Įvadas
Vaikų psichologija yra plati ir sudėtinga sritis, apimanti įvairius raidos aspektus, įskaitant kalbos, motorikos, pojūčių ir socialinę-emocinę raidą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaikų raidos sutrikimus, jų priežastis ir galimą poveikį vaiko gyvenimui, taip pat aptarsime skyrybų įtaką vaikams ir pateiksime patarimų, kaip padėti vaikui prisitaikyti prie pokyčių.
Kalbos Raidos Sutrikimai
Kalbos raida yra esminis vaiko socialinio ir kognityvinio vystymosi aspektas. Sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Dislalija (šveplavimas): Garsų tarimo sutrikimas, kai klausa normali ir periferinio kalbos aparato inervacija nesutrikusi.
- Dizartrija: Pastovios balsių ir priebalsių tarimo klaidos, netikslus dvibalsių ir balsių tarimas, priebalsių iškraipymas, praleidimas, kietųjų priebalsių minkštinimas, skardžiųjų priebalsių duslus tarimas, netikslus priebalsių samplaikų tarimas, nuovargis kalbėjimo metu. Dažnai lydi bendrosios motorikos sutrikimai.
- Alalija: Visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui, dėl kalbos zonų pažeidimo galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu arba ankstyvoje vaikystėje.
- Artikuliacinė dispraksija: Neurologinis kalbėjimo motorikos sutrikimas, apibūdinamas motorinio programavimo trūkumais.
- Rinolalija (organinis hipernosinumas): Patologinis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, kurį nulemia anatominiai ir funkciniai periferinio kalbos aparato pažeidimai.
- Kalbos neišsivystymas: Visos kalbos sistemos grandžių neišlavėjimas: sutrikdytas garsų tarimas, foneminės klausos sutrikimas, žodyno skurdumas, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos nepakankamas susiformavimas.
- Mikčiojimas: Kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, kada išsakant mintis atsiranda kalbos organų traukuliai.
- Disfonija: Dalinis balso sutrikimas dėl anatominių ar funkcinių balso aparato pasikeitimų.
- Vaikų afazija: Susiformavusios kalbos išnykimas, kuris pasireiškia dėl kalbos zonų pakenkimo galvos smegenų žievėje.
- Specifinė kalbos raida: Netipinė kalbos raida, kuri nustatoma vaikams, turintiems negalių.
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kalbos raidos nukrypimus ir kreiptis į specialistus, kad būtų galima laiku nustatyti diagnozę ir pradėti tinkamą terapiją.
Rašymo ir Skaitymo Sutrikimai
Rašymo ir skaitymo sutrikimai gali turėti didelės įtakos vaiko mokymosi pasiekimams ir savivertei.
- Disgrafija: Specifinis rašymo sutrikimas, pasireiškiantis žodžių struktūros klaidomis, raidžių praleidimu, pakeitimu, sukeitimu vietomis, nereikalingų raidžių prirašymu, žodžių sujungimu į vieną, raidžių elementų pakeitimu, raidžių iškraipymu.
- Disleksija: Specifinis skaitymo sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais įsimenant raides, sukeičiant jas pagal akustinį garsų ir grafinį raidžių panašumą, skaitymu paraidžiui, nemokėjimu sujungti raidžių į skiemenis, priebalsių praleidimu, nereikalingų raidžių pridėjimu, sukeitimu jų vietomis, pakeitimu kitomis, skiemenų sukeitimu vietomis, blogu perskaitytų žodžių, sakinių, teksto suvokimu.
Ankstyva diagnostika ir intervencija yra labai svarbios siekiant padėti vaikams įveikti šiuos sunkumus.
Taip pat skaitykite: Skausmas vaikams: suvokimo ypatumai
Skyrybų Poveikis Vaikams
Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali turėti didelės įtakos vaikų psichologinei gerovei. Svarbu, kad tėvai suprastų, kaip jų veiksmai gali paveikti vaikus, ir stengtųsi sumažinti neigiamą poveikį.
Tėvų Elgesys Skyrybų Metu
Vienas svarbiausių faktorių, apibūdinančių vaikų savijautą skyrybų metu ar po jų, yra tai, kaip jo tėvai ir kiti artimieji tuo metu elgiasi. Tėvai turėtų rūpintis savimi tiek emocine, tiek socialine bei finansine prasme.
- Emocinis rūpestis savimi: Tėvai turi pripažinti daugybę juos užplūdusių jausmų, tokių kaip pyktis, susirūpinimas, kaltė, nesaugumas, depresija, baimė, vienišumas ir savitvardos praradimas. Svarbu suprasti, kad kol jaučiamas užslėptas pyktis, nusivylimas ar kiti panašūs jausmai sutuoktiniui, šiuos jausmus reikia atskirti nuo savo, kaip tėvų vaidmens.
