Žmogaus gyvenimas - tai nuolatinis augimo ir pokyčių procesas. Nors jaunystė dažnai tapatinama su energija ir galimybėmis, brandos ir senatvės laikotarpiai taip pat turi savitų bruožų ir iššūkių. Šiame straipsnyje nagrinėsime pagyvenusių žmonių psichologiją, apžvelgsime svarbiausius aspektus, kurie daro įtaką jų gerovei ir gyvenimo kokybei.
Psichologinis amžius: kaip mes jaučiamės
Žmogaus amžius nėra tik chronologinis rodiklis. Mokslininkai išskiria chronologinį, biologinį ir psichologinį amžių. Psichologinis amžius atspindi tai, kaip žmogus jaučiasi, kokia jo vidinė būsena ir požiūris į gyvenimą. Tai neatitikimas tarp to, kiek metų pragyventa, ir to, kaip jaučiamasi. Svarbu paminėti ir psichologinį infantilizmą, kai žmogus, būdamas senas, jaučiasi vaikiškai, o tai nėra gerai. Su amžiumi turėtume įgyti išminties, pasitikėjimo savimi ir vidinės ramybės.
Jaustis psichologiškai jaunam reiškia norėti kažko naujo, būti aktyviam, socialiam ir energingam. Socialūs žmonės gyvena ilgiau ir jaučiasi laimingesni. Gebėjimas svajoti, turėti ambicijų ir noras susidraugauti su naujais žmonėmis taip pat yra svarbūs psichologinės jaunystės bruožai.
Senėjimo periodai: kada senėjimas tampa ryškus?
Mokslininkai išskiria gyvenimo periodus, kada senėjimas yra itin ryškus. Daugelis žmonių, ypač apie 45 metus, pradeda keistis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Vyrai dažnai tampa pasitikintys savimi ir pasiekę karjeros viršūnę, tačiau praranda ankstesnį lengvumą, žaismingumą ir romantiką.
Vidurio amžiaus krizė: iššūkiai ir galimybės
Vidurio amžiaus krizė - tai laikotarpis, kai žmogus pradeda perskaičiuoti savo gyvenimą, galvoti ne apie tai, kiek jam metų, o kiek jų dar liko. Šiame amžiuje žmogus gali pasijusti nebereikalingas savo paaugusiems vaikams, atšąla santykiai poroje, nebemoka norėti.
Taip pat skaitykite: Psichikos sutrikimų slauga
Tačiau vidurio amžiaus krizę galima įveikti. Vienas iš būdų - rasti naują meilę arba atgaivinti senąją. Taip pat galima išdrįsti daryti tai, ką nori, keisti savo darbinę veiklą į labiau norimą, pradėti domėtis dvasiniais dalykais. Aišku, galima suspėti į „paskutinį traukinį“ ir kažką iš esmės pakeisti - pagimdyti dar vieną vaiką, išvažiuoti į kitą šalį, pradėti mokytis.
Išėjimas į pensiją: naujas gyvenimo etapas
Išėjimas į pensiją - tai svarbus gyvenimo etapas, kuriam reikia ruoštis. Jei žmogus nepasiruošia išėjimui į pensiją, jis gali suakmenėti, apimti vienatvė ir depresija. Žmogus netenka ankstesnio statuso ir nemoka organizuoti savo laiko.
Tačiau išėjus į pensiją galima rasti naujų veiklų, naujų socialinių ryšių, užsiimti mėgstama veikla, keliauti, bendrauti su anūkais. Svarbu, kad senas žmogus nuolat bendrautų, kalbėtų ir turėtų artimą ryšį su vaikais.
Senatvės tipai
Mokslininkai išskiria keturis senų žmonių tipus: išmintingi, sveiki senukai; piktieji; vaikiški, kurie tampa našta visiems; ir tie, kurie visais būdais stengiasi išlikti jauni, tačiau jau nebe sveikąja prasme.
Piktumas dažnai susijęs su bejėgiškumu ir vertės praradimu. Tačiau svarbu prisiminti, kad senstant kognityviniai gebėjimai mažėja arba išlieka beveik nepakitę, priklausomai nuo asmeninės motyvacijos. Jei vyresnio amžiaus žmogus randa tai, ką dar galėtų išmokti, jis ir nesensta.
Taip pat skaitykite: Adaptacija senatvėje: moksliniai tyrimai
Išmintis ir ramybė: senatvės privalumai
Senatvė turi ir privalumų. Tai ypatingas ramybės jausmas, kai nebereikia niekam nieko įrodinėti. Kai kurie seni žmonės būna nepaprastai geri ir nori atiduoti kitam ir tą savo varganą „kapeiką“. Kai kurie seni sveiki žmonės iš tiesų geba būti čia ir dabar, mėgautis gyvenimu ir stebėti aplinką.
Kaip pasiruošti laimingai senatvei?
Kad senatvė būtų laiminga, labai svarbu, kad žmogus gebėtų atsiriboti nuo fizinio skausmo ir diskomforto, išmoktų ramiai ištverti savo negalavimus. Taip pat reikia išmokti susitaikyti su praradimais, iš pradžių - grožio, galios, vėliau - artimų žmonių.
Vis dėlto, kad gilioje senatvėje žmogus jaustųsi gerai, jis turi turėti draugų. Taip pat labai svarbu, kad senas žmogus nuolat bendrautų, kalbėtų ir turėtų artimą ryšį su vaikais, tačiau be priklausomybės.
Jei žmogus išsprendžia savo vidines problemas, jis gali tapti psichologiškai jaunesnis. Psichologinė jaunystė nepriklauso nuo amžiaus, o nuo to, kiek susigaudai savyje ir nori tobulėti. Kuo anksčiau pradėsime galvoti ir kalbėti apie senatvę, tuo geriau jai pasiruošime.
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė Lietuvoje
VU Filosofijos fakulteto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių gerovė Europos Sąjungos šalių kontekste gana prasta. Sergantys keliomis lėtinėmis ligomis turi didesnę tikimybę susidurti su psichikos sveikatos sunkumais, o tai neigiamai atsiliepia ir jų gerovei.
Taip pat skaitykite: Pagyvenusių žmonių psichikos gerovė
Todėl VU mokslininkai siūlo sirgimą dviem arba daugiau lėtinių ligų traktuoti kaip vieną iš depresijos rizikos veiksnių, nusakančių poreikį atlikti psichologinės būklės patikrą. Taip pat svarbu skatinti rūpinimosi savimi kultūrą: sveikatos raštingumą, susijusį su lėtinėmis ligomis, ir žinias apie savarankiško sveikatos būklės stebėjimo svarbą 50 metų ir vyresnių gyventojų grupėje.
Ekonominė padėtis taip pat daro įtaką vyresnio amžiaus žmonių gerovei. 2020 m. žemiau skurdo ribos gyveno 36 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.
Darbo rinkoje aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasižymi ir didesne gerove. Todėl svarbu ieškoti įvairesnių ir į asmenį orientuotų skatinimo likti darbo rinkoje būdų, nukreiptų į paskatas žmonėms likti aktyviems darbo rinkoje, darbo vietos gerinimą, kovą su diskriminacija dėl amžiaus.
tags: #pagyvenusiu #zmoniu #psichologija