Teisės psichologija yra dinamiška sritis, jungianti psichologijos ir teisės mokslus. Nors populiariojoje kultūroje teisės psichologai dažnai įsivaizduojami kaip nusikaltėlių psichologinius profilius sudarantys specialistai, jų veikla yra kur kas platesnė ir apima įvairius aspektus, susijusius su baudžiamojo teisingumo sistema, nusikaltimų prevencija ir reabilitacija. Šiame straipsnyje aptarsime teisės psichologų vaidmenį, jų atliekamus tyrimus, darbo iššūkius ir karjeros galimybes Lietuvoje.
Teisės psichologijos samprata ir raida
Teisės psichologija yra pakankamai jauna sritis, atskiru Amerikos psichologų asociacijos padaliniu pripažinta tik 1981 m. Nuo tada ši sritis nuolat plečiasi, apimdama tiek klinikinius, tiek teisinės sistemos darbuotojus, siekiančius geriau suprasti psichologijos ir įstatymo tarpusavio sąsajas. Teisės psichologija yra klinikinės psichologijos ir teisės ekspertizės sankirta, apimanti tyrimus bei šių disciplinų taikymą įvairiose probleminėse situacijose - nuo aukos teisių iki sunkumų, ardančių šeimas.
Teisės psichologo vaidmuo teisinėje sistemoje
Teisės psichologo atsakomybių spektras yra labai platus, tačiau dažniausiai jų darbas vienaip ar kitaip susijęs su baudžiamojo teisingumo sistema. Teisės psichologai atlieka svarbų vaidmenį teismuose, pataisos įstaigose, policijoje ir kitose teisėsaugos institucijose.
Darbas teismuose
Teisminėje sistemoje teisės psichologas užima svarbų vaidmenį nusakant atsakovo psichinio funkcionavimo aspektus. Jie gali būti kviečiami ieškovų arba gynybos atlikti psichologinį įvertinimą ir liudyti teisme apie savo gautus rezultatus. Tokie įvertinimai gali varijuoti nuo psichologinio sutrikimo įvertinimo iki kaltinamojo protinių gebėjimų nustatymo. Teisėjas gali paprašyti psichologo atskleisti veiksnius, kurie psichologui atrodo svarbūs, priimant sprendimą dėl bausmės.
Darbas su nusikaltimų aukomis
Teisės psichologai dažnai dirba su nusikaltimų aukomis, tiek jas įvertinant, tiek teikiant terapinę pagalbą. Daugybė žmonių galvoja, kad teisėsaugoje dirbantys žmonės susiduria tik su teisės pažeidėjais, tačiau taip pat dažnai padedama ir įvairių nusikaltimų aukoms.
Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės
Nusikaltėlių profiliavimas
Teisės pažeidėjų psichologinių profilių sudarymas yra tik vienas iš daugelio teisės psichologo darbo darbų. Profiliavimas susideda iš nuodugnaus tyrinėjimo: nusikaltimo vietos nuodugnus tyrimas ieškant fizines teisės pažeidėjo charakteristikas atskleidžiančių įkalčių, kaip amžius, svoris, rasė, o taip pat ir padedama atskleisti ir nusikaltimo įvykdymo motyvus. Dalį profiliavimo apima ir pagalba suteikiant kryptį teisėsaugos institucijoms aptikti potencialius teisės pažeidėjus, taip pat rekomenduojant efektyvias strategijas įtariamųjų apklausai.
Darbas pataisos įstaigose
Teisės psichologai taip pat dirba ir pataisos įstaigose. Čia pirminės pareigos apima: nuteistųjų įvertinimą, kuris gali būti užsakytas ir teismo sprendimu, konsultacijos su advokatais, pataisos įstaigos darbuotojais ar kitu personalu dėl nuteistųjų psichologinės gerovės.
