Muzika - tai galinga jėga, galinti paveikti mūsų emocijas, mintis ir net pasąmonę. Ji gali mus atpalaiduoti, įkvėpti, suteikti energijos arba panardinti į melancholiją. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius muzikos aspektus, remdamiesi skirtingų atlikėjų, koncertų ir muzikos terapijos pavyzdžiais.
"Sapnas Paryžiuje": Muzikinė kelionė į pasąmonę
Violončelininko Augusto Gocento ir pianistės Gabrielės Sutkutės koncertas „Sapnas Paryžiuje“ - tai muzikinė kelionė, nukelianti klausytojus į elegantišką Paryžių, kur muzika pakylėja virš kasdienybės ir atveria idealų pasaulį. Koncertas, vykęs Kauno valstybinėje filharmonijoje, M. K. Čiurlionio namuose ir Paliesiaus dvare, paliko gilų įspūdį klausytojams.
Augustas Gocentas teigia, kad jam pačiam programa labai patiko ir jis norėjo groti dar ir dar. Ruošdamasis violončelės egzaminui Jeano Sibelijaus akademijoje, jis atrado daug nuostabių, bet užmirštų miniatiūrų. Jo tikslas - sukurti programą, kuri atpalaiduotų publiką arba suteiktų energijos, kad klausytojai išeitų su šypsena veiduose. Todėl jis ieško emociškai ryškių kūrinių, kurie leistų suprasti kompozitoriaus norimą perteikti istoriją.
Koncertuodamas kamerinėje aplinkoje, A. Gocentas nori užmegzti ryšį su publika, papasakoti klausytojams apie kompozitorius, jų gyvenimo istorijas, pasidalinti, kokios mūzos juos įkvėpė kurti.
Augusto vaikystę supo muzika dar prieš gimstant: mama, laukdamasi jo, akomponavo ir koncertavo kartu su dainininkais, todėl su Giacomo Puccini, Gioachino Rossini, Giuseppe Verdi jis susipažino anksčiau nei su savo tėvais.
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
Mokydamasis Jeano Sibelijaus akademijoje, A. Gocentas sako, kad jo profesorius Martti Rousi visada džiaugiasi gyvenimu ir į viską žvelgia paprasčiau. Jam visada rūpėjo studento savitumas, dėl to jis teikdavo daug laisvės interpretuojant muzikos kūrinius. Pamokų metu profesorius visada pasakodavo apie kompozitorių gyvenimus, jų kūrybos istorijas, norėdamas, kad studentai suprastų autorių vidinius pasaulius, pažintų jų jausmus, suvoktų, kas skatino juos kurti, matytume, kaip visa tai atsispindi kompozicijose.
Grupės "ba." albumas: Brandumas ir atvirumas
Grupės "ba." antrasis albumas, pasirodęs po 4 metų pertraukos, pranoko gerbėjų lūkesčius. Albumo poveikis auga bėgant laikui ir perklausų skaičiui. Tai rodo brandą - nebandoma klausytojo paimti lengvais, nuspėjamais sprendimais. Nauja muzika nebe vien aštri, bet pirmiausia lyriška ir skausminga. "ba." ir toliau lieka viena emociškai atviriausių jaunų grupių. Dėl to ir dėl savitos stilistikos lietuviškų tekstų jie ir sulaukia tokio neįtikėtinai aistringo klausytojų atsako.
Kiekviename albumo kūrinyje yra įdomių sprendimų, bet netikėčiausi galbūt „Ramunė“, „Outro“ ir „Išnara“. Pirmojoje, baladėje, iš Beno Aleksandravičiaus pasąmonės išplaukia lietuviško folkloro rimai. Antrojoje jis irgi leidžiasi į savo pasąmonę - įsijungia kasetę, klausosi savęs vaiko ir perkuria pačią pirmąją savo sukurtą dainą. O trečioji - metadaina (daina apie dainą) apie didįjį grupės hitą „Sugebėt pasikeist“, kurį dabar autorius nevengia pavadinti vėmalų krūva, ir apskritai jam primetamus stereotipus.
