Įvadas
Žmogaus pasąmonė - tai neišsemiamas galimybių šaltinis, galintis daryti didžiulę įtaką mūsų gyvenimui, mintims, jausmams ir elgesiui. Daugelis sėkmingų žmonių pripažįsta, kad pasąmonės galią galima išnaudoti siekiant įvairių tikslų - nuo sveikatos gerinimo iki finansinės gerovės kūrimo. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius metodus, kaip paveikti savo pasąmonę, kad galėtumėte sąmoningai kurti norimą gyvenimą.
Pasąmonės Galia ir Jos Svarba
Pasąmonė - tai informacinis laukas, kuriame saugoma visa informacija apie žmogų, įskaitant praeities patirtis, įsitikinimus ir emocijas. Ji veikia už sąmoningo suvokimo ribų, tačiau daro didžiulę įtaką mūsų mintims, jausmams ir elgesiui. Pasąmonė yra tarsi didžiulė atminties saugykla, kaupianti mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus.
Kodėl Svarbu Paveikti Savo Pasąmonę?
- Likimo formavimas: Įprastinis mąstymas ir svajonės formuoja, modeliuoja ir kuria jūsų likimą.
- Problemų sprendimas: Pasitelkite stebuklingą jėgą ir be jokių kliūčių tvarkykite kasdienius reikalus, spręskite verslo problemas ir džiaukitės harmoningais šeimos santykiais.
- Asmeninis augimas: Išmokite paprastos metodikos, kaip reikia paveikti savo pasąmonę. Pasukite nauju tiesiausiu keliu į neišsemiamą lobyną.
- Sveikata ir gerovė: Pasąmonė pasižymi ypatinga galia. Geras patarimas, kurį gavau iš pagyvenusio savo draugo daktaro, leido staiga suvokti, kad visiškai natūralu, jog tas kuriantysis protas, kuris sukūrė visus mano organus, suformavo kūną ir privertė plakti širdį, gali išgydyti savo paties rankų darbą.
Sąmonė ir Pasąmonė: Kas Tai?
Sąmonė
Sąmonė - tai mūsų gebėjimas suvokti ir reaguoti į aplinką. Tai mūsų mintys, pojūčiai, suvokimas ir mūsų sąveika su išoriniu pasauliu. Tai būsena, kurioje mes esame budrūs, sąmoningi, galime analizuoti informaciją, priimti sprendimus ir sąmoningai veikti. Sąmonė yra vienas iš sudėtingiausių ir labiausiai mįslingų reiškinių, tyrinėjamų filosofijoje, psichologijoje ir neurologijoje.
Sąmonės tema filosofijoje yra gilios ir daugiamatės diskusijos objektas. Šios diskusijos šaknys siekia senovės Graikijos mąstytojų darbus, kurie kėlė klausimus apie proto ir materijos santykį, sąmoningą patirtį ir asmeninę tapatybę. Moderniojoje filosofijoje sąmonė dažniausiai nagrinėjama sąmoningumo, subjektyvios patirties ir sąmonės turinio kontekste. René Descartes, su savo garsiuoju posakiu "Cogito, ergo sum" (liet. „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“), pabrėžė sąmoningą mąstymą kaip esminę būties dalį. Kartu su dualizmu atsirado monistinės teorijos, kurios sąmonę laikė materialiosios realybės aspektu. Tokiais mąstytojais buvo Baruchas Spinoza ar vėlesni materializmo šalininkai. Fenomenologija, kurios pradininkas buvo Edmundas Husserlis, gręžėsi į paties sąmoningumo aktą ir patirtį, o ne į jo turinį ar objektą. XX amžiuje egzistencialistai, tokie kaip Jeanas-Paulas Sartre'as, kėlė sąmonės laisvės ir pasirinkimo temą, pabrėždami asmens atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Sąmonės problema filosofijoje ir toliau yra diskutuotina, nes tai yra mūsų patirties, savęs suvokimo ir pasaulio pažinimo pagrindas.
