Psichologijos Egzamino Klausimai: Išsamus Vadovas

Šis straipsnis skirtas padėti pasiruošti psichologijos egzaminui, apžvelgiant įvairias temas nuo psichikos sutrikimų iki asmenybės teorijų ir socialinio suvokimo. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija, siekiant užtikrinti tikslumą ir išsamumą, apimant platų spektrą psichologijos sričių, pritaikant informaciją skirtingiems auditorijos lygiams.

Įvadas į Psichologiją

Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Pagrindiniai psichologijos tikslai yra aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos bei elgesio ypatybes, tobulinti žmogaus veiklą, nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose ir tobulinti žmogaus ir mašinos sąveiką.

Psichikos Struktūra ir Sutrikimai

Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro psichiniai procesai (pažinimo, jausmų ir valios), būsenos (darbinga nuotaika, depresija) ir savybės (charakteris, temperamentas, sugebėjimai). Psichikos reiškiniai gali būti įsisąmoninti ir neįsisąmoninti.

Mąstymo Sutrikimai: Pradžioje pasireiškia keistomis mintimis, idėjomis, įsitikinimais bei interpretacijomis, vėliau virsta kliedesiais.

Emocijų Sutrikimai: Pasireiškia jų nuskurdimu ar iškrypimu. Neretai jau ligos pradžioje nyksta prieraišumo prie artimųjų jausmas.

Taip pat skaitykite: Psichologijos pagrindai

Valios Sutrikimai: Pasireiškia palaipsnišku jos silpnėjimu, nuo hipobulijos iki abujijos, visiškos valios nebuvimo.

Autizmas: Būdinga bendravimo sutrikimai, pakitę socialiniai kontaktai, stereotipiniai judesiai, žodžiai, sakiniai.

Streso Diatezės Teorija

Asmuo paveldi polinkį sirgti, o papildomi nepalankūs aplinkos ir psichologiniai faktoriai nulemia jos išsivystymą. Turi reikšmės paveldimumas, rizika sirgti monozigotiniam ligonio dvyniui yra 47%. Neretai sergantys turi šizofrenija ar šizotipiniais asmenybės sutrikimais sergančių giminaičių šoninėse genealoginio medžio šakose.

Alkoholizmas ir Abstinencija

Pradinė Stadija: Atsiranda nenugalimas potraukis gerti ir išlieka visose 3 stadijose.

Abstinencijos Būklė: Pasireiškia po ilgo alkoholio vartojimo nutraukus ar sumažinus išgeriamo alkoholio kiekį. Gali komplikuotis traukuliais ir baltąja karštine.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)

Kriterijus B: Nuolat pasikartojantis trauminio įvykio išgyvenimas, „panirimas“. Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis).

Kriterijus D: Padidėjusio fiziologinio dirglumo simptomai, nestebėti iki trauminio įvykio. Sunku užmigti ir išsimiegoti.

Savimonė ir Savęs Vaizdas

Savimonė - visos mintys ir jausmai apie save atsakant į klausimus 'kas aš esu' ir 'ko aš noriu'. Higgins prie Rodžerso dviejų dar prideda privalomąjį „aš“ - koks, mano manymu, aš turėčiau būti.

Kiti autoriai mini:

• Bazinis „aš“ - koks esu sau atvirumo akimirką.
• Galimas „aš“ - kuo svajoju ar kuo bijau tapti ateityje.
• Veidrodinis „aš“ - kaip mane supranta kiti žmonės.
• Parodomasis „aš“ - kokį save parodau kitiems.

Savęs vaizdo įtaka bendravimui:

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Savęs vaizdas (nervingumas kalbant su svarbiais asmenimis) -> Elgesys (mikčiojimas, raudonavimas) -> Kitų atsakas (nepasitenkinimas, pyktis) -> Įvykių suvokimas („pasirodžiau prastai“) -> Patvirtinamas buvęs savęs vaizdas.

