Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įgyvendindama projekto „Atver[s]k“ veiklas, 2024 m. pristatė inovatyvų biblioterapijos metodą - sensorinius skaitymus. Ši iniciatyva, paremta Maironio balade „Jūratė ir Kastytis“, atvėrė naujas galimybes įvairioms visuomenės grupėms suvokti literatūrą per pojūčius.
Projekto „Atver[s]k“ aprėptis ir tikslai
Projektas „Atver[s]k“ apėmė platų geografinį ir tikslinių grupių spektrą. Projekto vadovė, bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė ir koordinatorė Živilė Žukauskienė, vedė sensorinius skaitymus įvairiose Kauno rajono vietovėse, įskaitant Čekiškę, Karmėlavą, Saulėtekius, Šlienavą, Ramučius, Rokus, Vilkiją ir kitas. Į Garliavos viešąją biblioteką atvyko grupių iš Linksmakalnio ir Mastaičių. Projekte dalyvavo ir Vilkijoje gyvenanti gausi ukrainiečių bendruomenė, pasitraukusi nuo karo.
Projekto aprėptis itin didelė - vertinant tiek pagal geografiją, tiek ir pagal įtrauktų tikslinių grupių poreikių spektrą. Viešojoje bibliotekoje įrengtas Sensorinis kambarys, o padaliniams paskirstyta nemažai inovatyvių sensorinių priemonių. Ateityje inventorius bus nuosekliai ir kryptingai pildomas. Taip pat apmokyti darbuotojai - tiek Viešojoje bibliotekoje, tiek ir padaliniuose. Žinoma, artimiausiu metu numatoma ir daugiau mokymų, gilinančių žinias.
Sensorinis kambarys - erdvė pojūčiams
Bibliotekoje įrengtas Sensorinis kambarys, kuriame gausu inovatyvių sprendimų. Čia galima rasti interaktyvias grindis, įvairius šviečiančius žaidimų stalus, magnetines kaladėles, sensorines skystas grindų plyteles, iškreipiančius veidrodžius ir veidrodžius su LED juostomis, begalybės veidrodį, emocinio intelekto lavinimo rinkinį „Pojūčiukų pasaulis“, skirtingus kūrybinio lavinimo rinkinius ir kt. Šis kambarys atviras visiems bibliotekos lankytojams, išskyrus sensorinių skaitymų ir kitų biblioterapinių veiklų metu.
Sensorinio skaitymo metodika ir dalyvių reakcijos
Ž. Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad pradėjusi vesti sensorinius skaitymus pagal naujas metodikas, susidūrė su didele dalyvių nuostaba. „Sensorinio skaitymo metodiką, akivaizdu, jie patyrė pirmą kartą, kaip absoliučią naujovę, tad ir reakcijų būta įvairių. Dauguma pirmiausia bandė užsisklęsti, užsiblokuoti, atmesti (kaip dažnai mes elgiamės, susidūrę su visiškai nepažįstamu dalyku), bet paskui įsitraukė, įsijautė, patyrė labai stiprių emocijų ir visiškai naujai atrado tiek skaitymą, tiek santykį su knyga ir savo vidiniu sensoriniu bei emociniu pasauliu“, - teigė Ž. Žukauskienė.
Taip pat skaitykite: Tautosaka ir drama: Jūratė ir Kastytis
Sensorinis skaitymas - tai metodas, leidžiantis tekstą suvokti pasitelkiant pagrindinius žmogaus pojūčius: klausą, regėjimą, lytėjimą, uoslę ir skonį. Šis metodas ypač veiksmingas dirbant su įvairiomis tikslinėmis grupėmis, įskaitant vaikus, paauglius, senjorus ir asmenis su negalia.
Sensoriniai skaitymai skirtingoms tikslinėms grupėms
Projekto vadovės nuomone, skirtingoms tikslinėms grupėms vedami sensoriniai skaitymai suteikė jai ir dalyviams labai skirtingos patirties. Kauno rajone buvo surengti 39 sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“, kuriuose dalyvavo įvairaus amžiaus dalyviai - nuo penkiamečių iki garbaus amžiaus senjorų.
Senjorai
Stipriausią ir išsamiausią atgalinį ryšį Ž. Žukauskienė gavo iš vyresnio amžiaus žmonių. Jie labai atvirai pasinėrė į šią naują, jiems niekuomet nebandytą patirtį. Suvokti tekstą pasitelkiant pagrindinius savo pojūčius jiems tapo stulbinamai įdomia veikla. Senjorai labai atidžiai klausėsi teksto, vykdė jiems pavestas užduotis, visiškai atsipalaidavo ir pasinėrė į juos supantį literatūrinį pasaulį.