Sąmonė psichologijoje yra vienas iš centrinių tyrimo objektų, apimantis žmogaus gebėjimą suvokti, jausti, mąstyti ir atpažinti savo egzistenciją. Psichologinėje literatūroje sąmonės fenomenas dažnai yra tyrinėjamas per kognityvinius procesus, įskaitant suvokimą, atmintį, mąstymą ir dėmesio sutelkimą. Sąmonė yra ne tik pasyvi patirtis, bet ir aktyvus mūsų sąveikos su pasauliu procesas. Ji yra tai, kas leidžia mums patirti skausmą ir malonumą, atsiminti praeities įvykius ir planuoti ateitį, bei tai, kas suteikia mūsų patirtims asmeninį atspalvį. Williamas Jamesas, vienas iš pirmaujančių psichologų, aprašė sąmonę kaip "srautą", kuris yra nuolat besikeičiantis ir savaime susietas. Sąmonės tyrimai yra glaudžiai susiję su smegenų veikla ir yra neatsiejami nuo neurologijos.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės valdymo technikos
Sąmonė neurologijoje yra tyrinėjama kaip sudėtinga smegenų veiklos sritis, kuri apibrėžia mūsų budrumo lygį ir gebėjimą suvokti, mąstyti bei reaguoti į aplinką. Neurologijoje sąmonės fenomenas yra glaudžiai siejamas su tam tikromis smegenų dalimis ir jų funkcijomis. Neurologiniai tyrimai apima EEG ir fMRI skenavimus, kurie padeda matyti smegenų veiklą realiuoju laiku ir nustatyti, kaip skirtingi smegenų regionai dalyvauja kuriant mūsų sąmoningą patirtį. Sąmonė neurologijoje yra neatsiejama nuo smegenų fiziologijos ir yra svarbus žmogaus funkcionalumo ir sveikatos aspektas.
Vediškoje filosofijoje sąmonės samprata yra neatskiriama nuo dvasinio supratimo ir pasaulėžiūros. Čia sąmonė nėra vien minties ar proto veikla, bet visų pirma sielos, atmano, būtis. Pagal Vediškąją filosofiją, sąmonė arba Brahmanas yra amžinas, nekintantis ir transcendentinis. Jis nepriklauso nuo laikinos materialios patirties, o yra jos stebėtojas. Vedų tekstuose aprašomas sąmonės pasireiškimas kaip „sat-chit-ananda“ - būtis, sąmoningumas ir palaima. Sąmonė Vediškoje filosofijoje taip pat yra susijusi su karma ir dharmos sąvokomis, kurios reglamentuoja asmeninių veiksmų pasekmes ir gyvenimo tikslą. Vediškoje filosofijoje sąmonė yra visų formų ir reiškinių substratas, amžina ir nepakeičiama sielos esmė, kuri yra aukštesnė už fizinius ir mentalinius procesus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad viena iš didžiausių sąmonės mįslių yra sąmoningumo kilmė ir jo santykis su fizine realybe. Kiekviena iš šių perspektyvų teikia unikalių įžvalgų ir kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Sąmonės mokslas tebėra jaunas ir sparčiai besivystantis laukas, kuriame kiekvienas atradimas atveria naujas diskusijas ir teorijas. Tai yra sritis, kurioje mokslas susitinka su giliausiomis filosofinėmis pažiūromis apie žmogaus būtį ir mūsų vietą pasaulyje.
Pasąmonė
Pasąmonė yra kitas mūsų protinis lygmuo, kuris veikia už sąmoningumo ribų. Tai mūsų instinktai, įpročiai, automatiškos reakcijos, užslėpti jausmai ir mintys. Pasąmonė yra kaip didžiulė atminties saugykla, kuri kaupia mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus.
Pasąmonė yra psichologijos konceptas, apibūdinantis žemiau sąmonės veikiančius protinius procesus. Tai yra proto sritis, kurioje saugomi primiršti prisiminimai, instinktai, potraukiai ir net suvoktos patirtys, kurios nėra lengvai pasiekiamos sąmoningam mąstymui.