„Sveikas“ savęs vaizdas yra kintantis. Žmogus, jo savybė, būdas, kūnas, išmintis keičiasi. Dažniausiai neįmanoma pasakyt, kad „aš visada esu drovus“, teisingiau būtų sakyti, kad „aš kartais esu drovus“. Neturima omeny, kad keičiamės radikaliai kiekvieną dieną, pokyčiams reikia ilgesnio laiko tarpo, tačiau pasikeisti tikrai įmanoma.

Savęs vaizdas priešinasi pokyčiams, ypač jei tas vaidmuo buvo labai reikšmingas ir davė tau daug naudos. Neigiami dalykai kyla tada, kai senas savęs vaizdas užkerta kelią naujiems iššūkiams ir teigiamiems dalykams gyvenime.

Žmonės su teigiama ir aukšta saviverte gerai galvoja apie kitus, tikisi, kad kiti juos priims, vertina savo pasirodymą geriau nei žmonės su žema saviverte, gerai pasirodo vertinamose situacijoje (kai yra stebimi), dirba daugiau, jei yra aukšti reikalavimai, jaučiasi gerai net ir ,,aukštesnių, svarbesnių'' žmonių, moka apsiginti nuo kritikos savo atžvilgiu.

Kaip ugdyti sveiką savęs vaizdą:

1. Turėk realistinius lūkesčius. Tam tikra nepasitenkinimo savimi dalis ateina iš to, kad reikalauji iš savęs per daug (pvz. visada gauti 10). Ir jei kiti atrodo daug šaunesni ir kad jiems pavyksta visur viską tobulai atlikti, tai suprask, kad jie tik dar labiau kenčia nuo reikalavimų sau pačiam. Geriausia apskritai eiti savo keliu ir per daug nesilyginti su kitais.

Psichologijos Šakos

Šiuolaikinėje psichologijoje skiriasi taikomoji ir fundamentalioji/teorinė psichologija. Amžiaus tarpsnių / raidos psichologija tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais. Sveikatos psichologija - tyrinėja sveikos gyvensenos, sveikos elgsenos, įgūdžių ugdymo psichologinius aspektus. Taip pat yra: vadovavimo psichologija, sporto, organizacinė reklamos, teisės, ekologinė, karinė, juoko, kūrybos ir daug kitų šakų.

Jutimo Sistemos ir Skausmo Kontrolė

Jutimų sistemos apima jutimų rūšis ir bendrus dėsningumus. Individualūs jutimų skirtumai.

Skausmo kontrolės priemonės: Vaistai, chirurgija, akupunktūra, dirginimas elektra, masažas, mankšta, hipnozė, minčių nukreipimas, atsipalaidavimo pratimai.

Suvokimas ir Dėmesys

Suvokimo dėsningumai bei rūšys, iliuzijos, suvokimo individualūs skirtumai ir sutrikimai. Dėmesio rūšys bei savybės. Individualūs skirtumai. Dėmesingumas ir išsiblaškymas.

Geštaltinės psichologijos atstovai teigė, kad suvokiantis žmogus keletą savo jutimų geba susieti į geštaltą (vok. visuma, forma).

Nustatė tam tikrus dėsnius, pagal kuriuos paskiri jutimai virsta suvokimu:

Skiriasi haliucinacijos - vaizdiniai, susidarę be atitinkamos išorinės stimuliacijos, bet savo ryškumu tolygūs suvokimams. Jų kilmė patologinė.

Reikia prisiversti dirbti ramiai, nesiblaškant; imtis naujo darbo tik baigus ankstesnį; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad šie būtų atliekami normaliu greičiu, neverstų panikuoti, jog nespėsi ar pritruks jėgų. Pratintis dirbti įvairiose sąlygose, kad išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams.

