Įvadas
Žmogaus kūno gebėjimas palaikyti pastovią temperatūrą, nepaisant aplinkos sąlygų, yra gyvybiškai svarbus procesas, vadinamas termoreguliacija. Tačiau, šis procesas gali būti sutrikdytas įvairių streso faktorių, įskaitant karščio bangas ir dehidrataciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime streso poveikį termoreguliacijai, remiantis naujausiais tyrimais ir įžvalgomis, bei aptarsime galimas pasekmes sveikatai.
Klimato Kaita ir Ekstremalus Karštis
Pasaulyje fiksuojamas oro temperatūros didėjimas - per pastaruosius 50 metų vidutinė oro temperatūra padidėjo maždaug 0,8 °C. Nors šis skaičius gali atrodyti nedidelis, jis jau daro didžiulį poveikį žmonių sveikatai. Vienas akivaizdžiausių padarinių - labai padidėjęs ekstremalių šilumos įvykių, vadinamų karščio bangomis, skaičius. Karščio bangos - dažniausia visų su orais susijusių įvykių mirties priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose (įskaitant tornadus, uraganus ir žaibus). Pasaulyje karščio bangos 1980-2017 metais pateko į pirmąjį dažniausių mirties priežasčių dėl stichinių nelaimių dešimtuką.
Siekiant suklasifikuoti karščio bangas, vartojami skirtingi apibrėžimai, tačiau vienas dažniausiai minimų skamba taip: tai oro temperatūros pakilimas 5 °C nuo vidutinės duotosios dienos temperatūros, išliekantis mažiausiai 5 dienas. Dauguma tyrimų atskleidė didėjantį karščio bangų dažnį visame pasaulyje. Pavyzdžiui, remiantis vienais skaičiavimais, dėl klimato kaitos vien 2015 metais buvo 175 mln. daugiau žmonių, paveiktų karščio bangų. Karščio bangos pavojingos ne tik dėl rizikos perkaisti kūnui, bet ir dėl didėjančio mirštamumo nuo kardiovaskulinių ir kvėpavimo sistemos ligų. Viena pavojingiausių karščio bangų, nusinešusi 73 tūkst. gyvybių, užklupo Europą 2003 metų rugpjūčio mėnesį. Vis dėlto karščio bangos sukėlė daug mirčių visame pasaulyje - Čikagoje (1995 metais), Andra Pradeše (2014 ir 2015 metais) ir Karačyje, Pakistane (2015 metais).
Karščio bangos ir ekstremalus karštis veikia darbo našumą ir efektyvumą, be to, gali turėti įtaką derliui. Tam tikros karščio bangos buvo siejamos su tokia didžiule temperatūra, kuri pavojinga visai gyvajai gamtai. Tai leidžia spėti, kad ateityje atitinkamuose pasaulio kraštuose gali būti taip karšta, jog šios apylinkės taps nebegyvenamos. Taigi kūno temperatūros reguliavimas yra išlikimo pagrindas. Pakankamos kūno hidratacijos užtikrinimas labai svarbus termoreguliacijai, tačiau kartu tai kelia papildomų rūpesčių, nes tinkamo vandens tiekimo galimybių pasaulyje mažėja. Jau rasta įrodymų, kad 10 proc. pasaulio populiacijos susiduria su pavojingu vandens prieinamumo trūkumu. Be to, tyrimai atskleidžia, kad daug žmonių, įskaitant vaikus ir suaugusiuosius, turinčių prieigą prie vandens, vis vien jo vartoja tiek, kiek reikia.
