Priklausomybė - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia ne tik patį priklausomą asmenį, bet ir visą jo šeimą bei artimuosius. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių palaikymo grupių svarbą, jų teikiamą naudą ir įvairius metodus, padedančius tiek priklausomiems asmenims, tiek jų artimiesiems.
Priklausomybės kaip šeimos problema
Priklausomybė yra žymiai sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ji apraizgo visą priklausomo žmogaus šeimą, paliečia ne tik sutuoktinius, bet ir tėvus, vaikus, brolius, seseris, dėdes, tetas, draugus, kaimynus - visus aplinkui esančius artimus žmones. Ji nuolatos keičia savo pavidalą, persimeta nuo vieno šeimos nario prie kito, nuo vienos apraiškos prie kitos. Pavyzdžiui, sustabdęs alkoholio vartojimą žmogus, gali netikėtai pradėti kompulsyviai lošti, o pavyzdinė sutuoktinė pradėti vartoti vaistus. Arba, ilgus metus kovojusi su vyro priklausomybe, žmona, pagaliau sulaukusi vyro blaivybės, pati praranda gyvenimo prasmę, puola į depresiją ir liūdesio liūną.
Artimieji, kovodami su savo šeimos narių priklausomybėmis, vėliau ar anksčiau kreipiasi pagalbos į specialistus, iš kurių išgirsta žodį "kopriklausomybė". Jie būna nustebę, kad ne tik jų šeimos nariai yra apimti priklausomybės ir patiria su ja susijusių sunkumų, bet ir jie patys yra įsipainioję į šį tinklą.
Kopriklausomybė: kas tai?
Kopriklausomybė - tai labai nevienareikšmiškas, populiarioje ir akademinėje literatūroje plačiai tyrinėjamas reiškinys, sukeliantis daug prieštaravimų ir ginčų tarp autorių. Nėra nei vieno bendrai priimto ir universalaus kopriklausomybės apibrėžimo, taip pat nėra ir diagnostinių kriterijų. Kopriklausomybė oficialiai nepripažįstama kaip sutrikimas, ji neįtraukta į sisteminį ligų sąrašą (TLK-10).
Literatūroje galima sutikti ne tik sąvoką "kopriklausomybė", bet ir kitus šį reiškinį apibūdinančius žodžius: "priklausomas elgesys", "priklausomi santykiai", "netiesioginė priklausomybė", "ko-alkoholikai".
Taip pat skaitykite: PEP sistema ugdyme
Oksfordo žodyne, sąvoka "kopriklausomybė" aiškinama kaip "pernelyg didelė emocinė ar psichologinė priklausomybė nuo partnerio, paprastai nuo to, kuriam reikia palaikymo dėl ligos ar priklausomybės". Etimologiniame žodyne, terminas kopriklausomybė aiškinamas kaip "disfunkcinis kito palaikymas santykyje su priklausomybe ar kitu save griaunančiu elgesiu".
Bulotaitė (2009), naudojo "netiesioginės priklausomybės" sąvoką ir pateikė tokį apibrėžimą: "tai savo individualybės, asmenybės praradimo liga…tai ypatinga priklausomybė (emocinė, socialinė, kartais net fizinė) nuo kito žmogaus".
Kopriklausomybės ir priklausomybės simptomai
Priklausomybės ir kopriklausomybės simptomai labai panašūs. Sidorova (2014) mini tris pagrindinius klinikinius priklausomybės požymius:
- negalėjimas kontroliuoti savo elgesio santykyje su chemine medžiaga;
- medžiagos "panaikinimo" sindromas (sunkią fizinę būklę nuo medžiagos galima greitai ir efektyviai panaikinti tik vėl pavartojus tos medžiagos);
- asmenybės interesų sumažėjimas ir apsiribojimas tik kontaktais su medžiaga (ieškojimas, pirkimas, kalbėjimas apie tai).