"Without Letters": Begalinė gausa ir eksperimentai
Grupės "Without Letters" kūryba kupina įtampos ir nervingumo, bet ir iš to besigaminančios energijos. Albumas "Begalinė gausa" skatina iššokti, išdūkti savo nerimą. Galimybių, idėjų, variantų, pasiūlos gausa "Without Letters" kūryboje išvirsta tarsi į kitą pusę. Apsivaloma nuo įvairių stereotipų ir atsiranda vietos šviežioms idėjoms. Vienos įdomiausių - pop ir „rimtosios“ kultūrų suartinimas, distancijos tarp klaustojo ir atlikėjo naikinimas. Apskritai - techno muzikos grojimas gitaromis ir būgnais. Dar vienas pavykęs eksperimentas - du kūriniai su svečiais, visai kitokių stilių grupėmis „shishi“ ir „Parranda Polar“ (dabar - „Planeta Polar“).
"Arklio Galia": Radikalumas ir meninė laisvė
Grupė "Arklio Galia", grojanti jau daugiau nei dešimtmetį, pastaraisiais metais įgavo antrą kvėpavimą. Savotiškas plaukimas prieš srovę, darymas taip, kaip nereikia, radikalus požiūris į komerciją ir meninė laisvė visad buvo jų esmė. Naujajame albume yra 10 sekundžių kūrinys, kuriame nuskamba keturi žodžiai: Dvi kelnės, prikimštos kojinių. Dar čia yra siaubo daina apie persekiotoją, per domofoną skambinėjantį Vivulskio gatvėje gyvenančiai merginai, sutiktai Pocevičiaus ekskursijoj. Ir daina apie smarvę namuose. Ir daina apie liūdną direktoriaus galą, ir dar apie traiškanotas seno šuns akis. Žodžiu, viskas, apie ką tikrai niekad nesitikėtumėte išgirsti dainuojant.
Taip pat skaitykite: Kaip stiprinti savivertę
"Egomašina": Kelionė į pasąmonę
Grupės "Egomašina" muzika - apie važiavimą, riedėjimą, vairavimą, pasikūrimą ir sustojimą. Ne tik fizinį, bet ir metafizinį, pasąmoninį, nes šitas smagus sintezatorinis pankrokas darda ir į praeitį, ir į jūsų šiurpulingą id.
"Kedr Livanskiy": Šiuolaikiškumas ir rusiška dvasia
"Kedr Livanskiy" elektronika idėjų semiasi iš įvairių šaltinių: nuo liaudies melodijų iki 10 dešimtmečio šokių muzikos. Tai ir šviesi, ir nostalgiška muzika, lėtai šokdinanti ir įtraukianti į hipnotizuojančią vienatvę.
Afirmacijos ir muzika: Kelionė į sielos šviesą
Afirmacijos yra teigiami teiginiai, kuriuos kartojant reguliariai galima įtvirtinti naujus mąstymo įpročius ir pakeisti senas, neigiamas nuostatas. Jos veikia tiesiogiai paveikdamos pasąmonę, kurioje yra saugomi mūsų giluminiai įsitikinimai ir nuostatos apie save ir pasaulį.
Muzika sustiprina afirmacijų poveikį, padedant lengviau pasiekti vidinę ramybę ir harmoniją. Afirmacijų garso įrašas sukurtas taip, kad padėtų ne tik išgirsti, bet ir įsisąmoninti afirmacijas. Kiekviena afirmacija yra iš gilumos atėjusi ir ,rodos, būtent Jums parinkta ir profesionaliai įrašyta, o specialiai pritaikyta muzika padeda atsipalaiduoti ir giliau įsitraukti į procesą.
Baletas "Kopelija": Šiuolaikinės interpretacijos
Léo Delibesʼo baletas „Kopelija“, parodytas 1925 m. gruodžio 4 d., jubiliejiniais Lietuvos baleto metais, sulaukė šiuolaikinių interpretacijų. Šiame pastatyme kompozitoriaus Jievaro Jasinskio dėka muzika įgavo ryškių šiuolaikinių bruožų - tai pirmasis klasikinio muzikos veikalo rekompozicijos atvejis Lietuvos baleto scenoje.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai: pasąmonės galia
Rimeikio spektaklis atsiribojo nuo klasikinių baletų rekonstrukcijų tradicijos ir tiek dramaturgijoje, tiek muzikoje, tiek choreografijoje ir režisūroje bei vaizdiniuose pavidaluose ieškojo ryšių su grėsmingais fizinės ir metafizinės tikrovės konfliktais, kuriuos išryškinti ir padėjo Jasinskio darbas, nes Delibesʼo muzika tokiems uždaviniams pernelyg paprasta.
