Šiame straipsnyje nagrinėjami žmogaus elgesio ypatumai, atsiskleidžiantys per Neuro mokslo instituto prizmę, jo veiklą ir projektus, plėtojant neuromokslų ir elgesio medicinos sritis. Taip pat nagrinėjami prancūzų kultūros apraiškos Palangos mieste, palangiškių pasakojimai, atskleidžiantys vietos gyventojų santykį su šia kultūra.
Neuro mokslo instituto veikla ir kryptys
Neuro mokslo institutas (NI) yra mokslo įstaiga, vykdanti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus įvairiose neuro mokslo ir elgesio medicinos srityse.
Instituto istorija ir struktūra
Neuro mokslo institutas buvo įkurtas 2011 m., reorganizavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biomedicininių tyrimų institutą. Šio instituto ištakos siekia 1957 m., kai buvo įkurta Encefalografijos laboratorija. 2018 m. buvo sujungti Elgesio medicinos ir Neuro mokslo institutai, išsaugant pavadinimą - Neuro mokslo institutas.
Šiuo metu institute veikia devyni skyriai (mokslinių tyrimų laboratorijos): Biochemijos, biofizikos ir bioinformatikos laboratorija, Neurofiziologijos laboratorija, Molekulinės neuro onkologijos laboratorija, Molekulinės neurobiologijos laboratorija, Toksikologijos laboratorija, Oftalmologijos laboratorija, Elgesio medicinos laboratorija ir Farmakologinio patologinių procesų reguliavimo ir vaistų metabolizmo tyrimų laboratorija.
Mokslinė veikla ir projektai
Instituto mokslininkai dalyvauja įvairiuose baziniuose, taikomuosiuose ir klinikiniuose tyrimuose, susijusiuose su neuro mokslu ir elgesio medicina. Šiuo metu institute vykdoma mokslinių tyrimų programa „Nervų sistemos tyrimai prognozavimo ir gydymo strategijoms tobulinti“. Nuo 2016 m., bendradarbiaujant su LSMU ligoninės Neurochirurgijos klinika, Neuro mokslo institutas dalyvauja Europos referencijos tinkle, skirtame retoms suaugusiųjų vėžio formoms (solid tumors), smegenų auglių pogrupiui (EURACAN).
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ligoninės istorija Palangoje
Institutas vykdo įvairius mokslinius projektus, finansuojamus tiek Lietuvos, tiek tarptautinių organizacijų. Projektų temos apima įvairias sritis, įskaitant:
- Glioblastomos progresijos ir atsparumo imunoterapijai tyrimai.
- Nervų kamieninių ląstelių molekulinio atsako į ekstraląstelines pūsleles, išskiriamas skirtingų smegenų patologijų ląstelių, tyrimai.
- RNR m6A metilinimo analizė glioblastomose, naudojant citokinų indukuotą žudikų (CIK) ląstelių imunoterapijos metodą.
- Biologiškai aktyvių ir priešvėžinių junginių įvairumo tyrimai ekologiškai ir biodinamiškai užaugintuose bei fermentuotuose siauralapių gaurometų (Chamerion angustifolium (L.) Holub) lapuose.
- Neurochirurgijos baigties Parkinsono ligos atveju prognozavimas.
- Klinikinės priežiūros ir tyrimų derinimas dėl antinksčių auglių Europos šalyse.
- Aplinkos veiksnių ir genotipo įtaka augalų egzosomų charakteristikoms ir galimas pritaikymas kosmetikoje ir farmacijoje.
- Pramoninių kanapių tikslinių metabolitų valdymas kuriant COVID-19 simptomus lengvinančius produktus.
- Skaitmeninis fenotipavimas vėžiu sergančių pacientų stebėsenai COVID-19 pandemijos metu.
- Propolio biologiškai aktyvių junginių taikymas modifikuotų akių lašų formulėje ir jų biofarmacinis įvertinimas in vitro.
- Psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėsena COVID-19 pacientams.
- Gliomos kamieninių ląstelių signatūros ir glioblastomos pacientų baigties tyrimas.
- NRP1 geno ekspresijos slopinimas glioblastomos U87 ląstelėse, naudojant trumpą plaukų kilpos RNR (shRNA) technologiją.