Visi šie požymiai pasireiškia kopriklausomų žmonių santykiuose su kitais. Priklausomų nuo cheminių medžiagų žmonių artimieji negali nustoti kontroliuoti savo šeimos narių, negalėdami kontroliuoti, jie patiria nerimą, kuris sumažėja vėl atsiradus galimybei kontroliuoti vartojantį šeimos narį. Kopriklausomų žmonių interesų ratas labai stipriai susiaurėjęs, dažniausiai jie neskiria laiko niekam kitam.
Bulotaitė (2009) aprašo paraleles tarp priklausomybės ir kopriklausomybės. Beveik veidrodiniu principu atsikartoja priklausomybe sergančių ir kopriklausomų žmonių elgesys, mintys bei jausmai. Tiek vieniems, tiek kitiems būdinga "sąmonė užvaldyta objekto", kopriklausomų žmonių mintys nuolatos sukasi apie priklausomybės užvaldytą asmenį. Toks žmogus nebegali išsivaduoti ir nustoti galvoti apie priklausomą šeimos narį, o priklausomas asmuo nebegali kontroliuoti medžiagos vartojimo. Taip pat abiem pusėms pasireiškia: neigimas, žodinė ar fizinė agresija, žema savivertė, panašūs vyraujantys jausmai (pyktis, kaltė, gėda, baimė); sutrikusi fizinė sveikata (širdies ligos, nemiga, skrandžio skausmai); panašūs psichiniai susirgimai (depresija, mintys apie savižudybę) bei vienodas požiūris į gydymą (pagalbos atsisakymas). Matome kad kopriklausomybė ir priklausomybė yra dvi to paties medalio pusės.
Taip pat skaitykite: Socialinio nerimo palaikymo grupė
Palaikymo grupių svarba
Palaikomosios grupės gali ženkliai padėti reabilitacijos keliu einantiems asmenims, taip pat žmonėms, kurie į gyvenimą grįžta po gydymo. Palaikymo grupės padeda tiek naujai atsigauti sveikstantiems, tiek susivokti tiems, kurie ilgą laiką vartojo alkoholį. Specialistai žino, kad reabilitacija nuo alkoholizmo ar priklausomybės nuo kitų psichoaktyviųjų medžiagų yra nuolatinis procesas, trunkantis iš esmės visą gyvenimą. Tam reikia ilgalaikės paramos ir supratimo, todėl palaikomosios grupės yra labai naudingos asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių, taip pat jų šeimoms ir artimiesiems.
Palaikomose grupėse nariai turi bendrą problemą, dažnai tai būna liga ar priklausomybė. „Kartu mokomės svarbiausio - atrasti savo jausmus, iš naujo išmokti juos išreikšti ir dalinti su kitais. Ištisoms mūsų visuomenės kartoms buvo būdingas susvetimėjimas, nemokėjimas išreikšti jausmų. Daugelį tai nuvedė į priklausomybę ar kopriklausomybę. Lankantiems grupes užtikrinamas anonimiškumas ir konfidencialumas, nėra registruojami jokie asmeniniai duomenys.
12 žingsnių programa
12 žingsnių programa - tai struktūrinis ir patikrintas būdas padėti žmonėms, kovojantiems su priklausomybėmis. Ši metodika buvo sukurta Anoniminių Alkoholikų (AA) organizacijos, tačiau jos principai sėkmingai pritaikomi įvairių priklausomybių gydymui, įskaitant narkotikus, lošimą, persivalgymą ir kitas priklausomybės formas. Ši programa orientuota į žmogaus vidinio gyvenimo pokyčius, siekiant ne tik atsisakyti žalingų įpročių, bet ir susikurti pilnavertį gyvenimą.
Pagrindiniai programos tikslai - padėti dalyviams prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, atkurti prarastus santykius, atsiprašyti nukentėjusių žmonių ir galiausiai gyventi prasmingą bei sveiką gyvenimą.
