Vidas Bareikis - muzikantas, aktorius, režisierius ir TV laidų vedėjas, gimęs kovo 21 dieną. Šiandien jis yra vienas populiariausių atlikėjų Lietuvoje, nuolat stebinantis savo kūrybos įvairiapusiškumu. Netikėta pauzė, pasak jo, atėjo pačiu laiku.
Kūrybos Kriterijai: Nuojauta ir Misija
Kokiais kriterijais vadovaujasi Vidas Bareikis, imdamasis naujo projekto? Pirmiausia, tai turi būti pati projekto misija ir mintis. Jam svarbu, kam projektas yra rengiamas ir ką juo norima pasakyti. Be to, atsižvelgiama į komandą, su kuria teks dirbti, erdvę tobulėjimui ir atlygį. Tačiau svarbiausias kriterijus, kuriuo dažnai vadovaujasi V. Bareikis, yra nuojauta. Ji, pasak jo, niekada nemeluoja.
Iššūkiai, pasak Vido, tiesiog kartais iškyla. Kiekviena diena yra kupina iššūkių, jei esi dėmesingas ir jautrus kiekvienam žingsniui. Jis nelaiko lipimo į eketę didesniu iššūkiu nei gebėjimo pasirūpinti savo augintiniu ar išplauti indus.
Ramybė ir Patirtis: Ar Visada Drauge?
Vidas Bareikis nesutinka su teiginiu, kad su patirtimi drauge atkeliauja ir ramybė. Kartais likimas pateikia naujų išgyvenimų, kuriuose ramybės nerasi. Tada suvoki, kad esi tik dėl kitų, jog padėtum ar bent jau netrukdytum jiems. Imi mažiau galvoti apie neramybes, susijusias su susireikšminimu ar savęs iškėlimu aukščiau kitų. Iš tikrųjų, jei tavęs nebūtų - niekas nesugriūtų.
Kūrybiškumo Šaltiniai: Meilė ir Pažinimas
Kas labiausiai žadino kūrybiškumą pastaraisiais metais? Labiausiai V. Bareikį žadino noras padovanoti aplinkiniams žmonėms savo kūrybos dovanų. Energijos jis semiasi iš meilės, pažinimo troškimo, miego, streso vengimo, maisto, judėjimo. Taip, kartais pavargsta.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Vidas džiaugiasi pokyčiais ir pauze, nes pernai jau buvo pavargęs nuo to „šokinėjimo”. Jis pats aplink save susikūrė tokią situaciją, jog tapo visų klausytojų draugu. Tai kainuoja labai daug jėgų. Juk atsakingai būti draugu vienam žmogui jau reikalauja begalės energijos, o ką kalbėti apie kelis, keliolika ar dar daugiau žmonių, su kuriais šėlsta.
Auksinis Laikas: Čia ir Dabar
Vidas Bareikis nemano, kad išvis yra tokia valanda, kurios tu išlauki ar vertėtų jos išlaukti. Juk viskas vyksta „čia ir dabar”, nieko kito apskritai nėra. Kaip sakoma: kas buvo - tas pražuvo. O kas dar bus? Gali nebūti nieko. Tai kam prisiplanuoti ir „išlaukinėti”? Būni „čia ir dabar“ bei džiaugiesi tuo. O kad dirbo - tai faktas, kad dirbo, bet tiek, kiek jaučia noro. Ar tai daug? Čia jau kaip pažiūrėsi…
Vyrai, kurie myli ir yra mylimi, tikrai yra labai laimingi. Ir nieko čia banalaus. Taip būna. Matau tai aplinkiniuose vyruose ir jaučiu savyje.