Naujosios „Kopelijos“ autoriai sukūrė gana tirštą ir klampų pasakojimą, tačiau iš esmės spektaklis visais aspektais įdomus ir kelia ne vien retorinius, bet ir esminius klausimus apie žmogų, kūrybą ir jo kūrinių - tikrų ir įsivaizduojamų - likimą.
"Why does this appear": Muzika ir atmintis
Šiuolaikinio meno centre aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ pristatė naują žvilgsnį į atmintį. Kūrinys prasidėjo nuo įrašytų balsų, kėlusių prisiminimų būties klausimus. Kalbėjimą nutraukė svajingi, kone impresionistiški fortepijono sąskambiai, kuriuos, tarytum garso spektrą, laipsniškai atvėrė kiti instrumentai, nuolat keitę tembrų spalvas. Susidarė įspūdis, jog muzika tarsi mikroskopu priartina filmo veikėjų pasąmonės vaizdinius.
Kompozitorių D. Digimą žinome kaip menininką, komponuojantį ištisines muzikines keliones į pasąmonę. Jo kūriniai visuomet persmelkti ypatingos vidinės melancholijos, susieti su savianalize, grožio estetika persipina su filosofine muzikos psichologija.
Nebylusis filmas „Why does this appear“ įvedė į savotiško transo būseną, muzika ir vaizdai pasiekė pasąmonę bei nagrinėjo atmintį.
Muzika terapijai ir atsipalaidavimui
Muzika gali būti naudojama kaip terapinė priemonė, padedanti atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir nerimą. Reiki muzika, energijos gydymas, gamtos garsai ir Zen meditacija - tai tik keli pavyzdžiai, kaip muzika gali būti naudojama emocinei ir fizinei gerovei.
Muzika gali veikti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų sistemos veiklą. Taip pat įrodyta, kad muzika gali padidinti periferinio matymo jautrumą, paveikti raumenų tonusą, asmens nuotaiką, netgi padidinti darbingumą. Muzikos kūrinių klausymas mažina nerimo ir pykčio lygį.
GEVENDE: Muzika be rėmų
GEVENDE - tai penki talentingi ir itin jautrūs žmonės, kurių muzika apibūdina tikrą muziką, o muzika yra visas jų gyvenimas. Jie nestato savęs į rėmus. Kiekvienam jų muzika atrodo skirtinga. Vieni sako, kad jie groja roką, kiti - folk, kažkam atrodo, kad jų muzika yra psichodelika ar džiazas. Viskas kinta.
Pasąmonė ir sveikata
Žmogaus pasąmonėje slypi neįkainojami energijos ir išminties klodai, kuriais galima pasinaudoti, norint kuo greičiau pasveikti. Pasąmonė informaciją „perduoda“ jausmais, intuicija ir sapnais. Jei žmogus niekaip “negirdi” ar nesupranta, ką pasąmonė jam nori pasakyti, ji “prabyla” fizinės ligos simptomais. Užgniaužta ir nerealizuota energija „susiranda“ silpniausią organą ir jame „apsigyvena“ ligos pavidalu.
Egzistuoja glaudus ryšys tarp fizinės ir dvasinės savijautos. Tai reiškia, kad kai jaučiame psichologinį ir emocinį komfortą, mūsų kūnas yra atsipalaidavęs. Ir atvirkščiai - jei esame apimti nerimo ar mus sukausčiusi baimė, mūsų kūne vyksta iš pradžių nejuntami, tačiau pavojingi biocheminiai pokyčiai, o raumenyse kaupiasi įtampa.
Atsipalaiduoti galima tiek sąmoningai, tiek ir nesąmoningai. Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Poilsis kaip veiklos priešingybė gali būti tiek aktyvus, tiek ir pasyvus. Priklausomai nuo individualių savybių atsipalaidavimo būdai yra labai įvairūs.
Petro Geniušo rečitalis: Muzika ir improvizacija
Charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas kviečia klausytojus neįprastam rečitaliui, sujungiančiam du muzikavimo būdus - užrašytos muzikos atlikimą ir improvizaciją. Pianisto atminties saugyklose yra begalybė muzikos: išmoktos mintinai, girdėtos, analizuotos.
tags: #pasamones #muzika #atsiliepimai