Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Tarp jų išsiskiria psichoziniai ir nuotaikos sutrikimai, kurių skirtumai, diagnostika ir gydymas yra svarbūs norint užtikrinti efektyvią pagalbą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šiuos sutrikimus, jų ypatumus ir gydymo galimybes.
Psichikos Sveikata ir Jos Komponentai
Psichikos sveikata apima ne tik psichikos sutrikimų nebuvimą, bet ir bendrą emocinę, psichologinę bei socialinę gerovę. Tai sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę.
Pagrindiniai psichikos sveikatos komponentai:
- Emocinė gerovė: Gebėjimas jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Emocinis stabilumas ir gebėjimas tinkamai reaguoti į įvairias situacijas yra būtini psichikos sveikatai.
- Psichologinė gerovė: Gebėjimas aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Kognityviniai gebėjimai ir psichologinis atsparumas padeda žmogui susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
- Socialinė gerovė: Gebėjimas užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis. Socialinė parama ir ryšiai su kitais žmonėmis yra labai svarbūs psichikos sveikatai.
Psichoziniai Sutrikimai: Apibrėžimas ir Tipai
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Pagrindiniai psichozės tipai:
Taip pat skaitykite: Priežastys: psichikos sveikata ir elgesys
- Trumpalaikė psichozė: Psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė, kurią gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Psichozė, susijusi su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Šizofrenija ir Kiti Psichoziniai Sutrikimai
Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
Nuotaikos Sutrikimai: Apibrėžimas ir Tipai
Nuotaikos sutrikimai, dar vadinami afektiniais sutrikimais, yra psichikos sutrikimų grupė, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Šie sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
Pagrindiniai nuotaikos sutrikimų tipai:
- Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę. Depresija gali turėti didelį poveikį žmogaus kasdieniniam gyvenimui, nuo darbo ir mokymosi iki santykių su kitais žmonėmis.
- Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų. Manijos epizodai gali apimti perdėtą laimės jausmą, per didelį aktyvumą, mažą miego poreikį ir impulsyvius sprendimus. Depresijos epizodai gali būti sunkūs ir ilgi, sukeliantys gilią liūdesio būseną ir praradimą susidomėjimu įvairia veikla.
Funkciniai Psichikos Sutrikimai
Funkciniai psichikos sutrikimai apima platų spektrą būklių, kurios paveikia mąstymą, emocijas, elgesį ir kasdienį funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata sergant alkoholizmu
Pagrindiniai funkciniai psichikos sutrikimai:
- Demencija: Sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna.
- Amnestinis sindromas: Dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams.
- Delyras: Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
- Haliucinacinis sutrikimas: Būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei.
- Katatoniniai sutrikimai: Būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
- Kliedesiniai sutrikimai: Vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai.
- Afektiniai sutrikimai: Būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio.
- Disociaciniai sutrikimai: Būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
- Lengvas kognityvinis sutrikimas: Būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija.
- Asmenybės ir elgesio sutrikimai: Būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys.
- Psichoaktyviųjų medžiagų sukelti sutrikimai: Sutrikimai, susiję su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Diagnostika
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.
Diagnostiniai įrankiai ir metodai:
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. ➢Modified Checklist for Autism in Toddlers - Revised; M-CHAT-R).
- 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds; STAT).
- 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire; SCQ).
- Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised; ADI-R).
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule; ADOS).
- Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale; SRS).
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale; CARS).
Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaisytu produktu.
Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
Taip pat skaitykite: MRU Apžvalga apie Vaikų Elgesio Sutrikimus
- Medikamentinį gydymą: Palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones: Padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Gydymo metodai, taikomi esant įvairiapusiams raidos sutrikimams:
- Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis; ABA).
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Early Start Denver Model; ESDM).
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. Pivotal Response Treatment; PRT).
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children; TEACCH).
Pagalba šeimai yra labai svarbi. Vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius. Vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui. Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Ar izeidzianciai. Svarbu išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausines padeda- < dirgiklliu, net neklausant. Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas, t. y.
Gyvenimo Būdo Įtaka Psichikos Sveikatai
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti psichikos sveikatos sutrikimų ir pagerinti bendrą savijautą.
- Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai.
- Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę.
