Įvadas
Kūno masės indeksas (KMI) yra plačiai naudojamas rodiklis, leidžiantis įvertinti žmogaus kūno svorį, atsižvelgiant į ūgį. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg) / [ūgis (m) x ūgis (m)]. Nors KMI yra patogus ir greitas būdas nustatyti, ar žmogus turi antsvorio, normalų svorį ar yra nutukęs, svarbu suprasti jo ribotumus ir atsižvelgti į kitus sveikatos rodiklius. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime KMI, jo priklausomybę nuo nutukimo, alternatyvius metodus ir svarbius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant savo sveikatą.
KMI Apskaičiavimas ir Interpretacija
Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas lengvai ir paprastai. KMI apskaičiuojamas kūno svorį (masę) kilogramais padalinus iš ūgio metrais kvadratu. Šis rodiklis parodo ar jūsų svoris atitinka sveiko kūno standartus, ar jūs turite viršsvorio, o gal jūsų kūno masė yra nepakankama ir jums reiktų priaugti šiek tiek papildomo svorio.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), KMI reikšmės interpretuojamos taip:
- <18,5 KMI - per mažas svoris
- 18,5-24,9 KMI - normalus svoris
- 25-29,9 KMI - antsvoris
- ≥30 KMI - nutukimas
Patogiausia naudotis internetiniais KMI skaičiuotuvais arba pasitikrinti gydytojo kabinete, kad gautumėte kuo tikslesnį rezultatą.
KMI Ribotumai ir Kritika
Nors KMI yra plačiai naudojamas, jis turi keletą trūkumų:
Taip pat skaitykite: Teorinis svyruoklės modelis
Neatsižvelgia į kūno sudėtį: KMI neatskiria riebalinio audinio masės nuo raumenų masės. Sportininkai su išlavintais raumenimis pagal KMI gali būti priskiriami nutukimo grupei, nors iš tiesų yra puikios formos. Tad ką daryti, jei jūsų KMI aukštesnis nei norėtųsi? Mokslas siūlo aiškius ir veiksmingus žingsnius.
Įtaka amžius, lytis, etninė priklausomybė: KMI neatsižvelgia į amžių, lytį ir etninę priklausomybę, kurie gali turėti įtakos kūno sudėčiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių gyventojai turi didesnį riebalų kiekį nei europiečiai. Ne paslaptis, kad Azijos šalių (ypač pietų Azijos) gyventojai turi didesnį riebalų kiekį nei tarkime europiečiai. Todėl peršasi klausimas: ar KMI normos yra tinkamos kitų etninių grupių nei baltųjų, o dar tiksliau - vakarų europiečių atstovams.
Nėra universalus rodiklis: KMI nevertina žmogaus sveikatos visumos.
Gydytoja dietologė G. Babravičienė teigė, kad indeksas gali ir suklaidinti. „Kūno masės indeksą mes tikrai dažnai naudojame savo praktikoje, bet žiūrime į tai gana kritiškai, todėl, kad tos normos kiekvienoje situacijoje truputėlį kitokios negu kaip įprasta. Kaip žinome, KMI norma yra nuo 18,5 iki 24,9. Klinikinėje praktikoje yra kiek kitaip. Jeigu mes kalbame apie mitybos nepakankamumą, tai norime, kad paciento kūno masės indeksas būtų ne mažiau nei 20, jeigu tai yra žmogus iki 70 metų, ir ne mažiau nei 22 vyresniems nei 70-ies žmonėms“, - pasakojo gydytoja.
Anot jos, kūno masės indeksas neatspindi dalies kūno masę veikiančių dalykų. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantys žmonės gali gauti KMI skaičių, neatspindintį jo sveikatos būklės. „Jeigu kalbame apie antsvorį arba nutukimą, tai nėra vienintelis rodiklis, kurį mes naudojame. Galbūt kūno masės indeksas rodo antsvorį, o pacientas iš tikrųjų yra puikios kūno sudėties. Yra pacientų, kuriems mes neskaičiuojame KMI, tai yra nėščiosios. Vaikams ir sportuojantiems asmenims KMI neatspindi tikros situacijos, iškraipytas vaizdas gaunasi“, - sakė G. Babravičienė.
Taip pat skaitykite: Tyrimas: Pagreitis ir Masė
Alternatyvūs Kūno Sudėties Vertinimo Metodai
Todėl gydytojai pasitelkia kitas priemones ir tyrimus, pavyzdžiui, kūno sudėties tyrimą. Šis tyrimas parodo, kokia yra paciento procentinė raumenų ir riebalų dalis. Taip pat verta paminėti ir liesąją raumenų masę. Ją privalu prižiūrėti ir nepamiršti sportuoti, darant jėgos pratimus, kadangi yra pastebėtas vienas svarbus dalykas - nuo 30-40 metų amžiaus ši masė pradeda mažeti. O nuolatos mažėjanti liesoji raumenų masė gydytojams praneša apie nepakankamą paciento mitybą. „Nuo 30 ar nuo 40 metų pradeda mažėti jos savaime. Dėl to ypač rekomenduojami pratimai raumenų masei išsaugoti ir auginti. Tai yra viena iš pagrindinių rekomendacijų, kalbant apie ilgaamžiškumą“, - patarė G. Babravičienė.