Skyrybos: Skaudus Išbandymas
Apsilankęs Delfi laidoje „Nepatogūs klausimai“, Vidas Bareikis dalijosi, kad skyrybos jį paveikė. Prieš galutinai pasukant skirtingais keliais, jis ir Jurga atskirai gyveno jau pusmetį. Atlikėjas prisiminė vieną naktį, kai suprato, jog gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
„Vieną vakarą, prisimenu, guliu lovoje ir man į galvą ateina tokia durna mintis: „Nuo šiol mano CV bus įrašyta „išsiskyręs“. Tokia idiotiška mintis, tai nėra kažkoks prioritetas, bet tada tokia griūtis, kad ir ką tu paskui darysi, tavo vaikas visada pasakys, kad jis yra iš išsiskyrusios šeimos. Tavo visa giminė, tu pats visada tą kryžių neši. Tuo metu man prasidėjo panikos ataka, gėda. Nes dar tą etapą vaikščiojome pas šeimos psichoterapeutą, visomis išgalėmis stengėmės lipdyti santykius, bet po tos nakties aš supratau, kad viskas, aš nebeturiu jėgų to daryti. Tiesiog laikiausi mūsų bendrame bandyme tai daryti kiek tik galiu. Intencijos tame rodžiau labai daug. Žinojau, kad tai blogai, bet dariau viską, kas įmanoma, kad liktume kartu. Jurga tuo momentu negalėjo to daryti, nes, kaip aš suprantu, jai buvo per sunku. Jai per daug skaudėjo ir ji pasakė: viskas, aš nebegaliu“, - atviravo V. Bareikis.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Jaunystė: Autoritetai ir Vertybės
Ketvirtą kartą festivalyje „VibeLift“ dalyvausiantis Vidas Bareikis prisiminė savo jaunystę, jį formavusius autoritetus ir prabilo, kokias vertybes perduoda savo sūnui Adui.
Bendravimas su Jaunimu: Energija ir Misija
Man patinka areniniai renginiai, ypatingai ten juntama energija. Nors nepavyksta užmegzti individualaus kontakto, bet galiu paskleisti savo žinutę didelei auditorijai. Mano misija pasiekti kuo daugiau žmonių, kuriems surezonuotų tai, ką aš sakau. Būna, kad po festivalio ar kitų susitikimų sulaukiu žinučių, jaunimas pasidalija, ką jie suprato, ką išsinešė. Manau, kad toks dalijimasis turi daug prasmės.
Mokinys: Aktyvistas ir Maištininkas
Turėjau dvi puses. Viena pusė - buvau klasės aktyvistas, kuris organizuodavo renginius, suburdavo žmones. O kita pusė ta, kuria ne taip didžiuojuosi - buvau gana „pakabinto liežuvio“ vaikas, nebuvau dovanėlė mokytojams. Man labiausiai sekdavosi su mokytojais, kurie mane suvaldydavo, suprasdavo mano psichologiją. Praėjau viską, kas įprasta moksleiviams - vakarėliai, kartais pamokų praleidimai, santykių peripetijos ir išgyvenimai mokykloje, bet rimtesnių išdaigų nekrėčiau. Buvau gana aštraus charakterio, gal kiek su aukštu ego, todėl būdavo sunku nusileisti diskusijose. Klausdavau, kodėl reikia būtent daryti tik taip, jei yra „n“ būdų kaip daryti kitaip. Žinoma, dabar dėl to kiek gailiuosi, nes suprantu, kad yra sistema, pagal kurią mokytojai dirba, o taip pat yra keletas pamokų, kuriose iššvaisčiau savo laiką veltui dėl savo šių savybių. Man yra labai įsiminęs mano istorijos mokytojas, kuris pranešdavo kokią temą mokysimės ir gražiai pasakydavo, kad jei kam neįdomu, gali į pamoką neiti. Jis norėdavo dirbti tik su tais, kuriems įdomu. Jis labai aiškiai ir žmogiškai paaiškindavo visą istoriją. Būtent šis mokytojas gebėjo prieiti prie mokinių ir atrasdavo kelią į mano širdį.