- Genetinių žymenų paieška pacientams, sergantiems hipofizės adenoma.
- miR7, miR153 ir miR214 ekspresijos pokyčiai Parkinsono liga sergančių pacientų serumo egzosomose.
- Esminio tremorą patiriančių pacientų pažintinių ir emocinių sunkumų charakterizavimas.
- Pažeisto mokymosi daugiamatis modeliavimas Alzheimerio liga sergantiems pacientams ir inovatyvūs gydymo būdai.
- Inovatyvių maisto papildų kūrimas siekiant išvengti senatvinio silpnumo sindromo ir mitybos nepakankamumo pagyvenusiems žmonėms.
- Pažintinė funkcija, endokrininiai, aplinkos veiksniai ir miego apnėjos įtaka gyvenimo kokybei ir mirtingumui pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga.
- Molekulinio klasifikatoriaus sukūrimas GBM potipiui identifikuoti pagal naviko ir vėžio kamieninių ląstelių mRNA profilį.
- Epitranskriptominiai pokyčiai ilgoje nekoduojančioje RNR, susijusioje su smegenų ląstelių diferenciacija ir patogeneze.
- Ilgos nekoduojančios RNR epitranskriptomo profiliavimas gliomos kamieninėse ląstelėse (GSC) ir navikuose, siekiant identifikuoti naujus biomarkerius.
- Sinapsinio plastiškumo modeliavimas hipokampo trisnapinėje grandinėje: integracija į smegenų modeliavimo platformą.
- LSMU Neuro mokslo psichofiziologinių tyrimų centro steigimas.
- Gyvenimo kokybės determinantai Lietuvos studentams: probleminis naudojimasis internetu ir neuropsichologinis profilis.
- Neurochirurginio Parkinsono ligos gydymo galimybių kūrimas taikant molekulinius žymenis, gama peilio technologiją ir individualizuotą dozimetriją.
- Insulino rezistentiškumo ryšys su skydliaukės funkcija, psichoemocine būkle ir širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais senėjimo metu.
- Su metastazėmis susijusių genų identifikavimas ir jų reguliavimo būdai pacientams, sergantiems piktybiniais smegenų navikais.
- Stažuotė Berno universitete (Šveicarija) siekiant patobulinti mokslinį pasirengimą ir sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
- Pavojingų cheminių medžiagų stebėsena žmogaus biologinėje terpėje (biomonitoringas).
- Naujų hipofizės adenomos molekulinių biomarkerų paieška.
- COVID-19 distreso termometras.
- Apynių biorefiningas į funkcines medžiagas ir jų pritaikymas kuriant naujoviškus farmacinius preparatus.
- Daugiamatiai hipokampo modeliai neuronų plastiškumui: integracija į smegenų modeliavimo platformą.
- Neuronų tinklų vaidmuo viršutiniame kalnelyje greitai atpažįstant sudėtingus vaizdus.
- Propolio biologinio aktyvumo tyrimas ląstelių kultūrų modeliuose ir naujoviškų farmacinių formulių modeliavimas.
- Mokslinis vizitas Atminties ir smegenų centre, Bostono universitete, JAV.
- Metalotionino genų MT1A, MT1E, MT1G ir MT1M promotorių metilinimo tyrimas gliomose.
- Stabilios U87 ląstelių linijos, koduojančios indukuojamą Sema3F ekspresijos sistemą, generavimas.
- Bicistroninio vektoriaus sukūrimas žmogaus kraujagyslių endotelio ląstelių imortalizavimui.
- Burnos dugno molekuliniai žymenys.
- Susijęs multimodinis vaizdavimas gyvosios gamtos moksluose.
- Personalizuotos nešiojamos technologijos gyvybei pavojingų sveikatos būklių įvertinimui sergantiems lėtine inkstų liga.
- Pažangių implantuojamų medicinos prietaisų su diagnostine ir gydomąja funkcija kūrimas.
- Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras - CossyBio.
- Sunkųjų metalų ir jų poveikio sveikatai įvertinimas Kauno miesto suaugusiųjų populiacijoje.