Pagalba teisėsaugos institucijoms
Policijos pareigūnai, besiaiškinantys nusikaltimų aplinkybes, geba labai gerai atkreipti dėmesį į įvairius ženklus nusikaltimo vietoje. Vis dėlto, jie nėra žmogaus psichikos ekspertai. Teisės psichologai padeda policijos pareigūnams atskleidžiant kokio tipo žmonės tikėtiniausiai įvykdo tam tikro tipo nusikaltimus ir kokios gali būti jų gyvenimo aplinkybės. Tai padeda pareigūnams susiaurinti įtariamųjų ratą ir nukreipti dėmesį būtent į tuos, kurie tikėtiniausiai galėjo įvykdyti nagrinėjamą nusikaltimą.
Teisės psichologai taip pat padeda teisminei sistemai įvertindami ar diagnozuodami žmones, kurie įtariami įvykdžius nusikaltimą. Tai svarbu, kadangi tai leidžia teismui nuspręsti ar žmogus gali būti laikomas atsakingu už savo nusikalstamus veiksmus. Teisės psichologai taip pat padeda įvertinti nusikaltimą įvykdžiusio žmogaus pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Žinojimas apie asmens keliamus pavojus visuomenei yra neįkainojama informacija teisinei sistemai.
Teisės psichologo darbo iššūkiai
Teisės psichologo darbo sąlygos gali kelti tam tikrus iššūkius. Dauguma specialistų praleidžia daug laiko įkalinimo įstaigose, vertinant ir bendraujant su žmonėmis, kurie gali nenorėtų jų pagalbos. Atliktų įvertinimų rezultatai dažnai naudojami kaip parodymai teismo nagrinėjimuose, probacijos svarstymuose, todėl teisės psichologai reguliariai praleidžia nemažą dalį laiko tokiuose formaliuose procesuose. Nors patys įvertinimai dažniausiai atliekami individualiai dviese su vertinamu asmeniu, teisės psichologai taip pat nemažai laiko praleidžia dirbdami su nuteistųjų grupėmis vykdant reabilitacijos programas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai
Dirbant pataisos įstaigose teisės psichologai turi paklusti griežtoms vidinėms taisyklėms, paprastai yra apžiūrimi kiekvieną kartą prieš įeinant į įstaigą, o jų veikla neretai filmuojama kameromis. Negana to, nuolat dirbama gana triukšmingoje aplinkoje, o tai gali būti apibūdinama kaip stresą keliančia darbo vieta.
Karjeros galimybės ir išsilavinimas
Darbo galimybių spektras teisės psichologams didėja kartu su išsilavinimo ir patirties lygiais. Teisės psichologo uždarbis gali priklausyti nuo įstaigos, kurioje dirbama, bei gyvenamosios vietos. Vyriausybinėse įstaigose dirbantys psichologai paprastai uždirba mažiau nei tie, kurie dirba individualiai pagal užsakymus.
Norint tapti teisės psichologu, būtina įgyti atitinkamą išsilavinimą. Lietuvoje nėra bakalauro programos, tiesiogiai pavadintos „kriminalinė psichologija“, tačiau kriminologiniai ir teismo psichologijos moduliai integruojami į psichologijos arba teisės studijų programas.
Studijų galimybės Lietuvoje
- Vilniaus universitetas (VU): Psichologijos bakalauras (BA). Studijų metu studentai susipažįsta su asmenybės, kognityvine, klinikine, socialine psichologija, psichologinių tyrimų metodais. Vyresniuose kursuose pasirenkami moduliai, susiję su teisės psichologija, agresijos ir nusikalstamo elgesio psichologija, rizikos vertinimu ir psichologine diagnostika.
- Mykolo Romerio universitetas (MRU): Teisės psichologijos magistrantūra. MRU yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, siūlanti tiesiogiai su kriminaline psichologija susijusią magistrantūros programą. Studijų metu nagrinėjama teismo psichologija, nusikalstamo elgesio psichologinės teorijos, kriminologija, viktimologija, ekspertinis vertinimas, apklausų psichologija, liudytojų ir įtariamųjų elgesio analizė. MRU absolventai dažnai dirba probacijos tarnyboje, policijos padaliniuose, teismo ekspertizės centruose, socialinės pagalbos institucijose ar moksliniuose tyrimuose.