Taip pat skaitykite: Id, Ego ir Superego paaiškinimas
Pasąmonė filosofijoje yra tyrinėjama kaip giluminė žmogaus proto dalis, kuri yra nepasiekiama tiesioginiam sąmoningam suvokimui. Filosofinės pasąmonės sampratos prasideda nuo Platono idėjos apie tikrovės šešėlius mūsų suvokimo urvo sienose, kurios simbolizuoja mūsų ribotą suvokimą apie tikrovę. Pasąmonė filosofijoje dažnai susijusi su kūrybiškumo, intuicijos ir gilesnio savęs pažinimo šaltiniu.
Pasąmonė psichologijoje yra giluminis mūsų proto sluoksnis, veikiantis už sąmoningo suvokimo ribų. Tai sąvoka, apibrėžianti mūsų mintis, jausmus, impulsus ir atsiminimus, kurie nepasiekiami tiesiogiai, bet kurie daro įtaką mūsų elgesiui ir psichologinei būklei. Freudo psichoanalizės teorija pasąmonę laiko esminiu aspektu, lemiančiu individų elgesį ir emocines reakcijas, dažnai per paslėptus norus ir potraukius. Jungas pasiūlė dar gilesnę pasąmonės koncepciją, pristatydama kolektyvinės pasąmonės idėją, kuri apima bendrus žmoniškosios patirties simbolius ir archetipus.
Pasąmonė neurologijoje yra sudėtingas reiškinys, susijęs su smegenų veikla, kurią galima matuoti, bet sunku aiškiai apibrėžti. Neurologijoje pasąmonės funkcijos yra tiriamos per smegenų struktūras ir aktyvumą, kuris nėra sąmoningai kontroliuojamas. Tai apima instinktyvius atsakus, refleksus ir nevalingus procesus, tokie kaip širdies plakimas ar kvėpavimas. Mokslininkai taip pat tyrinėja, kaip smegenys apdoroja informaciją ne sąmoningai, pavyzdžiui, miego metu ar dėl smegenų sužalojimų.
Pasąmonė vediškoje filosofijoje yra giliai įsišaknijusi sąvoka, kurioje pasąmonės sritis yra traktuojama kaip žmogaus proto ir sielos gelmės, glaudžiai susijusios su dvasine evoliucija. Šioje tradicijoje, pasąmonė apima ne tik asmenines patirtis, bet ir kolektyvinius žmogaus sąmonės aspektus, kurie siejasi su universaliosiomis gyvenimo tiesomis.
Kaip matote - pasąmonė yra įdomus ir sudėtingas reiškinys, kuris ir toliau yra tyrinėjamas psichologijoje, neurologijoje ir kitose su žmogaus elgesiu susijusiose mokslų srityse.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
Metodai, Kaip Paveikti Savo Pasąmonę
Yra įvairių metodų, leidžiančių paveikti savo pasąmonę ir sąmoningai formuoti savo gyvenimą.
Tikslų Formulavimas
Dr. teigia, ar pasieksime tikslą, ar ne, pirmiausiai priklauso nuo to, kaip tikslas suformuluotas. Jeigu Jūsų tikslas sunkiai apčiuopiamas, nekonkretus, nepamatuojamas, neapibrėžtas laike, reikalaujantis kone magiškų išteklių ir galių, tuomet tikėtina, kad gali tekti nusivilti. Taigi, jeigu keliate tikslus, atkreipkite dėmesį į tai, ar jie konkretūs, pasiekiami, pamatuojami, apibrėžti laike. Tarkime, tikslas numesti 3 kg. per 3 mėn.
Tikslo pasiekimas arba ne priklauso ir nuo pasirinktos strategijos. Jeigu turime gerą tikslą, bet neturime strategijos, gali būti sunku jį įgyvendinti. Tarkime, nežinote efektyvių svorio metimo būdų, nenusimanote apie dietos, judėjimo ir geros nuotaikos svarbą. Jūs galite pasirinkti tokią strategiją, kuri atrodys artinanti prie tikslo, bet galų gale nuo jo tik nutolsite.