Sūnus: Gerbti Kitus ir Siekti Žinių
Žinoma, kad jis turi aštraus charakterio bruožų, nes juk yra mūsų vaikas. Bet mes su Ado mama jam nuo pat mažens namuose aiškindavome, kad reikia gerbti kitus. Išmokėme jį, kad prieš norėdamas kažką pasakyti mokytojui, pagalvotų, jog tai yra jo artimas - tėtis, mama, močiutė, senelis. Ar tada taip darytų, sakytų? Yra buvę, kad Adas grįžęs namo pripažįsta, kad kažkaip negerai pasielgė, bet vėliau susipratęs parašė mokytojui ir atsiprašė. Manau, kad jau tai yra geras vaiko požiūris. Adas yra sistemingai link savo svajonių judantis žmogus. Turime susitarimą, kas jis mokosi ne dėl pažymių, o dėl žinių. Jei iš dalykų, kurie nėra tiek jam reikšmingi, gauna ne aukščiausius pažymius, tikrai nedarome iš to pasaulio pabaigos.
Asmenybės Formavimasis: Šeima ir Autoritetai
Visų pirma, manau, kad viskas prasideda nuo šeimos. Kaip gali mokykloje vaikas gerbti mokytoją, jei jis, pavyzdžiui, negerbia savo tėvo, kuris jį paliko? O statistika, deja, yra labai liūdna - kai dėsčiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, turėjau 24 žmonių grupę, iš kurių gana didelės dalies šeimos buvo išsiskyrusios. Antra, manau, kad jei jau nepasisekė su šeima, tai labai svarbu surasti savo autoritetą kitoje aplinkoje, mokykloje, būreliuose. Tai taip pat formuoja asmenybę. Aš džiaugiuosi, kad turėjau abu mylinčius tėvus, kurie man kartodavo, kad nedaryčiau to, ko nenorėčiau, jog kiti darytų man. Taip pat tėtis visada kartojo būti sąžiningam prieš save ir prieš kitus. Iš mamos visada jaučiau begalinę meilę, tas meilės puodelis pilnai užpildytas - mama visada glostydavo ir pasakodavo, kaip manęs laukė, nes ilgai negalėjo susilaukti. Nei karto nekilo abejonė, kodėl esu šiam pasaulyje reikalingas. Na, o M.K. Čiurlionio menų mokykla mane išmokė darbo etikos, disciplinos - nuo pirmos iki dvyliktos klasės savo darbus skirstant į lapus, eilutes, taktus, atskiras natas. Kaip mokantis muzikos kūrinį: jei neišeina iš karto įveikti viso - smulkink savo užduotis į mažesnius, įveikiamus etapus. Mano tvarkaraštis buvo sudėliotas minutėmis - nuo atsikėlimo šeštą ryto iki ėjimo miegoti dešimtą valandą vakaro po visų dienos užduočių. Gyvenau taip akademijoje, vėliau magistre ir taip iki 35 metų.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Muzikos Skonis: Klasika ir Hip Hopas
Mokykloje formavo klasikinė muzika, čia buvo kasdieninė mano duona. Mėgstu klasiką, ir iki šiol dažnai prie jos sugrįžtu. Ji kitokia, harmoninga, arčiau gamtos. Nuo jos pailsiu. Tačiau laisvalaikiu mane formavo hiphopo kultūra, repo muzika. Nuo visų patriarchų - Dr. Dre, Snoop Dogg, Eminem. Tai buvo muzika, su kuria aš sportuodavau, žaisdavau krepšinį. Šioje kultūroje praleidau savo visą paauglystę.
Laisvė ir Įžūlumas: Kur Riba?