Inkstų Funkcija ir Klimato Kaita
Straipsnyje aptariama klimato kaitos įtaka inkstų ligoms. Inkstai atlieka svarbiausią funkciją. Jie užtikrina kraujo tūrį, siekiant palaikyti kraujo spaudimą bei ekstraceliulinį ir intraceliulinį osmoliariškumą, sudarantį sąlygas normaliai medžiagų apykaitai. Viena svarbesnių funkcijų yra šlapimo koncentravimas - sumažinamas skysčių praradimas ir kartu iš organizmo išskiriamos azoto atliekos. Deja, dėl klimato kaitos vykstantis aktyvus metabolizmas, kaip ir koncentruotų medžiagų apykaitos produktų išskyrimas, inkstus daro labai jautrius pažeidimui. Tyrimai atskleidė, kad didėjant temperatūrai daugėja asmenų, kurie kreipiasi į Skubiosios pagalbos skyrius dėl plataus spektro inkstų sutrikimų, pavyzdžiui, ūminio inkstų pažeidimo, lėtinės inkstų ligos, inkstų akmenligės bei šlapimo takų infekcijų. Profesinis kontaktas su karščiu taip pat siejamas su padidėjusiu inkstų ligų paplitimu ir darbo našumo sumažėjimu suprastėjus inkstų funkcijai.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Šilumos Smūgis: Pavojus Termoreguliacijai
Vienas sunkiausių ekstremalaus karščio padarinių sveikatai yra šilumos smūgis. Jis pasireiškia nesugebėjimu adekvačiai kontroliuoti kūno temperatūros, sukelia hipertermiją (apibūdinama kaip temperatūros pakilimas >40,6 °C, >105 °F), gali sukelti delyrą, komą, traukulius ir daugelio organų nepakankamumą. Šilumos smūgis gali ištikti karščio bangų metu (epideminis ar klasikinis šilumos smūgis), treniruojantis ar dirbant karštyje (fizinio krūvio sukeliamas šilumos smūgis).
Fizinio krūvio sukeliamas šilumos smūgis labai dažnas tarp karinio personalo, maratono bėgikų, žmonių, dirbančių kasyklose ir žemės ūkio pramonėje (ypač cukranendrių). Šis šilumos smūgio tipas labai paplitęs tarp naujų, neaklimatizuotų darbuotojų ir turinčiųjų antsvorio. Epideminis šilumos smūgis dažniausiai yra susijęs su karščio bangomis. Ji paveikia ligotus, vyresnio amžiaus, nutukimu ar diabetu sergančius žmones. Epideminis šilumos smūgis pavojingas asmenims, kurie prastai maitinasi, gyvena prastai vėdinamose patalpose, serga širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo takų ligomis.
Tiek klasikinis, tiek fizinio krūvio sukeltas šilumos smūgis gali būti sunkus: būdingas sumišimas ir delyras, dažnai pasireiškia kartu su ūminiu kepenų bei inkstų nepakankamumu. Ūminis inkstų pažeidimas dažnai išsivysto įvykus epideminiam šilumos smūgiui. Pavyzdžiui, 1995 metais per karščio bangą Čikagoje daugiau nei 50 proc. patyrusių šilumos smūgį asmenų išsivystė ir ūminis inkstų pažeidimas. Nors ūminis inkstų pažeidimas gali lydėti sunkias šilumos smūgio pasireiškimo formas, tokias kaip komą ar kepenų nepakankamumą, lengvesnės šilumos smūgio formos gali pasireikšti tik karščiavimu bei izoliuotu ūminiu inkstų pažeidimu.
Ūminis Inkstų Pažeidimas ir Šilumos Smūgis
Taigi spėjama, kad yra 2 ūminio inkstų pažeidimo tipai. Pirmoji forma pasireiškia klasikine rabdomiolize (kai kreatinino kinazės >1 000 ?/l), dažnai susijusia su hiperurikemija ir dehidratacijos požymiais. Ši forma labiau susijusi su fizinio krūvio paskatintu šilumos smūgiu. Kita forma sietina su normalia ar tik šiek tiek padidėjusia kreatinino fosfokinazės koncentracija ir yra dažnesnė pasireiškus epideminiam šilumos smūgiui.