Kitas svarbus veiksnys - tikslo prasmingumas. Asmeniškai prasmingi tikslai, atitinkantys gyvenimo filosofiją ir vertybes yra pasiekiami dažniau nei jų neatitinkantys. Tarkime, iškeliate sau tikslą numesti 3 kg., nes manote, kad labiau atitiktumėte grožio standartus, tačiau giliai širdyje Jums tie standartai visai nesvarbūs, norite būti mylimas toks, koks esate, be to, nemanote, kad tie kilogramai kenkia Jūsų sveikatai. Šiuo atveju gali tekti įdėti daug valios pastangų, kad sutelktumėte savo dėmesį į 3 kg.
Tikslo siekimui taip pat svarbu ir Jūsų laimėjimų motyvacija. Jeigu esate žmogus, kuriam patinka laimėti, įveikti iššūkius, tuomet net ir sudėtingas tikslas veiks energizuojančiai, skatins pastangas bei iniciatyvą. Be to, kai kuriems tikslams konkrečios datos yra būtinos. Tarkime, jeigu Jūsų tikslas yra vasaros atostogų metu aplankyti giminaičius Čikagoje, tikėtina, kad bilieto įsigijimas ir tam tikrą dieną nuvykimas laiku į oro uostą būtų būtina tikslo įgyvendinimo sąlyga.
Jei žmogui atrodo, kad jis „neturi valios“, reikėtų nuoširdžiai savęs paklausti, kam reikalingas konkretaus tikslo siekimas. Ar tikrai to reikia? Kam? Kaip žmogus suprato, kad to reikia? Kas jį skatina to tikslo siekti? Gali būti, kad pasąmoniniai impulsai prieštarauja žmogaus sąmonei, ir jis sąmoningai nori viena, o pasąmoningai - ko kita. Pasąmoningai asmuo gal visai nenori pasiekti konkretų tikslą, nes jis atrodo nesvarbus, neprasmingas, prieštarauja vertybėms, giliausiems įsitikinimams. Gali būti ir taip, kad jei žmogui sunkiai sekasi siekti tikslų, galbūt jo pasąmonė jį „baudžia“, „prikaišioja“, „trukdo“: „nieko nesugebi“, „neverta stengtis“, „Tau vis tiek nepavyks“.
Jei nesilaikome sau duotų pažadų, labai sumažėja mūsų savigarba. Savigarba nedelsiant „sužino“ ir „sureaguoja“ į pažado SAU nesilaikymą - dažniausiai kaltės, gėdos, pykčio sau, nerimo emocijomis. Taip pat ir neigiamomis mintimis apie save. Taigi jei „realusis aš“ neatitinka „idealiojo aš“ - pradedu kentėti. Kaip sumažinti kentėjimą? - Keliant teisingus ir adekvačius tikslus, pasirenkant tinkamas jų įgyvendinimo strategijas. Labai svarbu, kad tikslai būtų realiai pasiekiami, kitaip tariant, kad jie būtų „žmogaus (Jūsų) jėgoms“. Jeigu reikalausite iš savęs pernelyg daug -gali nukentėti arba savigarba, arba… sveikata. Taip pat svarbu, kad būtumėte geras sau net ir tuo atveju, jei nepavyksta pasiekti tikslo taip, kaip norėtumėte. Juk šiame gyvenime nuo mūsų priklauso daug, tačiau tikrai ne viskas.
Malda ir Tikėjimas
Tikėjimas trumpai gali būti apibendrintas kaip jūsų mąstymas. Nuo to, ką žmogus galvoja, jaučia ir kuo tiki, priklauso jo psichinė bei fizinė būklė ir materialinė padėtis. Technika, metodika, kurios pagrindinis principas yra suvokti tai, ką jūs darote ir kodėl darote, padės jūsų pasąmonei įkūnyti visus gerus dalykus, kuriuos galite gauti iš gyvenimo.
- Malda kaip sąmonės ir pasąmonės sąveika: Tiksli malda yra harmoninga sąmoningo ir pasąmoningo proto lygmenų sąveika, tiesiogiai nukreipta į konkretų tikslą.
- Tikėjimo dėsnis: Priešingai negu mano daugelis tikinčiųjų, į žmogaus maldas atsako ne tas, kuriuo tikima. Atsakymo į maldas sulaukiama tada, kai į galvoje kilusį vaizdinį ar mintį sureaguoja pasąmonė. Šis tikėjimo dėsnis yra slaptas visų pasaulio religijų veikimo pagrindas.
