Įvadas
Pažinimo psichologija tiria pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, suvokimas, kalba, problemų sprendimas ir mąstymas. Šie procesai yra esminiai suprantant, kaip mes gauname informaciją apie pasaulį, ją apdorojame ir naudojame. Laboratoriniai darbai pažinimo psichologijoje leidžia praktiškai ištirti šiuos procesus, naudojant įvairius metodus ir priemones.
Pažinimo procesai kaip psichikos reiškinių rūšis
Pažinimo procesai - tai psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save. Tai apima jutimą, suvokimą, dėmesį, atmintį, kalbą, mąstymą ir vaizduotę. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję ir veikia kartu, kad suteiktų mums galimybę orientuotis aplinkoje ir priimti sprendimus.
Sensorinis ir loginis pažinimas
Pažinimas gali būti skirstomas į sensorinį ir loginį. Sensorinis pažinimas apima informacijos gavimą per jutimo organus, tokius kaip rega, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas. Loginis pažinimas apima aukštesnio lygio mąstymo procesus, tokius kaip analizė, sintezė, abstrahavimas ir apibendrinimas.
Suvokimas
Suvokimas yra procesas, kurio metu sensorinė informacija yra organizuojama ir interpretuojama. Tai leidžia mums atpažinti objektus, žmones ir įvykius aplinkoje. Suvokimas yra sudėtingas procesas, kuris priklauso nuo mūsų ankstesnės patirties, lūkesčių ir motyvacijos.
Rega
Rega užima dominuojančią padėtį žmogaus jutimų sistemoje. Regėjimo receptorius yra akys. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Galima sakyti, kad regos pojūčiai yra spalvų pojūčiai. Žmonės linkę matyti - raudoną, geltoną, žalią, mėlyną, violetinę spalvas.
Taip pat skaitykite: Principų apibrėžimas
Haringo oponentinių procesų teorija
Haringo oponentinių procesų teorija teigia, kad yra du papildomi spalvų, regos procesai: vienas atsakingas už raudonos ir žalios, kitas - geltonos ir mėlynos spalvų suvokimą.
Lygiagretusis apdorojimas
Smegenys apdoroja atskirus dėmenis iš karto (spalvą, gylį, judėjimą). Aklasis regėjimas - gebėjimas reaguoti į kažką sąmoningai nesuvokiamo.
Transdukcija
Procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energiją paverčia nerviniais pranešimais. Akis gauna šviesos energiją ir paverčia ją elektrocheminiais nervų sistemos procesais.
Atmintis
Atmintis yra gebėjimas įsiminti, saugoti ir vėliau atgaminti reikalingą informaciją. Atmintis leidžia mums mokytis - kartojantis aplinkybėms pasinaudoti ankstesne savo patirtimi. Be atminties kiekviena situacija mums būtų nauja ir mes vėl nežinotume, kokių veiksmų imtis. Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse. Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitimi. Atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.
Atminties posistemės
Skiriamos trys atminties posistemės: sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Sensorinėje atminties posistemėje labai trumpai (paprastai trumpiau nei sekundę) laikoma jutimo organais gauta ir jutimiškai apdorota, t.y. suvokta, informacija. Ji gali būti išskirstoma pagal jaudinimo pobūdį, pvz., regimoji, girdimoji ir t.t. Manoma, jog sensorinėje atmintyje vyrauja fiziniai informacijos požymiai. Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas (garsas, kvapas, šviesa). Jutiminės atminties užduotis - išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni smegenų centrai nuspręstų ar konkretus stimulas vertas dėmesio, ar ne. Jutiminė atmintis egzistuoja visiems jutimams, tačiau skiriasi jos trukmė ir apimtis.
Taip pat skaitykite: Testai savęs pažinimui
Dėmesys
Dėmesys yra kognityvinis procesas, leidžiantis mums sutelkti savo psichinius išteklius į tam tikrą informaciją, ignoruojant kitą informaciją. Dėmesys yra būtinas suvokimui, atminčiai ir problemų sprendimui.
Alkoholis ir dėmesys
Alkoholis veikia tam tikrus smegenų centrus, o tai taip pat turi didelę įtaką dėmesio valdymui. Taip pat galima pastebėti, kad minėtosios medžiagos kiekvieno žmogaus dėmesio koncentraciją gali veikti labai skirtingai.
Pažinimo psichologijos laboratoriniai darbai
Pažinimo psichologijos laboratoriniai darbai leidžia studentams praktiškai ištirti pažinimo procesus, naudojant įvairius metodus ir priemones. Šie darbai gali apimti eksperimentus su dėmesiu, atmintimi, suvokimu, kalba ir problemų sprendimu.