Skirtingai nei rabdomiolizė, kuriai esant dažniau stebimas ūminis kanalėlių pažeidimas, antroji ūminio inkstų pažeidimo forma kliniškai dažniau pasireiškia kaip ūminis intersticinis nefritas su šlapimo leukocitoze bei hematurija, o atlikus inkstų biopsiją nustatomas ūminis tubulointersticinis nefritas. Manoma, kad ši būklė yra išemijos, temperatūros indukuoto oksidacinio streso bei senkančių instraceliulinių energijos atsargų padarinys. Šilumos smūgis taip pat neretai yra susijęs su elektrolitų disbalansu.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Vienoje 66 asmenų, patyrusių fizinio krūvio sukeltą šilumos smūgį, studijoje ūminis inkstų pažeidimas stebėtas 91 proc. atvejų, hiponatremija - 53 proc., hipokalemija - 71 proc., hipermagnezemija - 35 proc.. Maža serumo kalio, fosfatų ir magnio koncentracija buvo susijusi su padidėjusiu šių elektrolitų išskyrimu su šlapimu, o tai rodo inkstų kanalėlių pažeidimą. Kitos potencialios priežastys gali būti natrio bei kalio netekimas su prakaitu. Kai kuriems tiriamiesiems nustatyta respiracinė alkalozė, mažinanti fosfatų koncentraciją serume, nors metabolinė alkalozė pasitaiko dažniau. Daliai pacientų (10-30 proc.), patyrusių su šilumos smūgiu susijusį ūminį inkstų pažeidimą, prireikia dializės. Jei pacientas ūminį pažeidimą išgyvena, dažniausiai inkstų funkcija atsikuria.
Lėtinė Inkstų Liga ir Karštis
Pastaraisiais metais epideminė lėtinė inkstų liga stebėta įvairiuose karštuosiuose pasaulio regionuose, kuriuose pirmiausia pažeidžiami labai dideliame karštyje rankų darbą atliekantys žmonės. Viena didžiausių teritorijų, kurioje paplitusi ši liga, tęsiasi palei Vidurio Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantę, labiausiai tarp dirbančiųjų cukranendrių bei kitose žemės ūkio bendruomenėse. Rasta įrodymų, kad epidemija progresuoja nuo 1970 metų. Pastebėta, kad liga dažna karštuosiuose Centrinės Afrikos regionuose, be to, pateikiama įrodymų, jog darbuotojai patiria šilumos stresą. Iškelta hipotezė, kad šią ligą paskatina klimato kaita. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad darbas cukranendrių laukuose yra susijęs su didesne drėgme ir kad karščio bangas sukelia ne tik pakilusi vidutinė temperatūra, bet ir priklauso nuo El Ni?o reiškinių.
Pateikiama daugiau įrodymų, kad lėtinė inkstų liga gali išsivystyti po pasikartojančių subklinikinių ar klinikinių šilumos smūgių paskatintų ūminių inkstų pažeidimų. Remiantis konkrečiu pavyzdžiu, neseniai pranešta apie pasikartojančius ūminius inkstų pažeidimus tarp cukranendrių plantacijų darbininkų jų pamainų metu. Nors dažniausiai tokie atvejais išlieka besimptomiai, kai kuriems pacientams pasireiškia karščiavimas, leukocitozė, leukociturija bei ūminis inkstų pažeidimas, dėl kurio galima patekti ir į ligoninę. Rasta įrodymų, kad kartais lėtinei inkstų ligai išsivystyti prireikia laiko, panašiai kaip ir ištikus fizinio krūvio sukeltam šilumos smūgiui.
Eksperimentais šis ryšys patvirtintas. Iš tikrųjų pasikartojantis šilumos stresas ir dehidratacija gali sukelti lėtinį uždegimą bei inkstų kanalėlių pažeidimą pelėms ir žiurkėms. Inkstų pažeidimo mechanizmas, tikėtina, yra susijęs su padidėjusia vidine kūno temperatūra, hiperosmoliariškumo poveikiu aktyvinant polioliofruktokinazės kelią ir lėtiniu vazopresino poveikiu sukeliant tubulinį ir glomerulų pažeidimą. Be to, klinikiniai tyrimai rodo, kad karščio poveikis ir dehidratacija sukelia didesnį šlapimo koncentravimą bei padidina jo rūgštingumą, o tai gali sukelti šlapimo uratų kristalizaciją, taip pažeidžiant inkstų vamzdelius. Remiantis eksperimentiniais duomenimis, mažinant šlapimo rūgštingumą, galima užtikrinti inkstų apsaugą.