- Malda kaip pagalba: Malda yra visada pasiekiama pagalba nelaimės ištiktam žmogui. Bet kam laukti nelaimės, kad malda taptų neatskiriama jūsų gyvenimo dalimi?
Vizualizacija
Vizualizacija - raktas į sėkmę. Proto ir kūno sąsajos. Pasąmonė yra mūsų sąjungininkė. Proto lavinimas nėra vienkartinis dalykas.
Meditacija
Meditacija yra ne tik nusiraminimo būdas, bet ir kelias į komunikaciją su pasąmone. Kai atsikratote kasdienių rūpesčių, pamirštate nepabaigtus darbus, nemalonius pokalbius ar dienos įvykius, susitelkiate ties tuo, kas svarbu jums, kaip asmenybėms.
- Meditacijos nauda: Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo.
Hipnozė ir Hipnoterapija
Nuo seno žinoma, kad vienas veiksmingiausių būdų užmegzti kontaktą su pasąmone yra hipnozė.
Silvos Metodas
Ar norėtum pagerinti atmintį, lengviau susikaupti, mažiau stresuoti ir nerimauti, kūrybiškiau spręsti problemas, geriau suprasti save, turėti daugiau motyvacijos, ramiau miegoti, pagerinti savo sveikatą ir santykius? Pasak Chosė Silvos, visa tai įmanoma praktikuojant Silvos minčių valdymo metodą.
Įsitikinimų Keitimas
Mūsų vidiniai įsitikinimai apie tai kokie mes esame, ką galime, kas mums įmanoma, ko esame verti, apie žmones, gyvenimą ir pasaulį lemia kaip mes jaučiamės įvairiose situacijose, ką apie jas manome, kokius sprendimus priimame ir kaip elgiamės.
Emocijų Paleidimas
Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Tuo įsitikinusi ir sertifikuota „Monroe“ instituto trenerė Baltijos šalyse, patyrusi meditacijų mokytoja Maya Grey bei sertifikuotas „DFB“ metodikos instruktorius Šarūnas Pečkus. Jų teigimu suvaldyti savo mintis įmanoma, o pasiekti užsibrėžtą tikslą yra paprasčiau nei manėte iki šiol.
Dažnas savęs klausia, kodėl mintys taip stipriai mus veikia, kodėl galvoje jų kartais net per daug? Pasak saviugdos mokytojų, mintis yra šviesiausia ir greičiausia mus supančios energijos forma, kurią sąlygoja dvi puses: vidinė - mūsų pasąmonė ir išorinė - mus supanti aplinka. Ir vieną, ir kitą galime keisti, tereikia suprasti koks norimas pasiekti rezultatas.
„Pavienė mintis neturi daug galios, tačiau jei ją įsileisite, nuolatos „suksite“ savo galvoje, susigyvensite su ja, o galbūt atvirkščiai ją analizuosite, kursite barjerus ir stabdžius ta vienintelė mintis, iš mažo debesies, taps audra. Kuo dažniau mintis kartojama, tuo daugiau energijos ji sukuria. O neilgai trukus mintis tampa regima - kitaip tariant virsta kūnu, pokyčiu gyvenime ir tik jūs patys galite nuspręsti ar jis bus į gerą, ar ne“, - dėstė M. Grey ir Š. Pečkus.
Pasak saviugdos mokytojų, mintis išgryninti ir suvaldyti gali padėti keli būdai. Pirmiausia - reikia jas atsisijoti, susikurti ramybę ir įsiklausyti savo minčių srautą. Antra - su savo mintimis dirbti, treniruoti, kreipti tinkama linkme. Trečia - kartoti teiginius, kurie turi tapti kasdiene mantra siekiant tikslo.