- Naujos metodikos ir genetinio testavimo rinkinio ankstyvai depresijos ir bipolinio sutrikimo diagnostikai ir gydymui vaistais išradimas.
- UAB AKVAVITA investicijų į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą skatinimas kuriant naujoviškus produktus gėrimų pramonėje.
- UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ investicijų į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą skatinimas kuriant naujoviškus produktus.
- Alzheimerio ligos molekulinių veiksnių tyrimas: ryšys tarp ekstraląstelinio tau, beta-amiloido ir neuro uždegimo.
- Ūkininkavimo sistemų poveikis biologiškai aktyvių bulvių gumbų ir priešvėžinių junginių kaupimuisi.
Palangos klinika
Institutas turi ligoninę Palangos klinika, kurioje teikiamos reabilitacijos programos pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (po miokardo infarkto, širdies operacijos, vainikinių arterijų šuntavimo operacijos, po širdies stimuliatoriaus implantavimo ir kt.), bei pacientų, sergančių su stresu susijusiais sutrikimais (depresija, nerimas, potrauminis stresas, lėtinis skausmas, nuovargis ir miego sutrikimai), gydymas/reabilitacija.
Personalas ir pasiekimai
Institute dirba apie 160 darbuotojų, iš kurių 58 yra mokslininkai ir 15 - mokslinių tyrimų personalas (6 doktorantai). Instituto mokslininkai vidutiniškai per metus publikuoja apie 75 publikacijas ir yra pelnę 4 apdovanojimus už ypatingą reikšmę.
NLP ir žmogaus elgesio tyrimai
Neuro lingvistinis programavimas (NLP) tyrinėja žmogaus elgesio, mąstymo bei tarpusavio komunikacijos mechanizmus.
NLP esmė ir tikslai
Pagrindinis NLP tikslas yra pasiūlyti praktinius instrumentus kiekvienam žmogui savo asmeninių ir profesinių tikslų realizavimui. NLP mėgina aiškintis, kaip veikia įtaiga, kokiais dėsningumais yra pagrįsta efektyvi komunikacija. NLP daug dėmesio skiria psichologiniams suvokimo filtrams.
Taip pat skaitykite: Rasa Karalienė apie psichologinę pagalbą
Psichologiniai suvokimo filtrai ir įsitikinimai
Psichologiniai suvokimo filtrai tai mūsų sukaupta gyvenimiška patirtis, per kurią filtruojama viskas, kas iš išorinio pasaulio keliauja į smegenis. Įsitikinimai tai taisyklių, kuriomis mes vadovaujamės savo kasdieniniame gyvenime, rinkinys. Įsitikinimai sąlyginai yra skirstomi į dvi kategorijas - tai palaikantys įsitikinimai ir ribojantys įsitikinimai.
Pagrindinės NLP presupozicijos
NLP literatūroje efektyviems komunikatoriams, sėkmingiems žmonėms būdingų įsitikinimų sąrašas vadinamas pagrindinėmis NLP presupozicijomis.
- Žemėlapis nėra teritorija. Kiekvienas mes turime savo specifinį pasaulio matymą. Tai ką mes matome nėra realybė, tai tik realybės atspindys (projekcija) mūsų sąmonėje. Norėdami efektyviai komunikuoti su kitu žmogumi turime ne primesti jam savo žemėlapį kaip teisingą, o mėginti suprasti jo žemėlapį ir tik tai leidžia greičiau ir efektyviau susikalbėti. Žmonių elgesys nėra atsitiktinis. Jis apspręstas jų vidiniais žemėlapiais.
- Sąmonė ir kūnas yra vienos sistemos dalys ir jos veikia viena kitą. Tarp fiziologijos ir sąmonės egzistuoja tamprus ryšys. Mūsų psichinės būsenos iššaukia fiziologines reakcijas. Keisdami psichinę būseną galime daryti poveikį fiziologiniams negalavimams. Kita vertus, kūno negalavimai mums signalizuoja apie disharmoniją mūsų dvasiniame pasaulyje.
- Nesėkmių nėra, yra tik atgalinis ryšys. Nesėkmę galime priimti kaip faktą, kad tai tiesiog tam tikrų mūsų veiksmų rezultatas.