- Alkoholio ir narkotikų vartojimas: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
- Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti.
- Streso valdymas: Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai.
Psichikos Sveikata Pandemijos Metu
COVID-19 pandemija sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumų, kurie neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą. Literatūroje nurodoma, kad per COVID-19 pandemiją psichinės sveikatos problemų vis daugėja. Teigiama, kad šių sveikatos problemų augimą skatina ilgėjantis karantino laikotarpis, mažėjančios žmonių poilsio galimybės, stiprėjančios finansinės problemos. Paskelbtas karantinas sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumų: darbas ir ugdymas nuotoliniu būdu, vienatvės jausmas, sumažėjusios pajamos ar darbo netekimas, neigiamos informacijos srautas ir kt. COVID-19 visame pasaulyje sutrikdė iki tol nusistovėjusias socialines normas, gyvenimo įpročius, visuomenės nariai susiduria su įvairias ribojimais, nuolatine rizika užsikrėsti COVID-19, o tai turi neigiamą poveikį jų socialiniam gyvenimui, finansinei padėčiai, ilgai besitęsianti pandemija ir viruso plitimas daugeliui visuomenės narių kelia stresą dėl kurio intensyvumo vėliau patiriamas ir perdegimas.
Socialinis Kapitalas ir Psichikos Sveikata
Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas, apimantis artimus ryšius su šeima, draugais ir bendruomene, yra svarbus psichikos sveikatos veiksnys. Kuo daugiau turime artimų žmonių, su kuriais galime išsikalbėti, tuo didesnis mūsų socialinis kapitalas. Net 60 proc. artimų žmonių turinčių vyrų ir 58 proc. moterų teigė esantys geros sveikatos ir tik 6,7 proc. vyrų ir 9 proc. moterų ja skundėsi. Tarp neturinčių artimų žmonių gera sveikata gyrėsi tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų, skundėsi bloga sveikata 18,4 proc. vyrų ir 25 proc. moterų.
"Iškūnyta" Savimonė ir Liūdesys
Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo individo kūno, proto ir dvasios vientisumo savivokos, kuri dar įvardijama kaip „įkūnyta“ savimonė. Nustatyta, kad šio vientisumo praradimas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia prastesnės psichikos sveikatos ar net psichikos ligų (depresijos ir šizofrenijos) rizika.
Šeimos Svarba Psichikos Sveikatai
Šeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien. Čia formuojami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Laimingi tie, kurie turi savo širdžiai brangius ir artimus žmones, kuriems rūpi jie patys, ir gali prasmingai dalinti save. Kaip žinia, pasirūpinti kitu visada yra lengviau, negu savimi, galimybė mylėti artimą būna lengvesnė, nei meilė sau pačiam. Laimingi tie, kurie turi šeimas ir tikrai brangių žmonių ratą. Tai vertybė.
Pagrindinės Psichikos Sveikatos Sutrikimų Grupės
Remiantis Tarptautine psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacijos dešimtąja redakcija (TLK-10), visi sutrikimai suskirstyti į dešimt grupių. Tačiau paprasčiau būtų remtis psichiatrijos epidemiologijos tyrimų duomenimis, kurie rodo, kad visus psichikos ir elgesio sutrikimus pagal paplitimo lygį galima suskirstyti į tris dalis:
- Labiausiai paplitę, dažni: (20-35 proc. visų gyventojų serga bent vieną kartą per gyvenimą), tačiau nesunkūs ir nesukeliantys ilgalaikės negalios (depresija, adaptacijos sutrikimai, nerimo sutrikimai ir kt.).
- Santykinai reti: (5-10 proc. gyventojų), tačiau sunkūs, daugeliui sergančiųjų sukeliantys negalią, socialinę dezadaptaciją (psichoziniai sutrikimai: šizofrenija ir kiti šios grupės sutrikimai; jie kartais susiję su galvos smegenų pažeidimais ar piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, bet gali atsirasti ir be šių veiksnių).
- Asmenybės sutrikimai: (jų paplitimas iki šiol nėra tiksliai žinomas). Šios grupės simptomai ir sutrikimo eiga nebūdingi pirmosioms dviems grupėms.
tags: #psichoziniai #sutrikimai #nuotaikos #sutrikimai #su #psichozes