Įvadas
Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų ir mokinių gerovę bei ugdymosi sėkmę. Šios tarnybos teikia kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams. Lietuvoje šiuo metu veikia 53 PPT, kurių veikla yra griežtai reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir specialistų profesinę atsakomybę.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas ir pagalbos teikimas
PPT specialistai atlieka vaikų nuo gimimo ir mokinių iki 21 metų (atskirais atvejais iki 23 metų, jei mokyklą lankė su pertraukomis) specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą. Šis vertinimas apima:
- Specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas: Pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais.
- Švietimo pagalbos ir (ar) ugdymo pritaikymo skyrimas: Prireikus.
- Konsultavimas: Mokinio (vaiko) ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) konsultavimas dėl mokinio (vaiko) asmenybės, ugdymosi problemų, specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, ugdymo pritaikymo skyrimo.
- Rekomendacijų teikimas: Švietimo teikėjams ir tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl mokinio (vaiko) ugdymo.
- Ugdymo ir ugdymosi poreikių ir pažangos įvertinimas: Mokinio (vaiko).
- Brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą įvertinimas: Mokinio (vaiko).
Augdami ir mokydamiesi vaikai gali patirti sunkumų, kurie ypač išryškėja mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti, bendraujant su aplinkiniais. Vaikui gali būti reikalinga švietimo pagalba, individualūs mokymosi būdai ir metodai, pritaikyta aplinka ir kt. PPT specialistai atlieka vaiko (mokinio) galių ir sunkumų, raidos ypatumų bei sutrikimų, pedagoginių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) įvertinimą, nustato SUP lygį, prireikus - skiria specialųjį ugdymą bei švietimo pagalbą, siūlo ugdymo formą, būdus ir metodus.
Psichologo veiklos reglamentavimas
Psichologų ir pedagogų veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir specialistų profesinę atsakomybę. Šis reglamentavimas apima įvairius aspektus - nuo kvalifikacinių reikalavimų iki etikos kodeksų laikymosi, pacientų konfidencialumo užtikrinimo ir specialiųjų socialinių paslaugų namų darbuotojų veiklos ypatumų.
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikams užtikrinimas
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Etikos kodeksas ir atsakomybė už pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Pacientų konfidencialumas ir informacijos apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Taip pat skaitykite: PPT veiklos analizė
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Specialūs reikalavimai
Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis.
Veiklos kryptys
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
- Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Darbo turinys ir funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.
Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimas
Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.
Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai yra LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai.
Siekiant profesinio tobulumo, kokybės, aukštų rezultatų turime vadovautis pareigybės pagrindiniais dokumentais. Reikėtų prisiminti klasiko frazę:“nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“,todėl svarbu žinoti visus pagrindinius įstatymus, nutarimus, aktus ir kitus dokumentus reikalingus socialinio pedagogo tiesioginiame darbe.
Logopedų veiklą reglamentuojantys dokumentai
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą ir specialiosios pedagoginės pagalbos skyrimą reglamentuoja šie dokumentai:
- Švietimo įstatymas
- Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas
- Negalių, sutrikimų, mokymosi sunkumų apibūdinimas
- Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos
- Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas
- Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspek…
- Brandumo vertinimo tvarka parengta, remiantis Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr.
Kitos PPT veiklos sritys
Švietimo pagalbos specialistams organizuoja sudėtingesnių atvejų aptarimo grupes, metodinius renginius. Mobili komanda, kurią sudaro tarnybos specialistų grupė, teikia skubią pedagoginę psichologinę pagalbą Vilniaus m. bendrojo ugdymo mokyklų vaiko gerovės komisijoms (VGK), administracijai, specialistams ir pedagogams. Kuravimo tikslas - gerinti įtraukiojo ugdymo kokybę ir švietimo pagalbą mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių. Kiekvienai Vilniaus m. Mentorystė - tai neformalaus mokymosi forma bei abipusis veiklos procesas, kurio metu labiau patyręs, ne žemesnę nei trečią kvalifikacinę kategoriją turintis psichologas, remdamasis savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais moko, remia, skatina, konsultuoja mažiau patyrusį ir tik pradėjusį dirbti švietimo įstaigos psichologą, siekiant jo profesinio ir asmeninio tobulėjimo. Mentoriai skiriami ketvirtos psichologo kvalifikacinės kategorijos psichologams, neturintiems darbo patirties Vilniaus m. savivaldybės švietimo įstaigoje arba psichologams, pradėjusiems dirbti Vilniaus m. Tarnybos specialistai atlieka aktualių psichologinių, pedagoginių, socialinių problemų įvertinimą ir analizę Vilniaus m. Tarnyboje kaupiama, analizuojama ir vertinama informacija apie Vilniaus m.
tags: #pedagoginiu #psichologiniu #tarnybu