„Būdami budrūs, paskendę savo kasdienėje veikloje, buityje negirdime savo minčių tiek, kiek būdami ramybės būsenoje. Todėl įsiklausyti į savas mintis reikalingas poilsis, tyla ir laikas sau. Tik atsitraukę nuo šurmulio ir triukšmo galėsite blaiviai pažvelgti į save iš šono. Galėsite suprasti ir įsigilinti ko gyvenime trūksta, kas stabdo ar priešingai laiko vietoje ar net traukia žemyn. Tiesa, visas išgrynintas mintis reikia įgalinti, nukreipti: blogąsias į užmarštį, gerąsias auginti ir puoselėti. O augti reikia ir pačiam, noro neužtenka. Pasiekti savo svajonę galite tik asmeniškai tobulėdami kūniškai, dvasiškai ir protiškai. Skatinkite save meditacija, sportu, sveika gyvensena, knygomis ir praktikomis“, - vardino M. Grey ir Š. Pečkus.
Knygų Galia Tobulėjimui
Apie tobulėjimą knygų galia antrino ir „Minčių sala“ projekto, kuris verčia, leidžia ir lietuviams pristato pasaulio bestselerių autorių asmeninio tobulėjimo ir saviugdos knygas vadovė Rimutė Van Cleave. Moters teigimu, gera knyga gali užauginti ir pakeisti žmogų ir jo mintis. Viena tokių - John Kehoe knyga.
„Knygoje rašoma, kad pakeisti savo gyvenimą galima, jei dvi minutes per dieną skirsime pozityviam mąstymui. Jis keičia ir sąmonę. Trūksta sveikatos? Kurkite sveikatos sąmonę. Trūksta pinigų, įvertinimo, įtakos? Kurkite klestėjimo sąmonę. Trūksta dvasingumo, protinių galių - programuokite save mokslams, naujoms idėjoms ir tą gausite. Ir visai nesvarbu kokioje padėtyje esate, tam nereikia ypatingo talento. Patikėkite savo kuriamomis teigiamomis mintimis, kartokite teiginius ir pasieksite ko norite.
O apie šį įtaigos metodą kviečiu paskaityti „Minčių galios XXI amžiuje“ knygoje. Ji padės jei siekiate išgyti, tapti empatiškesniais, norite sustiprinti atmintį, norite lengviau priimti sudėtingus sprendimus, ieškote kūrybingumo, savo baimių ar fobijų priežasčių ir svarbiausia trokštate minčių skaidrumo. Tik kompleksiškai derindami naujus įpročius, veiklas pasieksite savo. O ši knyga, mano nuomone, yra vienas tų reikiamų vardiklių“, - teigė R.
Lankstus Protas
Pateikiame penkiolika citatų iš jo bestselerio „Lankstus protas. Kaip matyti kitaip ir galvoti nestandartiškai“.
- Kai mes pernelyg gerai žinome kažkokią temą, kai turime milžinišką patirtį, kai suprantame kokios nors disciplinos sanklodą, mano atveju - molekulinės biologijos, arba šalies, kompanijos, šeimos, atsiranda pasitikėjimas. Ir tai yra gerai. Vis dėlto, daugeliu atvejų žinojimas apriboja protą, trukdo žiūrėti į gilumą ir ieškoti įvairių galimybių ar atsakymų į vieną ir tą patį klausimą. Apskritai, patirtis padeda išspręsti problemas taip pat, kaip mes tai darėme praeityje, o žvilgsnis iš šono, iš kitos srities, neprofesionali nuomonė leidžia rasti naujus užduoties sprendimo būdus.
- Mes galime susigrąžinti gebėjimą kurti, jeigu vėl pasijausime vaikais. Pablo Picasso sakė: „Kiekvienas vaikas yra dailininkas. Sunkumas slypi tame, kaip likti dailininku, išaugus iš vaiko amžiaus“.
- Stengtis būti kūrybingu ir daug pasiekti, nekeičiant gyvenimo būdo - tuščias darbas.
- Pasistenkite padaryti taip, kad kiekvieną dieną jus nustebintų kažkas naujo. Tai gali būti kažkas pamatyto, perskaityto ar išgirsto. Pavyzdžiui, naujai pažvelkite į automobilio statymą, paragaukite restorane naują patiekalą, iš tikrųjų įsiklausykite į kolegą darbe, tikrai jį išgirskite.