Papildomi būdai gilinti žinias
- Lietuvos psichologų sąjungos renginiai ir seminarai
- Teismo psichologų organizuojamos praktinės dirbtuvės
- Kriminologijos moduliai teisės studijose (MRU, VU, VDU)
- Darbo patirtis probacijos tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kalėjimų departamente, policijoje
Darbo pozicijos
Įgijus atitinkamą išsilavinimą, galima siekti įvairių darbo pozicijų kriminalinės psichologijos srityje:
- Nusikaltimų analitikas
- Nusikaltėlių profiliuotojas
- Aukų teisių gynėjas
- Kriminalinės psichologijos specialistas
- Teismo ekspertas liudytojas
- Elgesio terapijos specialistas
- Teismo psichologas
- Lektorius ar dėstytojas universitete
- Klinikinis psichologas, dirbantis su teisėsaugos institucijomis
Darbo pozicijų, susijusių su teisės ir kriminaline psichologija, galima rasti policijos departamente, probacijos tarnyboje, kalėjimuose, teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės įstaigose, socialinių paslaugų centruose ar nevyriausybinėse organizacijose, dirbančiose su rizikos grupėmis.
Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka pareigūnų patiriamam stresui
Atlyginimas
Vidutiniškai pradedantis psichologas valstybinėse institucijose uždirba apie €1200-€1600 / mėn. “į rankas”, specialistai su patirtimi apie €1800-€2500, ekspertai psichologai, dirbantys teismuose ar specializuotuose centruose - €2500-3500, o dėstytojai ar klinikiniai psichologai su daktaro laipsniu gali pasiekti ir €4000+ (priklausomai nuo institucijos ir krūvio).
Teisės psichologijos tyrimai Lietuvoje
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Teisės psichologijos tyrimų centras aktyviai vykdo mokslinius tyrimus, teikia konsultacijas ir organizuoja konferencijas. Tyrėjai domisi atskirų nusikalstamo elgesio formų psichologinėmis charakteristikomis, nusikaltimų tyrimo psichologija, nusikaltėlių asmenybės vertinimu, kriminaline rizika, pagalbos aukoms galimybėmis, psichologiniais sprendimų priėmimo veiksniais teisėsaugos sistemoje.
Profesorius Gintautas Valickas dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas teisės psichologijos studijas. Pradžia buvo susijusi su nepilnamečių teisės pažeidėjų, jų asmenybės ypatumų tyrimais, siekiant suprasti, kokios aplinkybės gali paskatinti žmogų pažeisti priimtas elgesio normas, kaip jam galima padėti sugrįžti į prosocialų raidos kelią. Vėliau teko susidurti su teisėsaugos pareigūnų individualių charakteristikų ir jų atliekamos veiklos tyrimais: kaip galima jiems padėti atskleisti įvykdytą nusikaltimą, sumažinti patiriamą stresą, priimti tinkamą sprendimą kritinėje situacijoje, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras pareigūnas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame pareigūnų elgesio suvokto teisingumo tyrimams, analizuojame, kaip nuteistieji, nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų ir kiti teismo proceso dalyviai vertina teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį, koks yra teisėjų, prokurorų, pataisos pareigūnų įvaizdis.
Psichologai taip pat atlieka įvairius justicijos veiklos, teisės problemų ir teisėsaugos pareigūnų, užtikrinančių įstatymo veikimą, tyrimus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu psichologai daug dėmesio skiria šiems tyrimams:
- Liudytojų atminties - įvykio įsiminimo, išlaikymo ir atkūrimo sąlygos.
- Ginčo šalių kompetencijų (suprasti savo teises, disponuoti savo turtu, sudaryti sandorius, duoti parodymus byloje, stoti prieš teismą).
