Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama pareigūnų asmenybės savybių ir patiriamo streso sąsajos. Stresas darbe tampa vis didesne problema tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Dėl darbe patiriamo streso organizacijos, darbuotojai ir valstybė patiria didelius materialinius ir nematerialinius nuostolius. Lietuva nėra išimtis. Didelė Europos Sąjungos darbuotojų dalis skundžiasi, jog darbe patiria psichosocialinį stresą, kurio pasekmės yra neigiamos ir ryškios. Tarp neigiamų pasekmių yra sveikatos problemos, pablogėjusi gyvenimo kokybė, sumažėjęs pasitenkinimas darbu, sumažėjusi motyvacija ir atliekamo darbo efektyvumas bei daugybė kitų tiek individo, tiek organizacijos lygmenyje patiriamų neigiamų pasekmių. Dėl to psichosocialiniai darbo veiksniai tiriami su įvairiomis profesinėmis grupėmis.
Streso Samprata
Stresas - tam tikras asmens ir aplinkos santykis, kurį asmuo vertina kaip reikalaujantį daug pastangų ar viršijantį jo ar jos resursus ir keliantį grėsmę jo ar jos gerovei. Šiame darbe sąvoka „stresas“ bus naudojama kaip sąvokos „distresas“ sinonimas, t. y. neigiamai darbuotoją veikianti, didelė įtampa.
Trys Pagrindiniai Požiūriai į Stresą
Mokslinėje literatūroje galima išskirti tris pagrindinius požiūrius į stresą:
- Stresas kaip reakcija
- Stresas kaip stimulas
- Stresas kaip tarpinis procesas tarp stimulo (stresoriaus) ir reakcijos.
Streso kaip reakcijos sampratos klasiku yra laikomas streso koncepcijos pradininkas Selye. Stresą jis apibrėžė kaip nespecifinę organizmo reakciją į bet kokius sunkumus ar reikalavimus. Ši nespecifinė reakcija, nepriklausomai nuo to stimulo prigimties, konteksto ar asmeninių individo charakteristikų. Jo manymu ši nespecifinė reakcija, kitaip dar vadinama bendruoju adaptaciniu sindromu, sutrumpintai - BAS (angl. general adaptation sindrome, GAS), yra būdinga kiekvienam organizmui, o pagrindinė jos funkcija yra padėti prisitaikyti ir išlaikyti organizme pusiausvyrą.
Stresas pirmiausia yra laikomas stimulu. Juo yra vadinama neigiamas pasekmes sukelianti žmogų veikianti nepalanki situacija ar žalingas įvykis. Šia prasme streso terminas yra panašus į savo pirminę, iš inžinerinių mokslų srities pasiimtą reikšmę, kur panašiai, kaip ir tada, kai kalbama apie fizinę jėgą, šis terminas reiškia daromą žmogui išorinį spaudimą, kuris virsta įtampa arba apkrova. Kalbant apie darbinį stresą, streso kaip stimulo koncepcijoje, svarbiais klausimais tampa kokios sąlygos gali būti suprantamos kaip stresinės bei kokios yra bendros jų charakteristikos. Tačiau, kaip rodo literatūros analizė, dėl bendro stresorių skirstymo į kategorijas, taip pat nėra susitarta.
Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės
Trečiasis - tarp stresoriaus ir reakcijos. Tokiu būdu į streso kilmę leido pažvelgti kognityvinės psichologijos tyrimai, kurie sudarė prielaidas transakcinio streso modelio atsiradimui. Pasak šio modelio autoriaus Richard Lazarus, stresas - tai tam tikras asmens ir aplinkos santykis, kurį asmuo vertina kaip reikalaujantį daug pastangų ar viršijantį jo(s) resursus ir keliantį grėsmę jo(s) gerovei.
Bendri Požymiai Streso Sampratose
Nepaisant to, jog streso kaip tarpinio proceso samprata šiandieninėje psichologijoje yra dominuojanti ir ja remiamas daugybėje darbsų, streso sąvoka vis dar nėra vienareikšmiškai suprantama. Tai rodo, jog stresas yra daugialypis ir sudėtingas konstruktas, todėl yra sunku surasti vieną konkretų viską aprėpiantį streso apibrėžimą. Tačiau, kad ir kaip skirtųsi įvairios streso sampratos, Lazarus (1993), apibendrindamas streso tyrimus, išskyrė keturis bendrus visoms streso sampratoms požymius, kurie streso sampratoje įneša bendrumo:
- Stresas atsiranda tada, kai žmogus susiduria su reikalavimais, kurie kelia jam iššūkių.
- Stresas yra subjektyvus išgyvenimas, kurį lemia asmens vertinimas.
- Stresas gali turėti tiek neigiamų, tiek teigiamų pasekmių.
- Stresas yra dinamiškas procesas, kuris nuolat kinta priklausomai nuo situacijos ir asmens reakcijos.
Tyrimo Metodika ir Dalyviai
Tyrimo dalyviai buvo 126 kariai iš dviejų skirtingų karinių dalinių Kaune. Dauguma tyrime dalyvavusiųjų yra vyrai (89,7%, N=113). Karių karinės tarnybos stažas pasiskirsto 1-18 metų intervale, jų tarnybos stažo vidurkis yra apie 10 metų.