Pavyzdžiai laboratorinių darbų
- Dėmesio mirgėjimas (Attentional blink): Šis darbas tiria, kaip dėmesys yra ribotas laiko atžvilgiu.
- Stimulo ir reagavimo padėčių sutapimo reikšmė reakcijos laikui (Simon effect): Šis darbas tiria, kaip stimulo ir reakcijos padėtys gali paveikti reakcijos laiką.
- Tikėtinos erdvinės nuorodos įtaka stimulo identifikacijos laikui (Spatial cueing): Šis darbas tiria, kaip erdvinės nuorodos gali paveikti stimulo identifikacijos laiką.
- Strūpo efektas: Šis darbas tiria, kaip automatiniai procesai gali trukdyti sąmoningam apdorojimui.
- Signalo aptikimo priklausomybė nuo treniruotumo laipsnio (Signal detection): Šis darbas tiria, kaip treniruotumas gali paveikti signalo aptikimą.
Styvenso dėsnis
Atidžiai išstudijavęs Fechterio skalę ir pamatęs, kad ji turi trūkumų, Styvensas pasiūlė naują būdą kaip matuoti dviejų stimulų parametrų suvokiamą skirtumą. Styvensas sugalvojo kitokią psichofizinę skalę, paremtą kitokiomis prielaidomis, negu tai buvo padaręs Fechneris, kuris teigė, kad jo dėsnis galioja tik vidutinio intensyvumo stimulams, t.y. labai aukštiems ir labai žemiems negalioja bei, kad visi VPS yra vienodi. Styvenso tyrimai (1930) ne tik patvirtino laipsninę priklausomybę tarp pojūčio stiprumo ir intensyvumo, bet ir paruošė dirvą naujam psichofizikos dėsniui sukurti, kuris dar yra vadinamas Styvenso dėsniu.
Formulė
Styvenso dėsnis - pojūčio stiprumas yra tiesiog proporcingas stimulo intensyvumui, pakeltam tam tikru laipsniu. Formulė atrodo taip: S = kIn, kur:
Taip pat skaitykite: Natūralus šeimos planavimas
- S - pojūčio stiprumas
- k - konstanta
- I - stimulo intensyvumas
- n - laipsnio rodiklis (lygybės eksponentė). Atspindi santikį tarp stimulo intensyvumo ir pojūčio stiprumo. Laipsnio rodiklio reikšmės gali svyruoti nuo 0,1 iki 4. Nuo laipsnio reikšmės priklauso ir funkcijos grafiko forma.
Pavyzdys
Šio tyrimo tiriamasis yra tik vienas 20 metų II kurso psichologijos specialybės studentas Virginijus Venckauskas. Styvenso programa, kuri leidžia nustatyti savo pojūčių slenksčius. Tyrimas buvo atliekamas pačio tiriamojo namuose, pasitelkiant Styvenso programą. Tyrimas truko apie 2 val. Šioje programoje buvo pateikiamos baltos įvairių ilgių linijos. Buvo keičiamas rodomų tiesių storis. Rodomų tiesių storis buvo keičiamas tris kartus: pradinis rodomų tiesių storis buvo 2, po to 4 ir galiausiai 6. Šie parametrai buvo nepriklausomi kintamieji, kuriais buvo manipuliuojama. Kiti linijų rodymo parametrai per visą eksperimento laiką liko nepakitę: linijų rodymo trukmė - 720 ms, žingsnių skaičius - 5, “ilgio kitimo” žingsnis (%) - 2 pixeliai, pauzė - 720 ms. Duomenys yra pateikiami lentelių ir grafikų pavidalu. Lentelėse yra pateikiami tiriamojo pojūčiai, t.y. 1 reiškia, kad tiriamoasis liniją atpažino teisingai (kaip dvigubai ilgesnę) , o (-1) reiškia, kad linija buvo parodoma kaip dvigubai ilgesnė, tačiau tiriamajam ji tokia neatrodė. 1 - 3 lentelėse pateikiamas linijų atpažinimas, kai etaloninė linija yra 400 px; 4 - 6 lentelėse - kai etaloninė linija yra 200 px; 7 - 9 lentelėse - kai etaloninė linija yra 100 px, o 10 - 12 lentelėse - kai etaloninė linija yra 50 px.