Ši programa jau daugelį metų padeda milijonams žmonių visame pasaulyje. Ji pagrįsta dalyvių palaikymo ir bendruomeniškumo principais. Dalyviai susitinka grupėse, dalijasi savo patirtimi ir padrąsina vienas kitą eiti sveikimo keliu. Šios programos žingsniai skatina ne tik atsisakyti priklausomybės, bet ir ugdyti stiprų charakterį, emocinį stabilumą bei dvasinį augimą.
Taip pat skaitykite: Individualus atsparumas
Programos pagrindą sudaro 12 žingsnių, kurie veda dalyvį nuo priklausomybės pripažinimo iki atleidimo sau ir kitiems bei gyvenimo pagal naujus principus. Kiekvienas žingsnis padeda giliau pažinti save, susitaikyti su padarytomis klaidomis ir pradėti keisti elgesį, kad žmogus galėtų gyventi prasmingai ir ramiai.
Programos nauda:
- Suteikia struktūruotą kelią priklausomybės gydymui.
- Padeda atkurti sugadintus santykius su šeima ir draugais.
- Skatina asmeninį ir dvasinį augimą.
- Ugdo atsakomybės ir sąžiningumo principus kasdieniame gyvenime.
- Palaiko bendruomenės paramą, suteikiant galimybę dalintis patirtimi su kitais.
Pirmasis žingsnis - pripažinti, kad yra problema, ir norėti ją įveikti. Ši programa yra atvira visiems norintiems keistis. Prisijungus prie grupės, kiekvienas dalyvis gauna galimybę pereiti per 12 žingsnių kartu su kitais, patiriančiais panašias problemas. Programoje taip pat dalyvauja žmonės, jau pasiekę sveikimą ir norintys padėti naujiems dalyviams pradėti šią kelionę.
CRAFT programa
Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“.
Medicinos psichologė Eglė Adomavičiūtė tokią situaciją lygina su gyvenimu skęstančiame laive: kai laivo kapitonas yra priklausomas žmogus, o įgula - artimieji. „Įgula turi vilties ir žino, kad kapitonas galėtų priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandtų, tačiau nežino kaip to pasiekti. Tuomet įgula (t.y. šeima ir artimieji) patiria neigiamas pasekmes: prastėjančią emocinę savijautą, depresiją, nerimo sutrikimus, nepasitenkinimą savo gyvenimo kokybe ir t.t. Ir ne visi gali bei nori palikti kapitoną (t.y. priklausomybę turintį žmogų), nuskęsti kartu su laivu. Laivo įgula įvairiais būdais stengiasi įkalbėti, motyvuoti kapitoną išgirsti, suprasti ir kreiptis pagalbos. Tik dažnu atveju tos pastangos lieka bevaisės. Tuomet šeimos nariams (laivo įgulai) stiprėja pyktis, spaudimas ir kontrolė priklausomam žmogui (kapitonui).
Šiuo metu Lietuvoje jau ruošiami specialistai, dirbantys su CRAFT metodu. Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myers (JAV, New Mexico universitetas). Jis matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training) metodą.
Mokslinių tyrimų duomenimis net 70 % priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą. Taip pat, stebimi ryškūs pačių artimųjų žmonių nuotaikos, kasdieninio funkcionavimo ir gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai, nepaisant to ar jų aplinkoje esantis priklausomas asmuo sutiko kreiptis pagalbos ar ne.
Lietuvoje šiuo metu vyksta intensyvi pilotinė CRFAT specialistų ruošimo programa, skirta Vilniui ir Vilniaus regionui. Nemokamus mokymus specialistams organizuoja Respublikinis priklausomybių ligų centras, finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Mokymus vykdo - VšĮ Neuromedicinos institutas. Priklausomų asmenų artimieji gali kreipti į CRAFT specialistus ir gauti pagalbą.
Kitos pagalbos formos
Be palaikymo grupių ir CRAFT programos, yra ir kitų būdų, kaip galima padėti priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems:
- Gydytojo psichiatro konsultacija: Padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
- Psichosocialinė reabilitacija: Priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius.
