Įvadas
Psichikos sveikata tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos dalimi. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stebimas sergamumo psichikos sveikatos sutrikimais augimas, ypač tarp vaikų ir paauglių. Straipsnyje analizuojama vaikų psichiatrijos rezidentūros situacija Lietuvoje, atsiliepimai, iššūkiai ir tobulėjimo galimybės.
Psichikos sveikatos situacija Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje fiksuojamas vis didesnis sergamumas psichikos sveikatos sutrikimais - juos turi apie 12 proc. gyventojų. Tarp vaikų ir paauglių tokių yra 9,6 proc. Tačiau psichikos sveikatos priežiūros specialistų šalyje trūksta, o ypač - vaikų ir paauglių psichiatrų. Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas informavo, kad daugiausiai šalyje turime medicinos psichologų - iš viso 981 turi aktyvią licenciją. Gydytojų psichiatrų šiuo metu aktyvi 591 licencija.
Vaikų ir paauglių psichiatrų trūkumas
Viceministrė Jelena Čelutkienė teigia, kad Lietuvoje yra vos 69 dirbantys vaikų ir paauglių psichiatrai. Tai kelia didelį susirūpinimą, kaip užtikrinti tinkamą psichikos sveikatos priežiūrą vaikams ir paaugliams visoje Lietuvoje. J.Čelutkienė pastebėjo, kad nors rezidentų skaičius didinamas, reikia dar sulaukti, kol jie baigs mokslus.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis teigia, kad problema egzistuoja jau seniai. Jo teigimu, Klaipėdos psichikos sveikatos centre dirba viena vaikų ir paauglių psichiatrė, kuri jau yra pensinio amžiaus. A.Slatvickis pastebi, kad ieškoti vaikų ir paauglių psichiatro yra labai sudėtinga.
Finansavimas ir specialistų judėjimas
I.Rubikas tvirtina, kad psichikos sveikatos centruose dirba nemažai vaikų ir paauglių psichiatrų. Jis teigia, kad numatytas neblogas finansinis paskatinimas, kuris yra tvirta ir gera prielaida komandų steigimui. Siekiamybė kiekviename apskrities centre turėti bent po vieną vaikų ir paauglių psichiatrų komandą. Jis taip pat pastebi, kad jau prasidėjo vaikų ir paauglių psichiatrų judėjimas į psichikos sveikatos centrus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai buvo keturiasdešimt devyni etatai psichikos sveikatos centruose, o iki pilnos reformos reikia šešiasdešimt dviejų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
A.Slatvickis skeptiškai vertina tokius teiginius, teigdamas, kad psichiatrai nesidaugina kaip triušiai, ir jei specialistai ateis į vieną vietą, jie išeis iš kitos.
Dienos stacionarai ir specialistų daugėjimas
A.Slatvickis abejoja, ar Lietuvoje yra tiek sergančių vaikų ir paauglių, kad jiems reikėtų dienos stacionarų. Jis taip pat nemato jokios sąsajos tarp dienos stacionaro steigimo ir specialistų daugėjimo.
Finansavimo augimas
Nuo 2019 metų pirminei ambulatorinei psichikos sveikatos priežiūrai finansavimas didėjo 95 proc., o paslaugų suteikta 34,5 proc. daugiau. Didžiausias finansavimo augimas - daugiau nei pusantro karto - teko ambulatorinei specializuotai psichikos sveikatos priežiūrai.
Rezidentūros studijos ir patirtis
Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichiatrijos rezidentūros programoje ir įvadiniame psichoterapijos kurse (kognityvinė elgesio terapija), kurį vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Neuromedicinos institutas. Šiuo metu ji - pirmų metų psichiatrijos gydytoja rezidentė ir kognityvinės elgesio terapijos praktikė.
M. Slabadienė pastebi, kad jaunesnioji karta vis drąsiau kalba apie savo psichikos sveikatą ir nesigėdija kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Psichikos būklė ir jos sutrikimai
Psichikos būklė yra plati sąvoka, apimanti žmogaus išvaizdą, sąmonę, orientaciją, bendravimą, nuotaiką, emocijas, dėmesį, mąstymą, aktyvios psichopatologijos (kliedesių, haliucinacijų) buvimą arba nebuvimą, suicidinių reiškinių riziką, miego bei apetito pakitimus, kritiką savo būklei. Sutrikus bent vienai iš psichikos būklės sudedamųjų dalių, pirmiausia sutrinka žmogaus funkcionavimas, t. y. darbinė veikla, mokymasis, adaptacija. Visa tai sukelia dar didesnes problemas - finansinį nestabilumą, suprastėjusius santykius šeimoje.
