinimų ir veiksmų. Siekdami sumažinti šį disonansą, jie gali racionalizuoti savo elgesį ir neigti jo žalą.

Išvados

Organizacinis nusikalstamumas yra sudėtinga ir pavojinga problema, reikalaujanti kompleksinio požiūrio. Psichologiniai tyrimai gali padėti geriau suprasti nusikalstamų grupuočių formavimosi ir veiklos mechanizmus, o tai gali būti naudinga kuriant efektyvesnes nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės strategijas. Svarbu atkreipti dėmesį į socialines, ekonomines ir psichologines priežastis, skatinančias asmenis įsitraukti į nusikalstamą veiklą, ir imtis priemonių, skirtų šioms priežastims šalinti. Be to, būtina stiprinti teisėsaugos institucijų veiklą ir užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn už savo veiksmus.

tags: #organizuotas #nusikalstamumas #psichologija