Atmintis ir Mąstymas

Pagrindiniai atminties procesai: įsiminimas, saugojimas, atkūrimas (prisiminimas, atpažinimas, atgaminimas) ir užmiršimas. Atmintyje saugoma informacija nėra tiksli patirties kopija- ateinanti informacija yra apdorojama. Užkoduota jutiminėje atmintyje, keliauja į trumpalaikę. Ilgalaikė veikia ryšių pagrindu. Asociacijomis - vadinami susidarę ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų. Nuo Aristotelio laikų žinomos gretimumo, panašumo ir kontrasto asociacijų rūšys. Ilgalaikė pagal saugojamos informacijos turinį skirstoma: procedūrinė, semantinė, epizodinė. Interferencija - trukdymas (retroaktyvioji -naujai atėjusi informacija išstumia ankstesnę; priešinga - proaktyvioji). Didėja kai įsimenama medžiaga panaši. Žmonės skiriasi savo atmintimi. Skirtumai gali būti:

Kaip pagerinti atmintį:

• Mokykitės kartotinai, kad galėtumėt daugiau prisiminti.
• Norėdami įsiminti nežinomus dalykus, naudokitės mnemoninėmis priemonėmis.
• Prisiminkite įvykius kol jie dar neišblėsę, ir kol nesusidūrėte su galima klaidinančia informacija.

Lankstumu - gebėjimu generuoti įvairias idėjas neapibrėžtoje situacijoje, kur nėra jokių orientyrų šioms idėjoms; gebėjimu matyti objektą nauju aspektu, aptikti jo naujas panaudojimo galimybes; pakeisti objekto suvokimą tokiu būdu, kad būtų galima pamatyti jo naujas puses. Originalumu - gebėjimu generuoti neįprastas, nestandartines idėjas. Tikslumu ir / ar išsamumu - gebėjimu mąstymo produktams suteikti užbaigtą pavidalą ir padaryti juos sudėtingesnius. Kalbėjimas (vidinis ir išorinis: sakytinis ir rašytinis).

Intelektas ir Emocijos

Pirmasis intelekto testas, sukurtas A.

Emocijų samprata: Emocinių išgyvenimų įvairovė. Emocinės būsenos. Emocijų funkcijos. Emocijų sferos sutrikimai.

Asmenybė ir Raida

Asmenybė samprata. Asmenybės (psichodinaminės, bruožų, humanistinės) teorijos. Asmenybės struktūra. Charakteris, temperamentas. Tipologijos. Patologiniai asmenybės bruožai. Žmogaus raidos samprata. Raidos psichologijos objektas ir tikslai. Pagrindinės raidos psichologijos problemos. Žmogaus raidos sritys. Raidos tyrimo metodai. Žmogaus raidos periodizavimas. Pagrindinės raidos teorijos. Psichoanalitinis požiūris. Kognityvinis požiūris. Etologinė prieraišumo teorija.

Socialinis Suvokimas ir Klaidos

Kas yra socialinis suvokimas, kuo jis skiriasi nuo fizinio pasaulio suvokimo?

Dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos:

• Išankstinė nuomonė: Informacija apie žmogų, kurią turime dar prieš susitikimą su juo, galima stipriai paveikti mūsų suvokimą.
• Save išpildančios pranašystės: Tai reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi (Pigmaliono efektas).
• Stereotipai: Stereotipinis mąstymas, suvokimas, vertinimas kliudo reiškinius suvokti tokius, kokie jie yra iš tiesų, nuskurdina bendravimą.
• Atribucijos klaidos: Aiškindami elgesio priežastis, žmonės linkę sėkmę priskirti sau, nesėkmę-išorinėms aplinkybėms, kiti linkę visą atsakomybę prisiimti sau, arba priešingai-priskirti aplinkiniams. Tai priklauso nuo asmenybės savybių, savęs vertinimo lygio.
• Pasaulio teisingumo iliuzija: Nesąmoningai daroma prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, kad visi gauna tai, ko užsitarnavo, sėkmė lydi tuos, kurie jos verti, o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems.
• Pradmės efektas: Informacija, kurią suvokiame pirmiausiai, daro įtaką vėlesnės informacijos suvokimui, taip pat pradinė informacija geriau išsaugoma atmintyje. Todėl tokią didelę įtaką bendravimui daro pirmas įspūdis, vėliau pakeisti nuomonę gali būti labai sunku.
• Baigmės efektas: Kaip ir pirminė suvokta informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimo priėmimui negu vidurinė. Pastebėta kad baigmės efektas didesnę įtaką mūsų sprendimams daro bendraujant su pažįstamais žmonėmis, o pradmės efektas-su nepažįstamais.
• Aureolės efektas: Tai vienpusiškas sprendimas apie žmogų: susiformavus teigiamam santykiui, gerosios savybės pastiprina, blogos nuneigiamos, "neigiamos aureolės" atveju-į teigiamas savybes nekreipiama dėmesio, suabsoliutinamos neigiamos. "Aureolės efektas"-tai nediferencijuotas kito žmogaus vertinimas, juodas ar baltas (netoleruojama informacija, kad žmogus gali būti piktas, bet doras; šiurkštus, bet sąžiningas; būti geras ir nemėgti mūsų….).
• Pritarimo iliuzija: Tai polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip ir mes. Ypatingai savo mintis ir jausmus mes linkę projektuoti į tuos asmenis, kurie mažai atsiskleidžia, yra tylūs.
• Vieningumo iliuzija: Pasireiškia, kai mes nepagrįstai tikimės, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus, neprieštaringas, kad pan. situacijomis jis visada elgsis taip pat.