Atsakymo neturiu, bet turiu pasiūlymą. Šioje gana egocentriškoje visuomenėje siūlyčiau pagalvoti apie kitą su savo pareiškimais apie savo individualybę. Nes dažniausiai tai yra susiję su kažkuo, kam tai apeliuoji - mokytojui, kuriam išsakinėji savo teises, sekėjams, kuriems pasisakai įvairiais klausimais. Aš visada būsiu už laisvę ir nemanau, kad jau peržengta laisvės riba. Lietuvoje dar daug užsisklendimo, esame nuolankūs, atėję iš įkalinimo kultūros. Kompleksų ir užsidarymo daug, mažai žmonių, kurie išsako savo nuomonę. Daug keliauju per mokyklas, bendrauju su jaunimu. Vaikai tikrai dar labai užspausti. Berniukai į kažkokius būtus ir nebūtus vyriškus standartus, nesąmoningas normas. Merginos į kitą pusę. Joms vis kartojama, kad turi būti tvarkingos, neišsišokančios, turi gerai mokytis, būti tokios ir anokios. Kai kurie vaikai tokie nedrąsūs ir užspausti, kad būna liūdna tai matyti. Dar tikrai turi praeiti daug metų nuo to nelemto okupacinio Lietuvos laikotarpio, kuris ir suformavo tas baimes bei kompleksus.
Kūrybiškumas: Užpildyti Hard Diską
Šiemet aš šnekėsiu apie kūrybiškumą ir kūrybiškumo geną. Man įdomu tai analizuoti ir norisi pasidalinti su mokiniais, kaip svarbu daug skaityti knygų, žiūrėti gerus filmus, lankytis parodose, spektakliuose. Jų „Hard“ diskas turi būti užpildytas - jei nori būti kūrybingas, turi užpildyti save. Apie tai ir bandysiu papasakoti jaunimui, o kokiomis priemonėmis - pamatysite (šypteli).
Draugystė su Gamka: Kūrybinis Impulsas
„Su Gamka susitikdavom beveik kiekviename filmavime ir tapome artimi. Pasibaigus projektui, pasiūliau pratęsti draugystę kūrybiškai. Savaitę laiko susitikinėjome ir rašėm dainas, be tikslo. Germanas papasakojo, ką reiškia turėti brolį. Aš neturiu nei brolio, nei sesės. Pliurpėm, gėrėm arbatą ir per pusvalandį išėjo daina“, - prisiminimais dalijosi V.Bareikis.
Valdingumas ir Paslaugumas
Kalbėdamas apie Vidą, jo jaunesnis scenos partneris nevengia paminėti, jog iš Vido jaučiamas valdingumas. „Vidas yra ganėtinai valdinga figūra, bet aš esu įpratęs kaip jaunesnis brolis gyvenime turėti vyresnį brolį - valdingą figūrą“, - kalbėjo Gamka. Germanas taip pat prisimena savo gyvenimo tarpsnį, kai reikėjo Vido asmeninio patarimo. „Prisimenu, grojau Rozalimo kaime ir žiūriu, Vidas sėdi, galvoju, puiki proga. Tuo metu aš buvau tokiuose santykiuose, kurie turi labai daug šeimyninių iniciatyvų. Kaip ir Vidas, buvau patėvis, priėjau ir paklausiau, gal gali patart.“ Germanas liko sužavėtas Vido paslaugumu ir geraširdiškumu. „Dauguma šou pasaulio žmonių nėra linkę į paslaugas, o paslaugos parodo, kad mes esame ne savanaudžiai, galim pasidalinti su visais savo gėriu. Tai buvo žalia šviesa eiti šitą kelią“, - šiltai apie Vidą Bareikį atsiliepė jaunosios kartos dainininkas.
