Šiandieninėje visuomenėje, kurioje stresas ir nerimas tampa vis labiau įprasti, psichologinė pagalba įgauna ypatingą reikšmę. Straipsnyje nagrinėjama psichologinės pagalbos svarba, aptariami mitai ir stereotipai, lydintys kreipimąsi į specialistus, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip ieškoti ir gauti kokybišką pagalbą.
Psichologas XXI Amžiuje: Nuo Raganos Iki Mokslininko
Šiuolaikinis psichologas vis labiau remiasi moksliniais tyrimais, kurie padeda suprasti ir paaiškinti psichologinius procesus. Anksčiau intuityviai taikyti metodai dabar yra pagrįsti empiriniais duomenimis. Psichologija tampa vis svarbesnė įvairiose srityse - nuo kariuomenės ir medicinos iki marketingo ir sporto. Augantis pagalbos sau knygų skaičius rodo didėjantį žmonių susidomėjimą savęs pažinimu ir problemų sprendimu.
Vis dėlto, globalizacija ir informacijos srautas sukelia naujų iššūkių. Žmonės patiria daugiau streso ir nerimo dėl viso pasaulio įvykių - pandemijų, terorizmo aktų, socialinės nelygybės. Todėl psichologinė pagalba tampa dar svarbesnė, siekiant padėti žmonėms susidoroti su šiais iššūkiais ir stiprinti psichologinį atsparumą.
Ar Lietuvoje Kalbėti Apie Psichologinę Pagalbą Vis Dar Yra Tabu?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Pasaulio mastu, didžioji dalis žmonių, sergančių psichikos sutrikimais, patiria diskriminaciją. Lietuvoje situacija panaši, tačiau stigma pamažu mažėja. Vis daugiau žymių žmonių kalba apie savo psichologinę sveikatą, vykdomos iniciatyvos, skatinančios atvirumą, valstybė finansuoja savižudybių prevencijos programas.
Vis dėlto, stigma vis dar egzistuoja. Kai kurie žmonės nedrįsta prisipažinti artimiesiems, kad lankosi pas psichologą. Emocinio skausmo šaltinį sunkiau parodyti nei fizinį, todėl neretai emocijos yra nuvertinamos. Tačiau svarbu suprasti, kad emocinis skausmas yra realus ir jam reikia tokios pat pagalbos kaip ir fiziniam.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Jaunimas - Psichikos Sveikatos Vėliavnešiai
Jauni žmonės ypač svarbūs mažinant psichologinės pagalbos stigmą. Jungtinėje Karalystėje veikia organizacija „Student Minds“, kuri įgalina studentus rūpintis savo psichikos sveikata, padėti vieni kitiems ir daryti pokytį. Lietuvoje veikia Jaunimo linija, teikianti emocinę paramą įvairioms amžiaus grupėms.
Aukštosiose mokyklose turėtų būti užtikrintas minimalus įsipareigojimas - informuoti studentus apie galimybes gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus. Panašūs projektai aukštosiose mokyklose suteiktų studentams galimybę gauti paramą iš tų, kurie išgyvena tą patį ar panašų kontekstą. Dalinimasis patirtimi didina bendrumo jausmą, mažina vienišumą ir stigmą.
Studentų Kreipimosi Į Psichologus Tendencijos
Studentai yra viena didžiausių grupių, besikreipiančių psichologinės pagalbos. Dažniausiai kreipimųsi padaugėja lapkričio ir gegužės mėnesiais - semestro pradžioje ir atsiskaitymų laikotarpiu. Semestro pradžia asocijuojasi su naujomis galimybėmis ir viltimis, tačiau, jei rezultatai nuvilia, studentai pradeda ieškoti pagalbos. Atsiskaitymų laikotarpis kelia stresą, o baigiamieji darbai tampa didžiuliu iššūkiu.
Psichikos sutrikimai dažniausiai prasideda 15-24 metų amžiaus, tad aukštosioms mokykloms ši problema turėtų būti aktuali. Studentai dažniausiai renkasi psichologinę pagalbą universitete, nes mano, kad ten dirbantys psichologai geriau supranta studentų problemas. Taip pat kai kurie studentai nenori kreiptis į polikliniką, nes bijo būti palaikyti psichiniais ligoniais.
Kur Kreiptis Pagalbos: Universitetas Ar Poliklinika?
Nėra vieno teisingo atsakymo. Universiteto psichologai gali geriau suprasti studentų problemas, tačiau kriziniais atvejais reikalinga skubi pagalba, kurią gali suteikti išorinės institucijos. Valstybinėse įstaigose galima gauti nemokamą psichologinę pagalbą, tačiau eilės gali būti ilgos. Vilniaus „Krizių įveikimo centras“ teikia skubią pagalbą krizinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Svarbu žinoti, kad valstybinėse įstaigose priklauso nemokamos specialistų konsultacijos be siuntimo. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos 30 nemokamų psichoterapijos konsultacijų. Taip pat veikia psichoterapijos dienos stacionarai, kuriuose galima gauti intensyvesnes paslaugas.
Patarimai Studentams, Norintiems Kreiptis Pagalbos
Pirmiausia, pradėkite nuo interneto. Pasiskaitykite apie psichologinę pagalbą, susipažinkite su psichologais. Internetinėje svetainėje „Aš ir psichologija“ rasite daug edukacinių vaizdo klipų. Taip pat svarbu suteikti antrą šansą psichologiniam konsultavimui, jei pirmas kartas buvo nesėkmingas. Psichoterapijoje labai svarbus geras santykis su psichologu.
Tuo pat metu, aukštosios mokyklos turėtų minimaliai įsipareigoti užtikrinti, kad studentai žinotų, kur gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus ir nukreipti profesionaliai pagalbai.
Psichologinės Pagalbos Stigmos Mažinimas
Siekiant mažinti psichologinės pagalbos stigmą, svarbu atvirai kalbėti apie psichikos sveikatą, nagrinėti šias temas įvairių pokalbių metu. Žymių žmonių ir nuomonės formuotojų vaidmuo yra labai svarbus. Taip pat svarbu, kad psichikos sveikatos srityse dirbantys specialistai formuotų teigiamą požiūrį į psichologinę pagalbą.
Išvados
Psichologinė pagalba yra būtina šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje stresas ir nerimas tampa vis labiau paplitę. Svarbu mažinti stigmą, susijusią su kreipimusi į specialistus, ir užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, ją gautų. Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas, o brandus sprendimas rūpintis savo emocine sveikata.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #pagalbos #reiksme #9