Čekiškės socialinių paslaugų namų užimtumo specialistė Rita Kazaitienė išskyrė keletą biblioterapinių metodų naudos senjorams aspektų: „Sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ padėjo Čekiškės socialinių paslaugų namų gyventojams atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos, pasineriant į pajūrio atmosferą. Sensorinės veiklos, stimuliuojančios klausos, lytėjimo, kvapo jusles, sustiprino ir emocines reakcijas, atsivėrimą. Tai buvo puiki galimybė sužadinti prisiminimus, susijusius su pajūriu, ir užmegzti prasmingą diskusiją, dalytis mintimis bei įspūdžiais.“
Paaugliai
Veiklose atsakingai dalyvavo ir jaunesnieji paaugliai (penktų ir šeštų klasių moksleiviai): stengėsi įsijausti į baladės turinį ir kuo autentiškiau išgyventi visus teksto sukeliamus pojūčius. Žinoma, jog šiandieniai paaugliai labai daug dėmesio skiria informacinėms technologijoms ir labai mažai skaito. O skaitymas paauglystėje itin naudingas, nes padeda vystytis tiek intelektiniu, tiek emociniu ir socialiniu lygmeniu, skatina kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Tobulinimasis visais šiais lygmenimis tampa dar veiksmingesnis, kuomet tekstas skaitomas sensoriniu būdu.
Taip pat skaitykite: Psichologės žvilgsnis
Pradinukai
Pradinių klasių moksleiviai į sensorinius teksto skaitymus turi ateiti aiškiai suvokdami, kur eina. Pradinukai dažniausiai yra smalsūs, aktyvūs, bet trumpai išlaikantys dėmesį. Jiems sunku išbūti 45 minutes susikaupus, todėl, įpusėjus edukacijai, jau pradeda blaškytis ir menkai klausosi literatūros kūrinio. Be to, gal ir tekstas jiems per sunkus - reikia papildomai aiškinti žodžių reikšmes. Tačiau pokalbiai apie pojūčius ir kaip jie jaučiasi išgyvendami vienas ar kitas patirtis yra labai įdomūs ir dažniausiai itin detalūs. Priešingai nei paaugliai, pradinukai daug atviriau kalba apie savo pojūčius ir jų sustiprinamas, išlaisvinamas emocijas, nebijo būti sugėdinti draugo, laisviau elgiasi.
Krizių centro moterys
Dar kitokios patirties suteikė sensoriniai skaitymai Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro moterims. Jos noriai dalyvavo skaitymuose, giliai suvokė ir išjautė tekstą, o emocijos buvo labai atviros ir nuoširdžios, kelios dalyvės net verkė. Šis emocijų protrūkis sietinas su sunkia gyvenimo patirtimi, skaudžiais dabarties išgyvenimais. Krizių centro moterų pritraukimas prie knygos turinio per pojūtį man asmeniškai buvo pats svarbiausias.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro psichologė Rasa Zakarevičiūtė, vertinama bibliotekos veiklas, akcentavo daug teigiamybių, apimančių ir momentinį poveikį, ir ilgalaikę perspektyvą: „Krizių centre gyvenančios moterys dažnai susiduria su įvairiomis psichologinėmis, emocinėmis ir socialinėmis problemomis, susijusiomis su anksčiau patirtais išgyvenimais, traumomis ar smurtu. Biblioterapija - tai psichologinė terapija, naudojanti literatūrą kaip priemonę emocinei ir psichologinei žmonių gerovei sustiprinti. Mano, kaip psichologės, požiūriu, biblioterapija yra ypač naudinga, nes ji suteikia saugią erdvę apmąstymams ir emocinėms reakcijoms perdirbti, skatindama asmeninio augimo ir psichologinio atsparumo procesus. Krizių centre gyvenančios moterys Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos biblioterapijos užsiėmimuose lankėsi tris kartus ir buvo supažindintos su trimis skirtingais biblioterapijos metodais. Pirmojo susitikimo metu vyko Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ sensoriniai skaitymai. Teksto suvokimas įjautrinant pagrindinius pojūčius leido giliau įsijausti į tekstą, labiau suvokti kontekstą, giliau perprasti kūrinio turinį, suteikė asmeninio augimo impulsą. Atsiskleidė kūrybinės vaizduotės galimybės, nes išgyventi potyriai leido atsirasti naujoms kūrybinėms idėjoms. Atsižvelgiant į tai, jog sensorinis knygos skaitymas visoms biblioterapijoje dalyvaujančioms moterims buvo visiška naujiena ir niekuomet neišgyventa patirtis, toks kūrinio interpretavimas kiekvienai dalyvei asmeniškai leido geriau suvokti savo vidinį pasaulį ir gilinti savęs pažinimo procesą. O tai yra ilgalaikė nauda asmenybės tobulėjimui. Po sensorinių skaitymų vykusi refleksija parodė, kad moterims šis užsiėmimas leido geriau suprasti jų pačių vidinius išgyvenimus, jausmus, privertė susimąstyti apie asmenines patirtis.“
Projekto vadovė Ž. Žukauskienė atskleidė galvojanti apie dar vieną biblioterapinių metodų poveikio aspektą: „Dauguma Krizių centre gyvenančių moterų turi vaikų. Deja, dažnas jų auga be jokio sąlyčio su knygomis, literatūra. Labai norėčiau tikėtis, kad bibliotekoje gauta patirtimi jos dalysis su savo vaikučiais ir šiek tiek plačiau atvers jiems duris į išminties kupiną knygų pasaulį.“ Šiai minčiai pritarė ir Krizių centro psichologė R. Zakarevičiūtė.