- Jei kažkas neveikia - pamėginkite tikslą siekti kitaip. Tie patys veiksmai gali duoti tik tą patį rezultatą.
- Žmonės negali nekomunikuoti. Informaciją komunikacijos procese mes teikiame ne tik tuomet, kai kalbame. Žodžiais žmogus perteikia tik 7 % informacijos, 38 % informacijos mums pateikia balsas. Likusieji 55 % yra tai, ką byloja kūno kalba.
- Komunikacijos prasmė yra reakcijoje, kurią ji iššaukia. Komunikacijos partnerio reakciją iššaukia ne ketinimai, bet mūsų veiksmai, per kuriuos mes šiuos ketinimus realizuojame.
- Asmenybė ir elgesys yra du skirtingi dalykai. Mes esame daugiau nei tik mūsų elgesys. Vertinkime ne žmogų, bet - jo elgesį.
- Atitinkamame kontekste bet koks elgesys yra praktiškas ir naudingas. Kartais būna blogas ne pats elgesys, o tai, kad yra netinkamos aplinkybės, kuriomis tas elgesys pasireiškia.
- Pradinis bet kokio veiksmo ketinimas yra pozityvus. Nerasite žmogaus, kuris pasakytų, kad kažką daro iš blogų paskatų.
- Bet koks žmogaus poelgis yra geriausia alternatyva iš jam žinomų elgesio variantų. Kuo daugiau pasirinkimo galimybių turi žmogus, tuo jis yra efektyvesnis.
- Pokyčiai turi būti įvertinti atsižvelgiant į kontekstą ir ekologiškumą. Kiekviena inovacija neša savyje ir teigiamus, ir neigiamus aspektus.
- Lanksčiausias sistemos elementas daro didžiausią įtaką visai sistemai. Laimi tie, kas sugeba geriau prisitaikyti prie situacijos, yra lankstesni.
- Kiekvienas žmogus savo tikslų pasiekimui turi visus jam reikiamus resursus. Resursai tai - tikėjimas savo jėgomis, tai žinojimas, kad turi visus tau reikalingus sugebėjimus.
- Pasaulis yra draugiška ir pilna resursų aplinka. Žmogus tapo žmogumi, kai pradėjo ne kovoti, ne priešpastatyti save gamtai, bet mėginti su ja susidraugauti.
XVII metinė mokslinė konferencija Palangoje
Balandžio 27 d. Palangoje vyko LSMU Neuromokslų instituto (NI) Elgesio medicinos (EM) laboratorijos ir Palangos klinikos kartu su LSMU Psichiatrijos klinika ir Lietuvos kaukolės pamato chirurgų draugija organizuota XVII metinė mokslinė konferencija. Į konferenciją LSMU NI Palangos klinikos konferencijų salėje susirinko 100 registruotų dalyvių.
Konferencijos atidarymas ir neuromokslų perspektyvos
Konferenciją ir pirmąją jos sesiją „ Neuromokslų perspektyvos“ pradėjo LSMU NI l. e. p. direktorius prof. habil. dr. A. Tamašauskas sveikinimu konferencijos dalyviams ir pranešimu apie neuromokslų plėtros kryptis Lietuvoje. Savo kalboje prof. habil. dr. A. Tamašauskas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sujungus Neuro mokslų ir Elgesio medicinos institutuose esančių laboratorijų mokslininkų pajėgas, atsirado dar didesnės galimybės atlikti tarptautinio ir nacionalinio lygio neuromokslų ir elgesio medicinos tematikos ilgalaikius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus. Konsolidavus devynių NI esančių laboratorijų mokslinę veiklą, anot prof. habil. dr. A. Tamašausko, atsiveria didžiulė perspektyva naujiems moksliniams tyrinėjimams. Juk turime didelį potencialą kaupti tyrimų duomenis, audinių bazes.