Gyvenimas kaip Šventė
Laidos vedėjui pasiteiravus, ar muzika yra pagrindinis dalykas Vido Bareikio gyvenime, dainininkas pabrėžia, kad nestato savęs į jokius rėmus ir išskiria, jog svarbiausia yra laimingai ir gerai gyventi bei tuo dalintis su aplinka, daryti tai, kas teikia laimę. Kalbėdami apie naujų metų pažadus, Vidas ir Gamka sutaria dėl vieno: reikia mokytis gyventi taip, kad kiekviena diena būtų šventė. Vidas atviras: jis net yra pasidaręs planą visiems metams su kūrybiniais bei profesiniais pažadais sau. Broliams Lavrinovičiams pašmaikštavus, ar tarp Vido pažadų yra pažadas vesti savo antrąją pusę Indrę Stonkuvienę, Vidas nepasimetė ir užtikrintai atsakė: „Pažadėjau.“
Sportas: Kelias į Gerą Savijautą
„Kodėl sportuoju? Todėl, kad noriu ne šiaip gyventi. Noriu gyventi gerai”, - sako Vidas Bareikis, kuris nuo mankštos pradeda beveik kiekvieną dieną. „Man tai - ir psichologinių, ir kitokių bėdų sprendimas”, - sako jis. Menininkas įsitikinęs, kad be savidisciplinos neįmanoma nei gera savijauta, nei gera sveikata. „Žmogus iš prigimties tingus - jam labiau patinka gulinėti negu pakrutėti“, - įsitikinęs V.Bareikis. Tačiau V.Bareikiui tokios kalbos kelią šypseną: „Jeigu vis dėlto turi jėgų pakilti iš lovos - jeigu dar nesi miręs - tuomet tikrai atrasi jėgų ir pajudėti. Mankšta ir fizinis aktyvumas padeda išspręsti įvairiausias problemas. Jei kankina psichologinės problemos, su kuriomis nepajėgiate susidoroti, sportas ar kita fizinė veikla gali iš esmės pagerinti situaciją. Fizinis krūvis lavina ne tik kūną - padeda geriau kontroliuoti ir mintis. Nesmerkite aplink vyraujančio sporto kulto. Tik didžiausias cinikas galėtų pasakyti, kad dabar visi sportuoja tik dėl mados. Laimei, žmonėms jau nereikia kovoti su išorės priešais, todėl jiems belieka įveikti save ir pasirinkti bėgimą, važinėjimą dviračiais, vaikščiojimą su lazdomis ar mankštas. Ieškokite įkvėpimo judėti. Galvojama, kad vyresnio amžiaus žmonėms judėti sunku. Tačiau būtent jie - penkiasdešimtmečiai ir šešiasdešimtmečiai - dažniausiai užsuka į stadionus. Jie nestovi vietoje ir nesėdinėja ant suoliukų, o aktyviai mankštinasi. Pasirinkti aktyvų gyvenimo būdą šiandien - lengviau negu galvojate. Taip pat ir su sportu - sportuoti šiandien tapo kur kas lengviau. Galima įsigyti abonementą į kurį tik nori sporto klubą. Svarbiausia - pagarba sau ir aplinkai.
„Hamletas“: Šekspyras Kauno Dramos Teatre
Režisierius, muzikantas Vidas Bareikis nebijo viešai išsakyti savo nuomonę apie tautos kvailinimą, ironizuoti socialinius reiškinius dainų tekstais bei savo nuostatas perteikti kuriamuose spektakliuose. Nacionaliniame Kauno dramos teatre jis debiutavo spektakliu „Hamletas“.
Laikas ir Vieta: 2015 Metai, Kauno Dramos Teatras
Jei smalsu, kur ir kada vyksta spektaklio veiksmas, režisierius Vidas Bareikis paaiškintų paprastai: 2015 metais, Kauno dramos teatre, kur puiki aktorių komanda pasakoja žiūrovams istoriją, parašytą XVII amžiuje. Ir pridurtų: „Man regis, mes labai apsivogtume, jeigu 2015 metai scenoje rodytyme XVII a.“
Subrendimas ir Iššūkis
Paklaustas, kodėl ryžosi statyti „Hamletą“ dar nesulaukęs nei trisdešimties, kai šį spektaklį jau statė tokie stiprūs režisieriai kaip E. Nekrošius bei O. Koršunovas, jaunosios kartos režisierius, beje, scenoje pastatęs jau penkiolika spektaklių, sutinka, jog šiam kūriniui reikia subręsti. Sulaukęs pasiūlymo režisuoti spektaklį teatro 95-ečiui, menininkаs nusprendė imtis kažko neeilinio: „Jei tokia graži proga, kodėl gi nepastačius visų mylimo ir žinomo W. Shakespere‘o „Hamleto“?