Tarpasmeninė Atrakcija

Tarpasmeninę atrakciją didinantys veiksniai:

• Apdovanojimo teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja, kai santykiai su jais yra apdovanojantys (pritaria, padeda mums, patenkina mūsų poreikius, parodo simpatiją… - patenkina įvairius mūsų poreikius, padeda geriau pasijusti).
• Pastiprinimo - jausmų teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja arba mažėja priklausomai nuo to, kokias emocijas kartu patiriame. Jeigu buvimas kartu siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, tai jaučiamas didesnis palankumas tiems žmonėms, kurie tuo metu yra su mumis.
• Balanso teorija: Patrauklumas siejamas su tuo, kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo žmogumi. Balansą sąlygoja panašūs interesai, požiūriai, nuomonių panašumas.

Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos patrauklumui:

• Fizinis atstumas: Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti, o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti.
• Dažnesnio pasirodymo efektas: Mums labiau patinka tai, ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame.
• Panašumas: Nuostatų, įsitikinimų, interesų, asmenybės, kilmės, išsilavinimo, skonio, fizinės išvaizdos panašumas - stiprus patrauklumą skatinantis veiksnys.
• Papildymas: Žinomas posakis „priešybės traukia“. Kiti mus traukia, nes turi savybių, kurių mes neturime. Žmonės gali papildyti vienas kitą, patenkindami vienas kito poreikius. Pavyzdžiui, idealu, kai asmuo, turintis stiprų globos jausmą, bendrauja su asmeniu, kuris nori, kad juo rūpintųsi.
• Abipusiškumas: Mes mėgstame tuos, kurie mėgsta mus. Suvokimas, kad patinkame kitam asmeniui, didina to asmens patrauklumą. O taip pat, jeigu mums patinka kas nors, tai norime, kad ir tas asmuo mus mėgtų.
• Fizinis patrauklumas: Tyrimai rodo, kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus, lyties, kultūros žmonės visais atžvilgiais vertina geriau nei nepatrauklius. Aureolės efektas - viena ryški savybė veikia bendrą asmens vertinimą. Tiems, kurie suvokiami kaip patrauklūs, priskiriamos įvairios teigiamos savybės - įdomumas, socialumas, švelnumas, gerumas, seksualumas, jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais.

Pasiruošimas Egzaminui ir Literatūra

2008 m. lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino teksto rašymo dalies vertinimo kriterijai, aprobuoti Lietuvių kalbos ekspertų darbo grupės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. Lietuvių gimtosios kalbos 2008 m. Jau tapusiomis tradicinėmis teksto suvokimo užduotimis tikrinama, ar kandidatas suvokia teksto temą, randa reikiamą informaciją, savais žodžiais perfrazuoja teksto mintis, daro tiesiogines išvadas, randa citatų minčiai pagrįsti, atpažįsta tekste lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus, stilistines figūras, pateikia jų pavyzdžių, nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją, formuluoja pagrindinę mintį, problemą, tikslą ir kita. Kad išlaikytų mokyklinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti 25 proc. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti 30 proc.