Pranešimai ir diskusijos
Pirmoje konferencijos sesijoje „Neuromokslų perspektyvos“ prof. dr. V. Borutaitė (NI Biochemijos laboratorija) pranešime „Senėjimas ir išemijos poveikis mitochondrijoms” kalbėjo apie tai, kas nutinka žmogaus organizme insulto metu ląsteliniu lygmeniu. Dr. G. Svirskis (NI Neurofiziologijos laboratorija) pranešime „Neuronų tinklų machanizmų ir jų ryšio su elgsena tyrimas“ pristatė jo vadovaujamoje laboratorijoje vykdomus fundamentaliųjų tyrimų metodus ir objektus. Buvęs Molekulinės Neurobiologijos laboratorijos vadovas, o dabar UAB Laborama projektų vadovas dr. A. Kaselis pranešime „Užląstelinės matricos įtaka periferinės nervų sistemos regeneracijai” kalbėjo apie Semaforinus (Sema 3A), jų dalyvavimą angiogenezėje, svarbą bradikardijai, osteopetrozei, dantų pulpai, akies tinklainei, epilepsijai, nervinio audinio rando susidarymui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojas R. Knispelis pranešime „Sergančiųjų hipopituitarizmu po hipofizės adenomos chirurginio gydymo gyvenimo kokybė ir emocinė būklė” kėlė klausimą kokia hipopituitarizmo priežastis: hipofizės disfunkcija ar pogumburio pažeidimas? Pranešime „Mikroelementų ir sunkiųjų metalų tyrimai biologinėse terpėse” dr. R. Naginienė kalbėjo apie mikroelementų ir sunkiųjų metalų reikšmę mūsų gyvenime, iškeldama hipotetinį klausimą: metalai priešas ar draugas? Dr. R. Naginienė pristatė NI Toksikologijos laboratorijoje atliekamus mokslinius tyrimus, bendradarbiavimą bei naujų partnerių ir idėjų tolimesniems tyrinėjimams paiešką. Sesiją pranešimu „Daugiamatės analizės metodai biologinių objektų savybes atspindinčių signalų ir vaizdų vertinime” užbaigė prof. dr. A. Kriščiukaitis (NI Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija).
Taip pat skaitykite: Klinika Palangoje
Kiti pranešimai:
- „Miego apnėjos reikšmė kardiologiniams ir neurologiniams ligoniams“ (prof. habil. dr. G.
- „Smegenų ir širdies glaudi sąveika: širdies aritmijos” (habil. dr. J.
- „Fizinio aktyvumo ir smegenų veiklos grįžtamasis ryšys“ (kineziterapeutė R.
- „Psichoterapija neuroplastiškumo teorijos požiūriu“ (dr. L.
- „Kognityvinių funkcijų vertinimas kardiologinėje reabilitacijoje“ (dr. J.
- „Kurortinių ir helio geofizinių veiksnių sąsajos su sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvia būkle reabilitacijos metu Palangoje“ (doc. dr. A.
- „Su skydliaukės ašimi susijusių genų polimorfizmų ryšys su funkcine būkle ūminį galvos smegenų infarktą patyrusiems pacientams“ (doktorantas S.
- „Miego apnėjos sąsajos su kairiojo skilvelio hipertrofijos parametrais sergantiems išemine širdies liga” (gyd. A.
- „Kardiovaskulinės sistemos reakcija į psichosocialinį stresą po ūminių koronarinių įvykių” (j. m. d. J.
- „Stresinių gyvenimo įvykių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ryšys” (doktorantė N.
- „Suicidinio elgesio ypatumai sergančiųjų nerimo ir nuotaikos sutrikimais” (doktorantė V.
- “Dopamino sistemos genetiniai variantai ir alkoholio priklausomybės rizika” (doktorantė M.
- „Gliomoms specifinių molekulinių žymenų tyrimai” (j.m.d. G. Steponaitis, NI Molekulinės Neuroonkologijos laboratorija).
Gydytojas psichiatras A. Vagonis (NI Palangos klinika) pranešime „Medikamentai psichoterapijoje, psichodinaminis požiūris” įdomiai pateikė informaciją apie gydytojo ir paciento bendravimo stereotipus, apie nespecifinį, nepageidaujamą bendravimo poveikį, nulemtą ne cheminės priežasties.
Kiti pranešimai:
- „Psichiatrinio profilio stacionarų pacientų rūkymo įpročių ypatumai bei sąsajos su psichikos sutrikimais (gydytoja rezidentė K.