Apie ūminio inkstų pažeidimo atvejus pranešama jau iš viso pasaulio karštųjų kraštų žemės ūkio bendruomenių, tarp jų ir iš Indijos (Andra Pradešo), Šri Lankos (šiaurės centro provincijos), Meksikos (Verakruso), centrinės Floridos bei Centrinio Kalifornijos slėnio. Daugumoje šių teritorijų pranešta ir apie lėtinės inkstų ligos protrūkius.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Kitos Inkstų Ligos ir Karštis
Inkstų akmenligė (nefrolitiazė) - liga, kurios paplitimas tik didėja. Spėjama, kad ji susijusi su klimato kaitos sukeltu oro temperatūros kilimu. Šilumos stresas ir dehidratacija siejami su padidėjusia šlapimo koncentracija bei sumažėjusiu šlapimo tūriu, o tai didina akmenų susidarymo riziką. Pavyzdžiui, numatoma, kad Jungtinių Amerikos Valstijų vadinamasis akmenų diržas, apibūdinantis karščiausius regionus Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose, dėl besitęsiančio klimato atšilimo judės į šiaurę. Ekperimentinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad pirminis inkstų akmenų substratas, susijęs su šilumos stresu, dėl padidėjusio susidarymo po fizinio krūvio sukelto raumenų pažeidimo ir koncentravimo metu padidėjančio šlapimo rūgštingumo yra šlapimo rūgštis.
Šlapimo takų infekcija taip pat gali būti susijusi su nepakankama organizmo hidratacija, ją, kaip spėjama, paskatina klimato kaita. Gaiviųjų gėrimų sudėtyje yra fruktozės, cukraus, kurį metabolizuojant inkstuose sukeliamas vietinis inkstų kanalėlių pažeidimas, uždegimas ir oksidacinį stresas. Remiantis naujausiais tyrimais, gaivieji gėrimai gali padidinti ūminio ir lėtinio inkstų pažeidimo riziką. Eksperimentais įrodyta, kad rehidratacija gaiviaisiais gėrimais gali padidinti inkstų pažaidą dehidratuotoms žiurkėms. Nepaisant to, kad fruktozės apykaita gali sukelti inkstų pažeidimą, ji taip pat galimai stimuliuoja vazopresiną, o šis didina inkstų pažeidimą.
Vienoje teorijų nurodoma, kad dėl karščio ir dehidratacijos natūralūs toksinai ir žmogaus pagamintos toksinės medžiagos - toksikantai, kartojantis ūminiam inkstų pažeidimui, gali kauptis inkstuose. Tiriamos medžiagos apima galimai nefrotoksiškus žemės ūkio chemikalus, sunkiuosius metalus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tabaką ir silicio dioksidą.
Vandens Svarba Termoreguliacijai ir Sveikatai
Ar kada pagalvojote, koks svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai yra vanduo? Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens - vos keletą dienų. Vanduo - tai atgaiva, sveikata, energija. Jis - mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas. Vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti, kad jaustumėmės gerai ir būtume kupini jėgų. Tai ypač svarbu karštomis vasaros dienomis, kadangi esant aukštesnei temperatūrai organizmas prakaituoja ir praranda daugiau skysčių. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70% vandens, kraujyje apie 98%, raumenyse apie 75%, kauluose apie 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir koloidiniai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinus, žmogus gali sunkiai apsinuodyti ir net mirti.
Vanduo lieknina. Dažnai žmonės linkę alkio jausmą maišyti su troškuliu. Todėl, pajutę alkį, pirmiausia išgerkite vandens. Tai padės jums jaustis sotesniems. Vandens stiklinę išgerkite ir kaskart prieš valgį. Sotumo jausmas ateis greičiau, tad suvalgysite mažiau, o organizmą papildysite vandens kiekiu. Vanduo ne tik malšina alkio jausmą, bet ir suaktyvina medžiagų apykaitą. Ir tuo labiau, kuo jis šaltesnis. Kad sušildytų vandenį, organizmas turi dirbti, šio proceso metu degindamas kalorijas. Vanduo suteikia daugiau energijos. Jei jaučiatės išsekę, su vandeniu gaukite energijos. Dehidratacija verčia jaustis pavargusiu. Reikiamas vandens kiekis padės jūsų širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, o kraujui transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas į jūsų ląsteles.