- Kiekvieną dieną užsirašykite, kas jus nustebino ir kaip jūs ką nors nustebinote. Po kelių savaičių perskaitykite šiuos užrašus. Jūs pastebėsite tam tikrą dėsningumą, išryškės labiausiai jus dominančios temos. Gali būti, kad atrasite sritį, kurią norėsis patyrinėti giliau.
- Įsivaizduokite, kad esate tolimoje šalyje. Parašykite apie šią vietą trumpą istoriją. Pripildykite ją emocijų. Kaip susidorotumėte su tokia užduotimi? Spręsdami šią problemą, ieškokite asociacijų ir užuominų. Įsivaizduokite, kad gyvenate kitoje istorinėje epochoje. Užrašykite, kaip šią kūrybinę užduotį išspręstumėte tuomet.
- Jeigu įstrigote ypač sudėtingoje problemoje, profesorius Johnas Kouniosas pataria užsistatyti žadintuvą keliomis minutėmis anksčiau nei įprastai, kad turėtumėte laiko pagalvoti apie sprendimą lovoje, dar ne iki galo nubudę. Būtent šiuo metu mus aplanko geriausios idėjos. Ir nepamirškite po to jų užsirašyti.
- Geriausias būdas įdomioms idėjoms gimti - atsipalaiduoti.
- Formuluodami sudėtingą problemą viena fraze iš šešių žodžių, jūs stimuliuojate savo vaizduotę.
- Pabandykite rengtis, plauti galvą ir valytis dantis užmerktomis akimis. Per vakarienę pabandykite bendrauti su pašnekovu tik akimis, be žodžių. Klausykite muzikos, uostydami gėles.
- Bet kurią savaitės dieną atsitiktiniu būdu pasirinkite spalvą. Visą dieną ieškokite jos visame kame, ką sutiksite. Skirkite penkias minutes ir sudarykite sąrašą, ką galima būtų patobulinti toje vietoje, kurioje esate.
- Kūrybingai mąstyti - tai mąstyti produktyviai. Vadinasi, jeigu žiūrime kūrybiškai, nepuolame problemos spręsti apsiginklavę praeities patirtimi, o užduodame sau klausimą: kiek yra požiūrių į ją, jos apmąstymo ir sprendimo būdų? Tikslas - sugalvoti kaip įmanoma daugiau atsakymų, įskaitant ir nešabloninius. Reproduktyvus mąstymas neturi lankstumo, o tai tampa nesėkmės priežastimi: taip rasti sprendimai tiksliai atkartoja mūsų praeities patirtį arba - mažų mažiausiai - yra panašūs į ją.
- Sugalvokite ir užrašykite šimtą plytų panaudojimo būdų.Pamatysite, kad pirmieji 10-20 bus standartiniai, įprasti ir žinomi: sienos mūrijimas, kepsninės statymas, knygų lentynų prilaikymas ir t.t. Kitos 30-50 idėjų jau bus originalesnės. Kuo labiau artėsite prie šimtosios, tuo smegenims reikės daugiau stengtis ir jos sukurs kūrybingesnes ir labiau nestandartines alternatyvas. Kad šis procesas būtų veiksmingesnis, reikia nutildyti vidinį kritiką ir pradėti užsirašinėti visas idėjas, įskaitant ir pačias akivaizdžiausias ar blogiausias. Pirmas trečdalis, greičiausiai, bus senos ir vienodos idėjos, antrame trečdalyje atsiras įdomesnių, o paskutiniame bus dėmesio verti, netikėti ir nepaprasti atradimai. Jeigu mes neiškeltume sau tikslo sukurti tiek daug idėjų, paskutinis trisdešimtukas nebūtų išvydęs dienos šviesos.
- Kuo daugiau rašome, tuo greičiau galvojame ir tuo lankstesnis tampa mūsų mąstymas.
- Vienas nuostabiausių ir maloniausių pasaulėžiūros iš skirtingų perspektyvų formavimo būdų - kelionės. Reikia važiuoti kuo toliau nuo vietų, kur praleidžiame didžiąją laiko dalį. Kai mes fiziškai būname šalia problemos šaknų, mūsų mąstymas automatiškai apsiriboja galimų asociacijų serija. Tai gali būti naudinga koncentracijai, tačiau trukdo vaizduotei.
#