- „Lietuvos medicinos darbuotojų psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei jo ryšys su gyvenimo kokybe” (gydytojas rezidentas D. A.
- „Depresijos simptomų ir suicido rizikos vertinimas dienos stacionaro pacientams” (gydytoja rezidentė D.
- „Psichikos dienos stacionaro paslaugų vertinimas paciento požiūriu” (gydytojas rezidentas A.
- „Pacientų besigydančių psichiatrijos ligoninėje pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis (gydytojas rezidentas R.
- „Neišnešiotų ir mažo svorio naujagimių motinų nerimo, depresiškumo ir miego sutrikimų simptomų išreikštumas” (gydytoja rezidentė G. Baublytė).
Pranešėjai gavo daug klausimų, vyko gyvos diskusijos. Apibendrindamas konferenciją, NI l. e. p. direktorius prof. habil. dr.
Aristokratiškos moters elgesio ypatumai
„Bright Side“ paanalizavo, kokiais bruožais ir elgesio ypatumais pasižymi aristokratiškos, tikromis damomis laikomos moterys:
- Komplimentų priėmimas. Tikra dama priima komplimentus, ji žino, kad yra verta pagyrimų, visada už juos padėkoja (pakanka pasakyti „ačiū“) ir maloniai nusišypso.
- Žvilgsnis į akis. Viena iš pagrindinių mandagumo taisyklių - kalbantis žiūrėti žmogui į akis, nesvarbu, ar tai jūsų pažįstamas, giminaitis, vaikas, suaugęs žmogus, padavėjas, viršininkas ar kt.
- Sveikinimasis. Išmokite mandagiai sveikintis - linktelėti galvą ar paduoti ranką. Įsidėmėkite esminę taisyklę - ne darbe, kasdieniame gyvenime visada pirmi sveikinasi jaunesnės kartos atstovai. Darbo aplinkoje pirmas visada sveikinasi žemesnio rango žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus.
- Sėdėjimo poza. Sėdėdama ant kėdės ar fotelyje tikra dama arba suneria rankas, ar sukryžiuoja jas ant krūtinės.
- Laikysena. Dar viena svarbi aristokratiškų manierų taisyklė - nesikūprinti, nesvarbu, ar esate viešumoje, ar viena namuose. Tiesi nugara, atgal atlošti pečiai - vizitinė damos kortelė bet kokioje situacijoje.
- Emocijų kontrolė. Dama moka kontroliuoti savo emocijas. Nepamatysite jos išplėtusios iš nuostabos akių, pykčio ar neapykantos perkreiptu veidu. Beje, dama ir nesijuokia visa burna, plačiai išsižiojusi. Dama visada išsaugo ramybę, jos veido išraiškos ir gestai yra nuosaikūs.
- Asmeninės ribos. Jos asmeninės ribos jai šventos. Jei pažeidžiamos jos asmeninės ir fizinės ribos, dama to ne tik neignoruos, bet ir parodys pyktį. Dama netoleruoja nemandagaus, šiurkštaus elgesio jos atžvilgiu, sugeba nemandagiam, netaktiškam asmeniui parodyti, kad liesti jos plaukus ar ranką galima tik gavus leidimą.
- Ramybė. Skubėjimas, nerimas - emocijų nevaldymo požymis. Dama neleis sau sūpuoti kojos iš nekantrumo, barbenti pirštu į stalą ar žaisi su plaukų sruoga. Damai svarbu sau ir kitiems parodyti, kad ji - ramumo, orumo ir kantrybės įsikūnijimas.
- Servetėlės naudojimas. Servetėlę nuo stalo reikia pasidėti pusiau sulenktą ant kelių pietų metu, o per vakarienę - visiškai išlankstytą užsidėti ant kelių.
- Alkūnių laikymas. Nedraudžiama dėti alkūnių ant stalo. Svarbu atsiminti, kad taip daryti galima prieš valgį arba tarp dviejų valgių.