Vanduo mažina įtampą. Vanduo sudaro apie 70% iki 80% jūsų smegenų tūrio vanduo. Jei esate dehidratuotas, jūsų kūnas ir protas yra apimti streso. Siekdami išlaikyti žemą streso lygį, laikykite ant savo darbo stalo stiklinę vandens ar nešiokitės su savimi vandens butelį ir gurkšnokite reguliariai. Vanduo stiprina raumenų tonusą. Geriamasis vanduo padeda išvengti raumenų spazmų ir „sutepa“ Jūsų kūno sąnarius. Trūkstant vandens, teks mankštintis ilgiau ir intensyviau, norint pasiekti trokštamą rezultatą. Vanduo gerina virškinimą. Kartu su ląsteliena, vanduo yra labai svarbus geram virškinimui. Vanduo padeda tirpinti atliekų daleles, ir sklandžiau perduoda Jūsų virškinimo traktui. Jei esate dehidratuotas, jūsų kūnas sugeria visą vandenį, ir perduoti atliekas tampa gerokai sunkiau.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą maisto pasirinkimo piramidę, 8 stiklinės vandens per dieną yra gyvybiškai būtinas kiekis, reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti - kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Tad, jei jūsų ūgis 1,75 metro, per dieną jums reikia išgerti apie 1,75 litro vandens. Jums reikalingo vandens kiekis taip pat priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Jums gali reikėti daugiau vandens, jei sportuojate ar stipriai prakaituojate.
Nereikia bijoti, kad vandens bus per daug. Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai - lėčiau teka kraujas, ląstelės blogiau aprūpinamos deguonimi, prastėja bendra fizinė būsena: sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, galvos skausmai, sušlubuoja atmintis, sulėtėja reakcija. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais. Dėl vandens deficito praradus 6-8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta.
Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną privalome išgerti prarastą vandens kiekį. Gerti vandenį reikia pradėti anksčiau nei pajuntate troškulį, nes troškulio jausmas reiškia, kad organizmui jau trūksta maždaug litro vandens. Dehidratacija gali sukelti rimtas fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, šlapinimosi trakto infekcijas ir vidurių užkietėjimą, nuovargį, galvos skausmą ir migreną. Pavyzdžiui, jeigu dirbate karštoje aplinkoje arba jums skauda galvą, išgerkite dvi stiklines vandens. Jeigu galvos skausmas atsirado dėl dehidratacijos, jis turėtų per valandą dingti. Dehidratacija taip pat gali turėti poveikį protinei veiklai. Remiantis tyrimų duomenimis, vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį į matematikos užduotis pablogėdavo, jeigu jų organizmas dehidratuodavo nuo 1 iki 2%, o toks skaičius net nėra pakankamas, kad sukeltų troškulio pojūtį.
Nors vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais (daržovėse ir vaisiuose jis sudaro apie 90 proc. masės, duonoje - 40 proc., mėsoje 45-65 proc.), šio kiekio nepakanka patenkinti organizmo poreikius. Mūsų šalyje vanduo iš čiaupo - puikios kokybės. Lietuva yra vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių, naudojanti viešajam vandens tiekimui tik požeminį (gruntinį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė yra geresnė negu paviršinio, nes jis yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos - aplinkos tarša esminės neigiamos įtakos jam neturi. Be to, vandens kokybė yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama. Tai yra nacionalinis turtas, kurį Lietuvai padovanojo gamta, o kartu ir didžiulis privalumas kitų valstybių atžvilgiu, nes jos dažniausiai naudoja valytą ir cheminiu būdu apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Net tokia išsivysčiusi valstybė kaip JAV savo piliečiams tiekia apie 80 proc.
tags: #streso #poveikis #termoreguliacijai