Autoriai ir kūriniai, kuriuos verta žinoti:

K. Donelaitis. Maironis. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. J. Biliūnas. Apsakymai. V. Krėvė. V. Mykolaitis-Putinas. J. Savickis. S. Nėris. H. Radauskas. A. Vaičiulaitis. B. Sruoga. A. Škėma. J. Marcinkevičius.

Psichologijos Samprata ir Struktūra

Psichologija - mokslas, tiriantis žm ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Psichologijos tikslai: 1) aprašyti, paaiškinti, prognozuoti psichikos ir žm elgesio ypatybės. 2) tobulinti žm veiklą. 3) tobulinti žm-mašina veiklą. 4) nagrinėti žm elgesį ekstremaliose situacijose.

Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Psichiką sudaro psichiniai procesai, savybės ir būsenos. Psichikos procesai - dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms iir baigiasi joms nutrūkus (pažinimo, jausmų ir valios). Psichinės būsenos - tai reiškiniai pastovesni nei ps procesai. Jie susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį (darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje). Psichinės savybės - tai sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka, ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Jų santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės individo ypatybės, taip pat per patirtį užfiksuoti pastovūs elgesio modeliai (charakteris, temperamentas, sugebėjimai).

Psichologijos Tyrimo Metodai

1. Stebėjimas:

   • Introspekcija - savo paties vidinio gyvenimo stebėjimas.
   • Eksterospekcija - išorinis, kitų žm gyvenimo stebėjimas.

2. Eksperimentas:

   • Natūralusis - įprastinėje tiriamajam aplinkoje, nežino, kad yra stebimas.
   • Laboratorinis.
   • Pokalbis - tiriant žžm interesus, poreikius (po eksperimento).
   • Anketa - raštu sužinoma informacija.
   • Testas - standartinės užduotys.

Psichologijos Mokslo Šakos

• Bendroji psichologija: Teoriškai ir empiriškai tiria bendruosius psichikos reiškimosi dėsnius, įtvirtina svarbiausius ps sąvokas, kuria jų sistemą, pagrindžia tyrimo principus ir metodus. Ji yra kitų ps šakų sąvokų metodologinis pamatas ir plečia savo turinį remdamasi jų duomenimis.
• Raidos psichologija: Tiria.
• Pedagoginė psichologija: Tiria psichikos reiškinius ir dėsnius, kurie pasireiškia žm mokymosi ir auklėjimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus.
• Amžiaus tarpsnių psichologija: Tiria žm psichikos raidą nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žm ir senyvo žm psichikos bei elgesio kitimus ir dėsningumus.
• Diferencinė psichologija: Individų ir jų grupių skirtumus, tų skirtumų priežastis ir padarinius.
• Darbo psichologija: Dirbančio žm psichikos veiklos ypatumus.
• Organizacijų psichologija: Personalo parinkimo, darbuotojų santykių derinimo, žm veiklai optimalios darbo vietos įrengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kt klausimus.
• Medicinos psichologija: Žinias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.
• Klinikinė psichologija: Tiria žm elgesio sutrikimus, nesugebėjimo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas tų problemų prevencijai ir terapijai.
• Socialinė psichologija: Tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žm bendraujant, sąveikaujant įvairiuose neorganizuotose iir organizuotose grupėse.
• Juridinė psichologija: Tiria tokios žm psichikos veiklos dėsningumus ir mechanizmus kuri reiškiasi teisės reguliuojamų santykių sferoje.
• Specialioji psichologija: Tiria dėl įgimtų ar įgytų nervų arba kūno sistemos trūkumų sutrikusios raidos žm.
• Karo psichologija: Įvairių karinės veiklos rūšių psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomeninės istorinės sąlygos, karo technikos lygis, kareivio ir karių kolektyvo savybės, karinio rengimo metodai.