Sveikos psichikos palaikymas
M. Slabadienė teigia, kad gerai psichikos būklei palaikyti svarbus visavertis miegas nakties metu, subalansuota mityba, kasdienis apie 60-180 minučių trukmės fizinis aktyvumas, žalingų įpročių nebuvimas, buvimas gamtoje, kryžiažodžių sprendimas (gerina kognityvines funkcijas), nepervargimas, dėmesys savo mėgstamai veiklai, kokybiškas bendravimas su artimaisiais, draugais.
Pokalbis kaip diagnostikos instrumentas
M. Slabadienė pastebi, kad diagnozavus žmogaus psichikos būklės sutrikimus pokalbis su pacientu tampa pagrindiniu diagnostikos instrumentu. Sėkmingą pokalbį lemia empatija, kantrybė, pagarba, saugumo pojūtis bei konfidenciali aplinka. Paciento polinkis nekalbėti arba visiškas nekalbėjimas taip pat gali būti svarbūs psichikos sutrikimą rodantys ženklai.
Rezidentūros patirtis Šiauliuose
M. Slabadienė džiaugiasi galimybe atlikti rezidentūrą gimtajame mieste. Ji teigia, kad darbas kito miesto ligoninėje yra visada nauja patirtis bei tobulėjimas, pamatant savus pliusus ir minusus.
M. Slabadienė pasakoja, kad įdomiausi yra paros budėjimai dirbant Psichiatrijos klinikos priėmimo skyriuje. Šiauliuose rezidentai turi daugiau galimybių savarankiškai konsultuoti, atlikti ekspertizes dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo, priimti tam tikrus sprendimus dėl stacionarizavimo, gydymo gairių, diagnozės nustatymo, pradinio bei tolimesnio gydymo plano sudarymo.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Tobulinimo galimybės
M. Slabadienė pastebi, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos veiklą pagerintų gausesnis jaunų gydytojų psichiatrų būrys. Sunkumų sukelia ir darbo krūvis, tenkantis vienam gydytojui specialistui. Tai lemia, kad nukenčia gydytojų, kaip specialistų, kvalifikacija, lieka mažai laiko konferencijoms, mokslinės literatūros skaitymui, kvalifikacijos kėlimui įvairiose stažuotėse užsienio ligoninėse ir pan. Taip pat svarbu psichiatrijos klinikos infrastruktūros atnaujinimas.
Asmeninis pasirinkimas
M. Slabadienė teigia, kad jos giminėje yra per 20 medikų, iš jų - dvi gydytojos psichiatrės, o ji, viliasi, bus trečia.
Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros iššūkiai ir tobulinimo kryptys
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, galima išskirti pagrindinius vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros iššūkius ir tobulinimo kryptis Lietuvoje:
- Specialistų trūkumas: Tai didžiausias iššūkis, reikalaujantis kompleksinių sprendimų. Būtina didinti rezidentūros vietų skaičių, užtikrinti patrauklias darbo sąlygas ir finansinį atlygį, skatinti jaunus gydytojus rinktis šią specialybę.
- Finansavimo paskirstymas: Nors finansavimas psichikos sveikatos priežiūrai didėja, svarbu užtikrinti, kad jis efektyviai pasiektų vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį. Būtina investuoti į psichikos sveikatos centrus, dienos stacionarus, specialistų komandas.
- Kvalifikacijos kėlimas: Reikia sudaryti sąlygas gydytojams psichiatrams kelti kvalifikaciją, dalyvauti konferencijose, stažuotėse užsienyje. Tai padės užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę.
- Infrastruktūros atnaujinimas: Psichiatrijos klinikos turi būti modernios ir atitikti šiuolaikinius standartus. Tai padės sukurti patogią aplinką pacientams ir specialistams.
- Savarankiškumo ugdymas: Rezidentūros metu būtina sudaryti sąlygas rezidentams ugdyti savarankiškumą, priimti sprendimus, konsultuoti pacientus. Tai padės jiems tapti kvalifikuotais specialistais.
- Jaunų specialistų pritraukimas: Būtina pritraukti daugiau jaunų gydytojų psichiatrų į darbą psichiatrijos klinikose. Tai padės užtikrinti specialistų kartų kaitą ir naujų idėjų įgyvendinimą.