- Profesionali pagalba: Pakliuvus į tokių jausmų pinkles reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Tai būtų didelė parama tiek vaikui tiek tėvams susigaudyti savo jausmuose.
Kaip Pranešti Vaikui Apie Skyrybas
Priėmus skyrybų sprendimą ilgam pokalbio su vaiku atidėlioti nereikėtų. Vaikai turi žinoti tiesą, nesvarbu kokia skaudi ji bebūtų. Paliktas nežinioje jis gali šiuos dalykus įsivaizduoti daug baisiau nei yra iš tiesų, jaustis kaltas ir išduotas.
- Sąžiningumas: Vaikams reikia žinoti tėvų skyrybų priežastį, tam, kad jie neimtų dėl to kaltinti savęs. Labai svarbu vaikui papasakoti kaip jo gyvenimas atrodys po skyrybų, užtikrinti, kad jis bus mylimas abiejų tėvų (jei tai yra tiesa).
- Reakcijos: Nėra nei blogos nei geros reakcijos į tokią žinią. Vienas vaikas gali reaguoti galybe klausimų, kitam klausimai iškyla daug vėliau. Emocinė vaikų reakcija taip pat gali būti skirtinga. Vaikas gali verkti, gali tylėti, gali būti ir pykčio protrūkių.
Klaidų Vengimas
- Neigimas ir kaltės perkėlimas: Svarbu vengti neigimo koalicijos, kai ir tėvai ir vaikai neigia skyrybų svarbą vaiko gyvenime. Taip pat svarbu neperkelti kaltės ant kito sutuoktinio.
- Atsakomybės prisiėmimas: Kiekvienas iš tėvų prisiimtų savo dalį atsakomybės dėl skyrybų ir dėl vaikų patiriamo skausmo. Sąmoningas atsakomybės suvokimas yra ne tas pats, kas kaltės jausmas.
Vaikų Reakcijos ir Emocinė Parama
Kiekvieno vaiko reakcija į tėvų skyrybas yra skirtinga, priklausanti nuo jo amžiaus, charakterio ypatumų, emocinės patirties.
- Baimės ir fantazijos: Viena iš vaikų baimių - įsitikinimas, kad jie padarė kažką netinkamo, kas sukėlė tėvų skyrybas. Dar viena vaikų baimė yra “prarasti” abu tėvus. Vaikai nesiliauja fantazavę, kad jų tėvai neišsiskirs, kad vieną dieną jie vėl bus drauge.
- Liūdesys ir manipuliavimas: Vaikai, taip pat kaip ir suaugę dėl skyrybų patiria didžiulį skausmą, todėl svarbu leisti jiems liūdėti. Tačiau taip pat labai svarbu, kad tėvai neleistų vaikams manipuliuoti susidariusia situacija.
Amžiaus Ypatumai
- Kūdikiai: Jausdamas tėvų dirglumą ir nervingumą vaikas gali taip pat būti neramus, liautis stengtis užmegzti emocinį ryšį su tėvais.
- 2-3 metų vaikai: Supranta, kad vienas iš tėvų nebegyvena namuose. Jie gali reikšti pyktį prieš tėvus, gali prarasti jau įgytus įgūdžius.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai bei pradinukai (4-8 m.): Jau gerai supranta, kad tėvai niekada nebegyvens kartu. Juos gali kankinti kaltės jausmas, jie gali jaudintis dėl pokyčių savo asmeniniame gyvenime, gali tapti agresyvūs tėvo, kurį kaltina dėl skyrybų atžvilgiu.
- Vyresnieji mokyklinukai ir paaugliai: Supranta kas yra skyrybos, tačiau gali iškilti sunkumų priimant esamą realybę bei šeimoje atsirandančius pokyčius. Paaugliai gali elgtis taip tarsi jiems niekas nerūpi, gali nustoti draugauti su savo geriausiais draugais ar liautis lankyti mėgstamą būrelį, gali pradėti nenuspėjamai elgtis, jausti nepasitikėjimą savo ankstesniam suvokimui apie meilę, šeimą ir santuoką, gali pasijusti per greit suaugę.
Kaip Padėti Vaikui
- Atvirumas ir pokalbiai: Reikia nuolat kalbėti su vaiku, kartojant, kad tėvai kartu nebegyvens. Abu tėvai turėtų dalyvauti vaiko gyvenime, pažinti jo draugus, rasti bendrų užsiėmimų.