Intelekto negalią turintys asmenys
Garliavoje įsikūrusių socialinės terapijos namų „Akvila“ globotiniai, daug metų lankantys įvairias kūrybines bibliotekos veiklas, noriai išbandė ir sensorinius skaitymus. Įvairių intelekto negalių turintys socialinės terapijos namų gyventojai, įsitraukę į sensorinius skaitymus, labai ilgai išlaikė dėmesį, smalsiai klausinėjo ir emocingai reagavo į sensoriškai aktyvinančius veiksnius. „Toks įsitraukimas be galo nudžiugino: radome būdą, kaip Maironio kūrybą skaityti su intelekto negalią turinčiais bibliotekos lankytojais, kaip pateikti kūrinį jiems suprantamai ir patraukliai. Neabejojame, kad esame teisingame kelyje, o kelrodis - iniciatyva „Biblioteka visiems“, - įžvalgomis pasidalijo Ž. Žukauskienė.
Taip pat skaitykite: Maironio poemos analizė
Psichologiniai aspektai ir emocinio intelekto lavinimas
Atskirus mokymus bibliotekos darbuotojams vedė psichologė Sandra Kybransaitė (šeimos laisvalaikio centro „Pojūčių pasaulis“ bendraįkūrėja). Jos parengtą emocinio intelekto lavinimo rinkinį „Pojūčiukų pasaulis“ vėliau bibliotekos darbuotojai pritaikė vesdami veiklas ir vaikams, ir (ne mažiau veiksmingai) suaugusiesiems. „Multisensorinis lavinimas yra naudingas tiek stimuliuojant pojūčius, tiek siekiant suteikti atpalaiduojamąjį pojūtį, siekiant žmones įtraukti, mokant išbūti. Be multisensorinio lavinimo, labai svarbu skirti dėmesio emociniam intelektui. Neretam vaikui ir net suaugusiajam sunku išreikšti savo jausmus ir emocines būsenas. Todėl jiems reikia suteikti tinkamas priemones, per kurias būtų lengviau kalbėti ir suprasti save. Emocijų kortelės ir specifiniai žaislai - tai paprasta ir suprantama kalba, padedanti paaiškinti, ką žmogus jaučia šią akimirką“, - pasakojo psichologė S. Kybransaitė.
Sensorinio skaitymo nauda ir ateities planai
Apibendrindama projekto vadovė teigė, kad sensoriniai skaitymai „Jūratė ir Kastytis“ ir kiti biblioterapiniai metodai, įgyvendinami naudojant projekto „Atver[s]k“ sensorines priemones, yra labai naudingi įvairaus amžiaus asmenims, tik svarbu, kad vienos veiklos dalyvių skaičius neviršytų 20 asmenų. Pasak Ž. Žukauskienės, „dėmesingai vertiname projekto veiklų grįžtamąjį ryšį, nes jis leidžia mums tobulėti ir planuoti veiklas ateičiai“.
Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė patvirtino neabejojanti, kad nuoseklus šių veiklų tęstinumas - prasmingas ir Kauno rajono bendruomenėms reikalingas procesas. „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono bibliotekų darbuotojai labai iniciatyviai įsitraukė į biblioterapines, sensorines veiklas. Kolektyvas ne tik įsisavino mokymų medžiagą, bet ir pasiūlė, kaip ją pritaikyti konkrečiose situacijose, kvalifikuotai adaptavo kiekvienos tikslinės grupės poreikiams. Mums tai labai svarbi veiklos kryptis, nes atliepia du Lietuvos bibliotekų prioritetus: skaitymo skatinimą ir bibliotekos atvirumą žmonėms su negalia. Plačiai išsidėstęs bibliotekos padalinių tinklas Kauno rajone leidžia mūsų veikloms pasiekti nuo kultūros centrų nutolusias bendruomenes ir labai skirtingas žmonių grupes, kurios, standartiškai mąstant, nėra tipiniai bibliotekos paslaugų vartotojai. „Kai mūsų projektas „Atver[s]k“ laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, įrengėme bibliotekoje sensorinį kambarį šio projekto veikloms vykdyti. Sensorinis kambarys yra atviras visiems bibliotekos lankytojams, žinoma, išskyrus tas valandas, kai jame vyksta sensoriniai skaitymai ar kitos iš anksto suplanuotos biblioterapinės veiklos. Tad kviečiame visus būtinai apsilankyti“, - šypsojosi bibliotekos direktorė I. V. Stančiauskienė.