„Teatras Teatre“: Veidrodis ir Dualumas
„Vaidinimas - geriausi spąstai bus, kur jūsų sąžinė įklius!“ - kertinė naujojo spektaklio frazė. Ši premjera yra V. Bareikio pamėgto „teatro teatre“ principo tąsa. Teatras veikia kaip veidrodis, versdamas įsižiūrėti, jis atskleidžia tai, kas dažnai lieka šešėlyje - paties aktoriaus misiją, jo asmenybės dualumą, būtį ir buvimą teatre ir už jo ribų. Režisierius žada naujame pastatyme pateikti Šekspyriškos vaizduotės ir rimtų egzistencinių klausimų sintezę.
Hamletas: Tiesos Ieškantis Žmogus
„Man nekyla klausimų „būti ar nebūti“? Žinoma, kad būti. Bet kaip būti tokioje visuomenėje, bendruomenėje, kai aplinkui yra tokie Polonijai, Rozenkrancai, Klaudijai, tėvai, tokios aplinkybės? Jie nėra vienplaniai niekšai. Tad klausimas mums, kaip tokioje aplinkoje būti? Hamleto asmenybė Vido Bareikio spektaklyje - ne romantiškas herojus ir ne idealistas, o tiesos ieškantis žmogus. Jis perregi kiauriai jį supančius žmones, tačiau tiesos paieškos nuveda prie krauju sutepto keršto. Daugiabriaunis Hamleto vaidmuo patikėtas aktoriui Vainiui Sodeikai. Pasak režisieriaus, pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti Hamleto bendraamžis, kuris turėtų įgimto, nesuvaidinto pamišimo.
Aktoriai ir Personažai: Atsakomybė ir Tikėjimas
Kokį Hamletą mato ir kuria pats Vainius Sodeika? „Iš pradžių atrodė, kad tai yra pagrindinis personažas, kurį norisi suvaidinti teatre. Bet, įsigilinus į pjesę supratau, kad įdomu vaidinti visus personažus -- Polonijų, Rozenkrancą… Svarbiausias ne Hamletas, o spektaklio tema. Šis spektaklis atveria platformą daugeliui temų ir per Hamletą kūrėjai gali apie tai kalbėti. Hamletas ieško teisybės iš savo pozicijos. Jis jaučia atsakomybę, pareigas, bet pasirenka kerštą už tėvą. Tai man asocijuojasi su tuo, kas vyksta mūsų pasaulyje - teroru. Eglė Grigaliūnaitė, kurianti Ofelijos vaidmenį, prisipažįsta, kad jos kuriamas personažas atstovauja nykstančiai žmonių rūšiai. „Ofelija vadovaujasi tikėjimu ir nesipriešinimu. Tai labai neįprasta, nes mes mokomi gavę smūgį atsikirsti. Ji gi nesipriešina, o perleidžia likimo smūgį per save“, - sako savito vaidmens atlikėja.
Kūrybinė Komanda: Scenografija ir Muzika
Scenografiją spektakliui kuria Paulė Bocullaitė, kostiumus - dailininkė stilistė Aistė Radzevičiūtė. Dramaturgijos klausimais režisieriui padėjo dramaturgijos asistentė Austėja Lunksytė-Yildiz. Muziką parašė elektroninės muzikos kūrėjas Marius Stavaris. Muzikos autorius prisipažino, kad teatrą buvo nurašęs kaip scenos meno žanrą: „Teatras nuo vaikystės man asocijavosi su nuobodybe, neįdomumu. Spektaklyje vaidmenis ruošia Vainius Sodeika, Dainius Svobonas, Liubomiras Laucevičius, Saulius Čiučelis, Eglė Grigaliūnaitė, Tomas Erbrėderis, Vaidas Maršalka, Edgaras Žemaitis, Andrius Gaučas, Jovita Kornelija Jašinskaitė. Scenoje būgnais groja Gediminas Milieška, vaizdo projekcijas fiksuoja operatorius Ridas Beržauskas.
tags: #vidas #bareikis #asmenybes #individualus #bruozai