- Emocijų priėmimas: Leisti vaikui išgyventi visas emocijas, tačiau taip pat labai svarbu, kad tėvai neleistų vaikams manipuliuoti susidariusia situacija.
- Elgesio ribos: Bet kokio amžiaus vaikams, gyvenantiems kartu su tėvais ar atskirai su vienu iš tėvų, reikalingos aiškios elgesio ribos.
Santykiai su Abiem Tėvais
- Geri santykiai su tėvu (kuris nebegyvena kartu): Daugelis vaikų ilgisi tėvo net praėjus keleriems metams po skyrybų. Pastovus santykis su tėvu padėtų apsaugoti vaiką nuo šio jausmo, padėtų jam jaustis reikalingu.
- Neutralumas: Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad geri santykiai su tėvu gali būti tik tada kai vaikas jaučia vidinę laisvę tai daryti, o tam reikia kad abu tėvai palaikytų santykius, jei ne teigiamus, tai bent neutralius.
Gyvenimas Po Skyrybų
- Dveji namai: Nepaisant to kiek laiko vaikas leidžia su kiekvienu iš tėvų, po skyrybų jis turi dvejus namus. Tėvai turėtų suprasti, kad niekuomet nereikia vertinti ar kritikuoti kito tėvo namų.
- Bendros taisyklės: Reikėtų sutarti dėl bendrų taisyklių abiejuose namuose. Vaikas gali priprasti prie tam tikrų skirtumų skirtinguose namuose, tačiau jis turi žinoti, ko gali tikėtis ir ko ne.
- Informacija ir planai: Tam, kad vaikas pasijustų saugesnis, reikėtų stengtis jam suteikti kuo daugiau informacijos apie šeimos planus.
Vaiko Raidos Vertinimas
Vaiko raida yra nuolatinis procesas, apimantis fizinį, kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Raidos vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti, ar vaikas vystosi pagal amžių, ir laiku pastebėti galimus sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į skausmą
Raidos Aspektai
- Kalba: Kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikai mokosi kalbos žaisdami ir kartodami žodžius.
- Judesys: Judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas.
- Pojūčiai: Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas.
- Socialinė - emocinė raida: Svarbu stebėti, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka.
Raidos Vertinimo Metodikos
Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu, vaiko raida vertinama kompleksiškai.
- Motorinis amžius ir koeficientas (MQ): Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti.
- Spalvotų matricų testas (Raveno): Skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti.
- Wekselerio testas (WISC-III): Vienas populiariausių intelekto testų, sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys.
Pagalba Vaikui su Raidos Sutrikimais
Nustačius raidos sutrikimą, svarbu kreiptis dėl švietimo pagalbos į darželį, mokyklą ar kitą įstaigą, kurią lanko (lankys) vaikas. Pagal ŠPT pažymą darželis, mokykla ar kita ugdymosi įstaiga, privalo teikti tam tikrą švietimo pagalbą. Taip pat kreiptis į Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), dėl neįgalumo lygio nustatymo vaikui.
Pagalbos Specialistai
Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose.
Gimdymas ir Skausmo Suvokimas
Nors gimdymas nėra tiesiogiai susijęs su vaiko psichologija, motinos patirtis gimdymo metu gali turėti įtakos jos santykiui su vaiku. Svarbu, kad moteris būtų psichologiškai pasiruošusi gimdymui ir suprastų, kaip kontroliuoti skausmą.
Psichologinis Pasiruošimas
- Pozityvus nusiteikimas: Mūsų kūnas paklūsta mūsų protui, skausmas - nusiteikimui. Galvokite apie gimdymą pozityviai, o kūnas už jus viską padarys pats.
- Profesionali informacija: Gimdymo baimę taip pat galima labai lengvai nugalėti objektyvi informacija apie nėštumą ir gimdymą.
- Aplankykite gimdymo namus iš anksto: Žinojimas, kur reikės važiuoti ir eiti, kai prasidės gimdymas, tikrai nuteiks ramiau ir pozityviau.
Skausmo Kontrolė
- Skausmo slenkstis: Pats skausmo slenkstis yra labai subjektyvus ir individualus dalykas, nes kiekvienas iš mūsų jį jaučiame ir apibūdiname skirtingai.
- Teigiamos emocijos ir atsipalaidavimas: Gimdymo metu reikėtų stengtis kuo daugiau patirti teigiamų emocijų (galvoti apie vis labiau besiartinantį susitikimą su kūdikiu) ir atsipalaiduoti - tai padės pašalinti gimdymo takų raumenų įsitempimą.
Taip pat skaitykite: Skausmo patirtis: psichologinis požiūris
tags: #skausmo #suvokimas #vaikas #psichologija