Juosmens apimties matavimas: Juosmens apimtis yra geras rodiklis, parodantis pilvo srities riebalų kiekį. Pilvo srityje kaupiasi dviejų rūšių riebalai - poodiniai, esantys tiesiai po oda, ir visceraliniai, dengiantys pilvo ertmės organus.
Juosmens ir klubų apimties santykis: Šis santykis taip pat padeda įvertinti riebalų pasiskirstymą kūne.
Kūno sudėties analizė: Šis metodas leidžia tiksliai nustatyti riebalinio audinio, raumenų ir kaulų masę.
Odos raukšlių matavimas: Šis metodas leidžia įvertinti poodinio riebalų kiekį.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
DEXA skenavimas: Tai vienas tiksliausių kūno riebalų kiekį matuojančių metodų.
KMI ir Nutukimo Priklausomybė
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje 1 iš 8 žmonių kamuoja nutukimas, o 2,5 mlrd. suaugusiųjų (43%) turi antsvorį, iš jų 890 mln. serga nutukimu. Vaikų nutukimas taip pat sparčiai auga - 37 mln. vaikų iki 5 metų ir 390 mln. vaikų (5-19 metų) turi antsvorį, iš kurių 160 mln. serga nutukimu. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis: apie 57 % suaugusiųjų mūsų populiacijoje turi antsvorio, trečdalis jų - nutukimą (Lietuvos statistikos departamentas, 2020). Lietuva pagal nutukusių žmonių skaičių Europoje patenka į šalių penketuką.
Antsvoris ir nutukimas kyla dėl energijos disbalanso tarp suvartojamo maisto ir fizinio aktyvumo. Šią būklę skatina nepalanki mityba, mažas judrumas, genetiniai veiksniai, gretutinės ligos ir nepakankama sveikatos priežiūra. Nutukimas kelia grėsmę ir didina širdies ligų, diabeto, vėžio, kaulų bei reprodukcinių ligų riziką. Tai yra rimta problema, glaudžiai susijusi su didesne rizika sirgti lėtinėmis ligomis (širdies išemine liga, antro tipo diabetu, Alzheimerio liga), kurios yra pagrindinė mirties priežastis (World Health Organisation, 2024).
Ką Daryti, Jei Jūsų KMI Aukštesnis Nei Norėtųsi?
Jei jūsų KMI aukštesnis nei norėtųsi, mokslas siūlo aiškius ir veiksmingus žingsnius:
Nusistatykite realų tikslą: Gera žinia ta, kad net 5-10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali duoti apčiuopiamą naudą sveikatai - sumažinti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, pagerinti savijautą. Nebūtina siekti idealaus skaičiaus - svarbiausia kryptis.
Susikurkite realų fizinio aktyvumo planą: Nebūtina pradėti nuo intensyvių treniruočių salėje. Specialistai pataria rinktis veiklą, kuri jums patinka: vaikščiojimą, šokius, važiavimą dviračiu, pasivaikščiojimus su šunimi. Svarbiausia - reguliarumas. Pvz., užsibrėžkite 3 kartus per savaitę po 20 minučių pasivaikščioti ir pažymėkite savo pasiekimus kalendoriuje.
Sekite savo judėjimą: Naudokite žingsniamatį, išmanųjį laikrodį ar telefono programėlę. Net lipimas laiptais ar namų ruoša yra aktyvumas. Kai matote savo progresą, lengviau neprarasti motyvacijos.
Susikurkite sveikos mitybos planą: Užuot griežtai riboję kalorijas, koncentruokitės į maisto kokybę. Pradėkite nuo sveikesnės mitybos. Galite tai daryti kartą-tris per savaitę, vėliau dažninant sveikesnių produktų vartojimą ir mažinant tokį valgymą, kuris jūsų sveikatai kenkia. Taip pat verta laikytis šių dietologų patarimų: Ribokite perdirbtą maistą, raudoną mėsą, saldžius gėrimus, bulvių traškučius. Rinkitės daržoves, vaisius, viso grūdo produktus, riešutus, jogurtą. Jei nežinote, nuo ko pradėti, kreipkitės į dietologą ar dietistą- jie padės sudaryti tinkamą planą jūsų gyvenimo būdui.
Stebėkite savo progresą: Sverkitės kartą per savaitę ir fiksuokite rezultatus. Veskite mitybos dienoraštį - net kelių dienų užrašai gali padėti pamatyti, kur slypi klaidos. Tyrimai rodo: kuo dažniau žmonės seka savo įpročius, tuo sėkmingiau krenta svoris.