Lygybės eksponentė arba n laipsnis buvo skaičiuojamas pasinaudojant Styvenso pagrindine formule: S = kIn iš kurios buvo išvesta tokia formulė n laipsniui paskaičiuoti: S = In, po to visa ši formulė dar yra prilyginama logoritmui: log S = log In. Kaip matome, pirmojoje lentelėje daugiausiai kartų linija yra atpažįstama kaip dvigubai ilgesnė, kai pojūčio stiprumas yra 840 px (etaloninė linija yra dvigubinama, kadangi reikia atpažinti dvigubai ilgesnę liniją). Iš čia gauname, jog n = 1,123832. Šitaip n yra paskaičiuojamas ir su kitomis S ir I reikšmėmis bei kitais linijų storiais. Iš 13 lentelės matome, kad visos n reikšmės yra didesnės už 1, o tai rodo, kad net nežymus stimulo pokytis sukelia pojūčio pokytį. Šio tyrimo hipotezę - kuo storesnė tiesė, tuo anksčiau yra atpažįstama rodoma dvigubai ilgesnė linija - patvirtinsime arba atmesime sulyginę nuokrypius kur daugiausiai kartų yra atpažįstama linija kaip dvigubai ilgesnė, gautus su skirtingomis etaloninėmis linijomis ir skirtingais linijų ilgiais (1 - 12 lentelės). Nuokrypis parodo kaip tiksliai yra atpažįstama linija, t.y. kuo mažesnis nuokrypis, tuo tiksliau yra atpažinta linija.
Kai etaloninė linija yra 400 px, tai linijos storis šiek tiek turi įtakos linijos atpažinimui, kadangi, kai linija yra storiausia (6), tai ji kaip dvigubai ilgiausia yra atpažįstama (daugiausiai kartų) anksčiau. Tačiau, kai etaloninė linija yra 200 px, šis dėsningumas visiškai nepasitvirtina, kadangi kuo linija storesnė, tuo ji kaip dvigubai ilgesnės atpažįstama vėliau. Kai etaloninė linija yra 100 px ir 50 px, tada linijos storis turi įtakos ankstesniam linijos atpažinimui kaip dvigubai ilgesnė. Kadangi čia, kai linijos storis yra 6, t.y. linija yra pati storiausia, kaip dvigubai ilgesnė linija yra atpažįstama anksčiau, nei tada, kai linija buvo pati ploniausia (linijos storis 2). Taigi, remdamiesi 1 - 12 ir 14 lentelėmis, tyrimo hipotezę - kai tiesė yra storiausia, tai linija kaip dvigubai ilgesnė yra atpažįstama anksčiau - galime priimti.
Nustatyta, kad visi n > 1, o tai reiškia, kad net ir nežymus stimulo pokytis sukelia didelį pojūčio pokytį.
Dėmesio tyrimas ir alkoholio poveikis
Alkoholio poveikis žmogaus smegenims yra aktuali tema, todėl laboratoriniai tyrimai, nagrinėjantys alkoholio įtaką dėmesiui, yra svarbūs.
Tyrimo tikslas
Nustatyti alkoholio poveikį moterų ir vyrų dėmesio koncentracijai.
Uždaviniai
- Palyginti dėmesio koncentracijos lygį tarp vyrų ir moterų naudojant Šultės ir Krepelino tyrimo metodikas jiems nevartojus alkoholio;
- Palyginti dėmesio koncentracijos lygį tarp vyrų ir moterų naudojant Šultės ir Krepelino tyrimo metodikas jiems pavartojus alkoholio;
- Užfiksuoti ir aprašyti alkoholio įtakos vyro ir moters dėmesio koncentracijai ypatumus.
Hipotezė
Vartojant tokį patį alkoholio kiekį, moterų dėmesio koncentracija, bus mažesnė nei vyrų.
Alkoholio poveikio veiksniai
Alkoholio poveikio stiprumas asmeniui priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, kūno masės, aukšto alkoholio tolerancijos lygio dėl genetinių veiksnių ar ilgalaikio vartojimo, vartojamo gėrimo rūšies ar net valgyto maisto prieš vartojant ir kt.
Rekomendacijos
Norint išlaikyti kuo mažesnę alkoholizmo riziką, moterims rekomenduojama išgerti dvigubai mažiau alkoholio nei vyrams.
Alkoholio koncentracija kraujyje
Moteris yra jautresnė fiziniam alkoholio poveikiui, nes moters kraujyje stebima didesnė alkoholio koncentracija, negu vyrų kraujyje. Tai susiję su tuo, kad moterys skrandyje turi mažiau alkoholį skaidančio fermento alkoholdehidrogenazės, dėl ko daugiau alkoholio patenka į kraują.
tags: #pazinimo #psichologija #labaratorinis