Psichologijos Mokyklos

• Biheviorizmas: Teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Ps gali tirti tik žm elgesį, o ne jų vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieško metodų, tinkamų reguliuoti žm elgesiu. Pradininkas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skeneris-žm elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Ši teorija neapima asmenybės visumos. Jausmai, vidiniai pergyvenimai, gyvenimo tikslai, vertybės, prasmė, fantazijos, svajonės, sapnai-tai psichikos sferos, kurių biheviorizmas neaiškina.
• Froidizmas: Žm psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju-seksualinį potraukį (libido). Kaip teigė austrų psichiatras Froidas, šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žm sąmonė galinti tuos potraukius kontroliuoti, oo prieštaraujančius žm mąstysenai ir elgsenos normoms-vėl „išstumt“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma. Jie pasireiškia sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, kliniškais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius žm psichikos sluoksnius.
• Humanistinė psichologija: Pagrindinis tyrimo objektas-unikali žm asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiasi nuostata, kad žm turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Nors kiekvienas atstovas sukūrė savo teoriją, bet bendri bruožai: 1) žm turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma; 2) kiekvienas žm yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai; 3) žm yra atviras pasauliui; žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje- pagrindinė psichinė realybė; 4) gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas; 5) žm yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija; 6) žm turi tam tikrąą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkimas; 7) žm-aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė. Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės ps, nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui.

Jutimas ir Jautrumas

Jutimas-psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes. Pojūčiai skirstomi:

1. Eksteroreceptoriai:

   • Kontaktiniai - jutimo (haptinis), skonio.

2. Interoreceptiniai: Receptoriai išsidėstę kūno viduje ir praneša apie vidines būsenas (alkis, troškulys, sotumas).

3. Proprioreceptoriai: Pojūčiai (tarpiniai) - apie kūno padėti ir judėjimą, sausgyslėse ir sanariuose.

Pagal receptorius: regos, klausos, uoslės, lietimo, skonio, temperatūros, vibracijos, pusiausvyros, skausmo.

Pojūčių savybės:

1. Kokybė - kuo skiriasi vienas nuo kito (aukštis, tembras).
2. Intensyvumas - dirgiklio veikimo jėga ir receptoriaus funkcinė būsena.
3. Trukmė.
4. Inercija - pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.

Jautrumas-žm ir gyvūnų savybė turėti pojūčių. Kuo daugiau pojūčių-tuo žm jautresnis. Absoliutus apatinis (žemutinis) pojūčio slenkstis-minimalus dirgiklio intensyvumas sukeliantis minimalų pojūtį. Absoliutus viršutinis slenkstis-maksimali dirgiklio jėga, kuri dar sukelia tam tikrą pojūtį. Skyrimo slenkstis-minimalus dirgiklio pakitimas, kuris iššaukia minimalų pojūčio pakitimą. Ikislenkstiniai-nesukelia pojūčio ir charakterizuoja analizatoriaus absoliutų jautrumą.

Adaptacija-jautrumo pakitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo:

1. Visiškas jautrumo išnykimas (nereaguoja į aplinką).
2. Jautrumo susilpnėjimas.
3. Jautrumo padidėjimas-sensibilizacija (iš šviesos į tamsą).

Sensibilizacija-jautrumo padidėjimas veikiant vidinėms sąlygoms. Ji gali padidėti dėl bendrų fiziologinių pakitimų organizme.

Suvokimas ir Jo Savybės

Suvokimas - psichinis pažinimo procesas, kurio metu daiktas atspindimas kaip vientisas, sąlyginai pastovus, atskirtas nuo kitų daiktų. Žmogus suvokia ne pavienius pojūčius, bet jų visumą, susijusią su daiktu. Suvokimas priklauso nuo analizatorių veiklos, nes suvokimo metu dirginami jutimo organai. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių visi analizatoriai turi būti aktyvūs.

tags: #psichologijos #egzaminas #leu