Būkite nuoseklūs: Greiti rezultatai dažniausiai būna trumpalaikiai. Pastovumas - raktas į ilgalaikę sėkmę. Net jei pokyčiai atrodo lėti, nuoseklus judėjimas į priekį yra daug vertingesnis nei svorio „kalneliai“. Specialistų teigimu, KMI gali būti naudinga atspirties taškas, tačiau tai tik vienas iš daugelio rodiklių. Jei norite pagerinti sveikatą, svarbiausia: daugiau judėti, rinktis sveikesnį maistą, stebėti savo įpročius, ir išlikti nuosekliems.
Nutukimo Poveikis Sveikatai
Nutukimas turi neigiamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms:
- Širdies ir kraujagyslių sistema: Nutukimas didina širdies ligų, insulto ir arterinės hipertenzijos riziką.
- Judamasis-atraminis aparatas: Nutukimas sunkina sąnarių darbą ir didina osteoartrito riziką.
- Kvėpavimo sistema: Nutukimas gali sukelti miego apnėją ir kitus kvėpavimo sutrikimus.
- Virškinamasis traktas: Nutukimas didina kepenų suriebėjimo ir tulžies akmenų susidarymo riziką.
- Endokrininė sistema: Nutukimas didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.
- Reprodukcinė sistema: Nutukimas gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus ir nevaisingumą.
- Onkologinės ligos: Nutukimas didina kai kurių vėžio rūšių riziką.
- COVID-19 infekcija: Nutukimas siejamas su išaugusiu mirštamumu nuo COVID-19 ir laikomas sunkios formos bei pasireiškiančių komplikacijų rizikos veiksniu.
Dažniausios Klaidos Metant Svorį
Stengdamiesi atsikratyti antsvorio, žmonės dažnai daro klaidas, kurios sukelia žalą organizmui:
- Griežtos dietos: Griežtos dietos gali sukelti organizmui būtiniausių makroelementų trūkumą.
- Valgių praleidimas: Valgių praleidimas gali iššaukti medžiagų apykaitos lėtėjimą.
- Alinančios treniruotės: Alinančios treniruotės be tinkamo pasirengimo gali sukelti traumų.
- Mankštinimasis apsirengus kelis megztinius: Tai neduoda tinkamų rezultatų, nes keli papildomi kilogramai nukrenta netenkamo vandens sąskaita.
Chirurginis Nutukimo Gydymas
Bariatrinė (nutukimo) chirurgija pasitelkiama tada, kai svorio korekcijai didelės teigiamos įtakos neturi sveikatai palankios mitybos ir fizinio aktyvumo ilgalaikis taikymas ar medikamentinis gydymas.
Priklausomybė nuo Maisto
Nutukimo paplitimas didėja nepaisant asmeninių ir visuomeninių pastangų jį sumažinti. Tai paskatino daryti prielaidą, kad galbūt kai kurie maisto produktai arba į maisto produktus dedami ingredientai gali sužadinti priklausomybės procesą. Toks požiūris padėtų suprasti sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, bandydami pasirinkti sveikatai palankesnį maistą (Gearhardt et al., 2009). Randolph (1956) pirmasis pristatė „priklausomybės nuo maisto“ sąvoką. Tai yra specifinis su maistu susijęs elgesys, kuriam būdingas nereguliuojamas per didelio kiekio skanaus ir kaloringo maisto vartojimas (di Giacomo et al., 2022). Šiuo metu mokslinėje literatūroje priklausomybė nuo maisto yra apibūdinama kaip elgesys arba būsena, kai asmuo valgo itin riebų arba turintį daug angliavandenių maistą, kuris suaktyvina smegenų atlygio sistemą, nepaisydamas dėl to kylančių sunkumų arba reikšmingų sutrikimų kitose svarbiose gyvenimo srityse. Šis elgesys ir jo neurobiologiniai mechanizmai primena kitas priklausomybes - nuo psichoaktyviųjų medžiagų (Meule & Gearhardt, 2014). Priklausomybė nuo maisto nėra įtraukta į jokią tarptautinę ligų klasifikaciją, todėl nėra oficialių psichiatrinių kriterijų, kaip diagnozuoti šią problemą ar įvertinti jos sunkumą. Šioje srityje dirbantiems mokslininkams kyla klausimų, ar priklausomybė nuo maisto turėtų būti laikoma atskiru, specifiniu sutrikimu, jei taip, koks šios problemos paplitimas, ar galima išskirti konkrečiai šiai priklausomybei būdingus neurofiziologinius bei elgesio mechanizmus. Tam reikėjo sukurti įrankį, kuris padėtų įvertinti problemos mastą ir padėtų atskirti galimą priklausomybę nuo maisto nuo kitų valgymo sutrikimų. Toks įrankis yra 2009 metais Gearhardt ir kolegų sukurta Jeilio priklausomybės nuo maisto skalė (YFAS). Vienas svarbiausių skalės tikslų yra padėti atskirti asmenis, kurie tiesiog mėgsta ir kartais mėgaujasi daug pridėtinio cukraus ir riebalų turinčiu maistu, nuo tų, kurie nebegali kontroliuoti savo valgymo elgesio (Gearhardt et al., 2009).
tags: #pagreicio #priklausomybe #nuo #kuno #mases