- Nepilnamečių liudytojų apklausos, vaikų liudytojų ir vaikų nusikaltimo aukų parodymų patikimumo.
- Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo.
- Nusikaltimų aukoms sukeliamų psichologinių padarinių.
- Žmonių suvokto procedūrinio teisingumo (suvokto teisingumo veiksniai ir padariniai, teisėsaugos pareigūnų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams).
- Pareigūnų atrankos, mokymo, patiriamo streso, sprendimų priėmimo, kompetencijos įvertinimo.
- Teismo, policijos, prokuratūros, bausmių vykdymo institucijų veiklos efektyvumo.
Procedūrinio teisingumo svarba
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas prof. dr. G. Valickas teigia, kad teisėjas ir policijos pareigūnas gali pasielgti taip, kaip to reikalauja įstatymo raidė, bet pas žmogų vis tiek kyla subjektyvus jausmas, kad su juo pasielgė neteisingai. Tarp veiksnių, kurie yra labai svarbūs teisingumo jausmo formavimuisi jis paminėjo tokius kaip pagarba, kurią pareigūnas rodo žmogui, vienodas elgesys su visais, nešališkumas ir pan. Anot profesoriaus, teisingumo jausmo formavimosi kriterijai yra nustatyti, tačiau ne visi pareigūnai juos žino. Pabrėžtina, kad teisėjai ir policijos pareigūnai, galvodami apie savo įvaizdį turi galvoti ne tik apie teisinius, bet ir apie psichologinius savo veiksmų padarinius, kad jie sukeltų norą žmonėms paklusti įstatymui.
Visuomenės pasitikėjimas teisėsauga
Pasitikėjimas teisėsauga Lietuvoje nėra didelis, o žiniasklaidoje dažniausiai yra aprašoma tai, kas yra blogai, tuo tarpu tai, kas gerai, kažkodėl neaprašoma. Iš tikrųjų yra gerų teisėjų ir gerų policininkų, bet žmonės apie tai nelabai žino, nes jie gauna tik neigiamą, tendencingą informaciją, todėl po kurio laiko ateina atitinkamas įsitikinimas apie teisėsaugą.
Policijos Generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno teigimu, policijos pasitikėjimo didinimo problema aktuali daugelyje valstybių, ypač ji svarbi nesenai nepriklausomybę atkūrusiose valstybėse. Vienoms valstybėms šią problemą spręsti sekasi greičiau, kitoms lėčiau. Iš turimų statistinių duomenų matyti, kad daugelyje valstybių pasitikėjimas policija yra daugmaž panašus kaip ir Lietuvoje. Anot V. Telyčėno, didžioji Lietuvos gyventojų dalis policija pasitiki - tai patvirtina apklausų rezultatai.
Žiniasklaidos vaidmuo formuojant visuomenės nuomonę
Prof. dr. G. Valicko teigimu, labai didelę įtaką formuojant visuomenės pasitikėjimą teisėsauga daro žiniasklaida. Kadangi dabartinis sistemos vaizdavimas sukuria apie ją tendencingą neigiamą įspūdį. Pasak prof. dr. G. Valicko, teisėsaugos institucijų įvaizdis turėtų būti formuojamas ne atsitiktinai, bet labai apgalvotai ir profesionaliai, nes nuo to priklauso piliečių paklusnumas įstatymams, o galiausiai - ir visos valstybės pagrindai.
Vilniaus miesto 3-iojo komisariato viršininko pavaduotojo manymu, neigiami pavyzdžiai žiniasklaidoje prisideda prie nepasitikėjimo policija. Viešinami neigiami reiškiniai, rezonansiniai policijos pareigūnų nusikaltimai gali sudaryti įspūdį, kad visi pareigūnai yra tokie, kokie jie vaizduojami visuomenės informavimo priemonėse.
tags: #teisesaugos #pareigunu #psichologija