- Ambulatorinė priklausomybės gydymo programa: Struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa, kurios metu asmuo kasdien, ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
- Abstinencijos gydymas: Stacionarinė paslauga, skirta abstinencijos gydymui nutraukus alkoholio vartojimą. Gydymas trunka iki 14 dienų ir apima medikamentinį gydymą, nuolatinę sveikatos būklės stebėseną bei slaugos paslaugas.
- Emocijų pažinimo ir socialinių įgūdžių stiprinimo programa: Stacionarinė 14 dienų trukmės programa, skirta stiprinti emocijų pažinimo, socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius, taip mažinant atkryčio tikimybę. Programoje taikomos daugiausia dialektine elgesio terapija paremtos priemonės.
- „12 žingsnių“ programa paremta priklausomybės gydymo programa: 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Programoje derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais.
- Integracijos programa: Leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausom asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa.
- Dienos programa: Skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą.
- Individualios konsultacijos: Pokyčių analizės, motyvacijos, streso, jausmų ir emocijų, logoterapijos, atitinkamos fazės tikslų, užduočių klausimais; dvasiniais ar 12 žingsnių klausimais; dėl asmeninių situacijų ir išgyvenimų; su priklausomybės liga, kitais su sveikata susijusiais ar socialiniais klausimais.
- Grupiniai užsiėmimai: Meno terapijos praktikos, filmo terapijos, biblioterapijos, kūrybinių veiklų terapijos, savaitės temos pristatymai aktualiais savirefleksijos principais. Grupiniai terapiniai ratai jausmų ir emocijų temos; savaitės reabilitavimosi laiko apžvalga/refleksija; „neeiliniai“ dėl bendruomenėje aktualių situacijų, sprenžiamų konfliktų ar pan.
- Fizinis aktyvumas: Mankšta sporto salėje; judesio pratimai; krepšinis, tinklinis ir kita aktyvi veikla; pirtis ar pan.
- Darbinių įgūdžių praktikos: Kasdieninių ir buities veiklų atlikimas: maisto gaminimas, tvarkos ir higienos/švaros palaikymas, ūkio ir lauko priežiūra, gyvūnų priežiūra ar pan.
- Dienoraščio praktika: Rašome savo reabilitacijos ir sveikimo dienoraščius.
- Taisyklių laikymąsis: Disciplinuotos dienotvarkės vykdymas; bendruomenės vidaus taisyklių ir priimtame vidaus „Kodekse“ nuostatų laikymasis.
- Anoniminės grupės: Anoniminių grupių lankymas ir dalyvavimas jų veikloje.
- Bendruomeninė veikla: Dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime ir bendruomenės veikloje. Bendradarbiavimas su kitomis bendruomenėmis ir su tuo susijusi veikla.
Savitarpio pagalbos grupės
- „Al-Anon“: Tai priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Vienintelis Al-Anon tikslas - padėti alkoholikų šeimoms. Al-Anon gali lankyti visi, nepriklausomai nuo to, alkoholikas geria ar jau nebe.
- SAV (Suaugę alkoholikų vaikai): Tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija.
Egzistencinis požiūris į terapiją
Egzistencinis požiūris terapijoje padeda kenčiančiam žmogui plačiau pažvelgti į savo gyvenimą ir atrasti jame naujų galimybių. Jis padeda priimti tai, kas neišvengiama, ko neįmanoma pakeisti ir rasti savyje jėgų ir slypinčio potencialo. Terapinis susitikimas - tai erdvė, kurioje susitinki su “kitu” žmogumi - terapeutu, tai terapijoje atsirandantis santykis padeda įveikti sunkumus santykiuose su savo šeimos nariais. Terapija suteikia galimybę klientui įsisąmoninti savo buvimą santykyje su kitais per “atkuriamųjų santykių” galimybę. Egzistencinė terapija gali būti suprantama kaip struktūruotas ir rekonstruojantis žmogaus gyvenimo tyrimas, kuris per terapeuto ir kliento bendradarbiavimą ir dialogą “suteikia psichoterapijai transformuojančios patirties” potencialo.
tags: #palaikymo #grupes #priklausomybes