- Kvepinimasis. Kvepinimasis - asmeninis procesas, todėl kvepintis reikia vienumoje. Patartina pasitepti kvepalais riešus, alkūnių linkius, krūtinės vidurį, smilkinius ir truputį žemiau ausų spenelių. Antra taisyklė - jūsų kvepalų aromatas turi jaustis tik per ištiestą ranką.
- Makiažas. Aukštuomenės moters makiažas turi pabrėžti moters grožį, paryškinti jos bruožus, tai - ne naujas veidas ir ne kaukė. Buvusi princesės Dianos vizažistė rekomenduoja rinktis natūralius atspalvius, ypač daug dėmesio skirti kuo natūralesniam veido dengimui.
- Pokalbiai. Pasakojant geriausia neminėti žmonių vardų, vietų pavadinimų, adresų, apsiriboti bendro pobūdžio informacija. Vengtinos pokalbių temos - sveikata, politika, religija.
- Apranga keliaujant. Vykstant į naują šalį, geriausia apsivilkti neutralaus stiliaus drabužius, kad alkūnės, keliai ir raktikauliai būtų pridengti. Norėdama suprasti, koks stilius priimtinas šalyje, dama iš anksto pasidomės tenykščiais papročiais, tradicijomis.
- Makiažas apsiperkant. Einant apsipirkti, makiažas turi būti minimalus, lūpų apskritai nesidažykite - kad neišteptumėte drabužių, kuriuos matuositės.
- Elgesys lėktuve. Jei skrendate lėktuvu, o kas nors netinkamai elgiasi lėktuve, trukdo jums ar kitiems keleiviams, informuokite apie tai stiuardesę.
Aplinkos pritaikymas žmonėms su regos negalia
Pastaruoju metu daug kalbama apie fizinės aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) gruodį surengė informacinį seminarą apie fizinės aplinkos pritaikymą asmenims su regos negalia.
Neregiai ir silpnaregiai
Neregiais laikomi asmenys, kurie orientavimuisi aplinkoje nebegali pasikliauti regos likučiu. Tuomet jie orientuojasi, padedami klausos, lytėjimo, net kvapų. Aplinkoje neregiams būtina įrengti aiškiai, lengvai suprantamus taktilinius vaikščiojamojo paviršiaus indikatorius, reljefinius (Brailio raštu ir iškiliais rašmenimis) užrašus, intuityviai randamas valdymo sistemas ir prietaisus, lengvai aptinkamas saugos priemones, dviejų juslių principu įrengtas apsitarnavimo sistemas, įgarsinti regimuosius signalus.
Silpnaregiais laikomi žmonės, kurie aplinkoje orientuojasi, pasikliaudami turimos regos likučiu. Silpnaregiai gerai jausis aplinkoje, jei joje bus naudojami lengvai įskaitomi bei atpažįstami tekstai ir simboliai, ryškūs kontrastai orientavimosi ir valdymo sistemose, geras apšvietimas, kontrastingi taktiliniai takai, ryškiai paženklintos stiklinės konstrukcijos bei įvairios kliūtys, veidrodiniai ir blizgūs paviršiai sienose bei grindyse, įrengiamos savitarnos sistemos, paremtos dviejų juslių principu.
Dviejų juslių principas
Aplinkos be kliūčių akliesiems ir silpnaregiams pagrindas - dviejų juslių sistema. Informaciją reikia pateikti taip, kad ją būtų galima suvokti viena kitą papildančiomis juslėmis. Vaizdinę informaciją turėtume pateikti per garsą arba lytėjimą. Geriausia būtų, kad informacija būtų pasiekiama keliomis juslėmis. Tada ja galėtų pasinaudoti daugybinę negalią turintys žmonės.
Viena iš geriausių naujovių - tai regimųjų signalų - šviesoforų įgarsinimas. Viešoji informacija gali būti pateikta ne tik raštu, vaizdu, bet ir garsu. Silpnaregiams labai gyvenimą trumpina įvairios stiklinės pertvaros, sienos, kurių mūsų gyvenamoje aplinkoje itin daugėja. Tai nebūtų toks blogis, jei tos sienos būtų tinkamai pažymėtos. Patalpose, kuriose įrengti dideli veidrodžiai, mums sunku atskirti, kur iš tiesų randasi žmonės, o kur yra tik jų atspindys.
#