Psichosocialiniams darbo stresoriams vertinti naudotas Danijos Nacionalinio Darbo Aplinkos Tyrimų Centro sudaryto Kopenhagos psichosocialinio klausimyno II (2007) psichosocialinio streso subskalės iš ilgojo klausimyno varianto, kurį sudaro 128 klausimai. Suvokiama organizacinė parama matuota Eisenberger ir kolegų (1984) sudarytu Suvokiamos organizacinės paramos klausimynu, kurį sudaro 16 teiginių. Suvokiamo iš vadovo ir bendradarbių gaunamo socialinio palaikymo įvertinimui naudotos atitinkamos Kopenhagos psichosocialinio klausimyno II (2007) skalės. Psichologiniam atsparumui vertinti naudota Barton (1995) sudaryta 15 teiginių Dispozicinio psichologinio atsparumo skalė.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingų socio-demografinių charakteristikų kariai turi skirtingai išreikštus psichosocialinius stresorius. Vyrams labiau nei moterims yra išreikšti numatomumo ir vaidmens konflikto darbo stresoriai. Darbo - šeimos bei šeimos - darbo konfliktai ir darbo nesaugumas labiau išreikšti tarp vyresnio amžiaus karių. Kariams, tarnavusiems daugiau metų kariuomenėje, labiau išreikštas šeimos - darbo konflikto psichosocialinis stresorius.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai
Socialinio Palaikymo ir Psichologinio Atsparumo Įtaka
Tyrimai rodo, jog siekiant valdyti ir mažinti stresą, o kartu ir stresorių išreikštumą tiek tarp civilių darbuotojų, tiek tarp karių yra suvokiamas vadovo ir bendradarbių socialinis palaikymas bei suvokiama organizacinė parama - palaikymas. Su mažesniu streso, o kartu ir stresorių išreikštumu yra siejamas ir toks civilis darbuotojas bei kario asmeninis veiksnys kaip psichologinis atsparumas.
Lyčių ir Amžiaus Grupių Darbinio Streso Palyginimas
Tyrimo metu buvo palygintas vyrų ir moterų darbinis stresas, naudojant Stjudento t kriterijų. Nustatyta, kad vyrai patiria didesnį darbinį stresą nei moterys. Taip pat buvo nustatyta, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų ir darbo santykių atveju. Tačiau skirtumų darbo organizavimo ir darbo turinio atvejais nenustatyta.
Palyginus jaunesnių ir vyresnių darbuotojų darbinį stresą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Lyčių ir Amžiaus Grupių Pasitenkinimo Darbu Palyginimas
Palyginus vyrų ir moterų pasitenkinimą darbu, nustatyta, kad vyrų ir moterų patiriamas pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju. Tačiau skirtumų užmokesčio, paaukštinimo galimybėmis, vadovavimu, kitais privalumais, darbo sąlygomis, bendradarbiais, darbo pobūdžiu ir ryšiais darbe nenustatyta.
Palyginus jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimą darbu, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Taip pat skaitykite: Tyrimai teisės psichologijoje
Darbinio Streso ir Pasitenkinimo Darbu Ryšys
Tyrimo metu buvo nustatytas tiesinis koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas). Gautos reikšmės rodo esant vidutinio stiprumo neigiamam ryšiui tiek vyrų, tiek moterų grupėse. Tai reiškia, kad vienam tiriamam reiškiniui didėjant, kitas mažėja.
Streso Įveikos Strategijų Ryšys su Darbiniu Stresu ir Pasitenkinimu Darbu
Tyrimo metu buvo nustatytas tiesinis koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas). Vyrų ir moterų grupėse ryšio koeficientai tarp įveikos strategijų, darbinio streso ir pasitenkinimo darbu pateikti 2 lentelėje. Matome, kad esti tiek teigiamas, tiek neigiamas ryšys. Nustatytas vidutinio stiprumo, silpnas, labai silpnas ir jokio ryšio tarp vyrų ir moterų streso įveikos strategijų tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Moterų grupėje, skirtingai nuo vyrų, rasti papildomi streso įveikos strategijų bei darbinio streso (bendro) ryšiai. Darbiniam stresui (bendram) didėjant, socialinė parama taip pat didėja moterų grupėje.
Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad pareigūnų darbinį stresą lemia tiek asmeninės savybės, tiek darbo aplinkos veiksniai. Svarbu atkreipti dėmesį į socialinio palaikymo ir psichologinio atsparumo svarbą mažinant stresą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į lyčių ir amžiaus grupių skirtumus patiriamame streso ir pasitenkinimo darbu lygiuose. Šio tyrimo rezultatai gali būti naudingi kuriant streso valdymo programas pareigūnams, siekiant pagerinti jų psichologinę gerovę ir darbo efektyvumą.
Rekomendacijos
- Sukurti streso valdymo programas, kurios būtų pritaikytos skirtingoms pareigūnų grupėms, atsižvelgiant į jų lytį, amžių ir asmenines savybes.
- Skatinti socialinį palaikymą darbo aplinkoje, organizuojant komandos formavimo renginius ir mokymus.
- Didinti pareigūnų psichologinį atsparumą, organizuojant mokymus apie streso valdymą ir emocijų reguliavimą.
- Gerinti darbo aplinką, mažinant darbo krūvį, didinant darbo autonomiją ir suteikiant daugiau galimybių tobulėti.
- Reguliariai atlikti streso įvertinimo tyrimus, siekiant nustatyti problemas ir laiku imtis priemonių.