Įvadas
Psichiatrijos ligoninės Lietuvoje turi ilgą ir sudėtingą istoriją, glaudžiai susijusią su visuomenės požiūriu į psichikos ligas ir medicinos pažanga. Šiame straipsnyje nagrinėjama Žiegždrių psichiatrijos ligoninės istorija, apžvelgiant jos įkūrimą, raidą ir indėlį į Lietuvos psichiatriją.
Psichiatrijos ištakos Lietuvoje
Psichiatrijos užuomazgos Lietuvoje siekia IX-XI amžius, kai rusų špitolėse buvo prižiūrimi psichikos ligoniai. Tačiau specializuotos psichiatrijos ligoninės Europoje pradėjo kurtis tik XIII-XIV amžiais. Lietuvoje pirmasis bandymas reguliuoti apsaugą nuo psichikos ligonių datuojamas 1588 metais, o pirmoji psichiatrijos ligoninė įkurta 1635 metais Vilniuje, prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Joje gydėsi tik vyrai, o priežiūrą vykdė vienuoliai bonifratai.
Bonifratų ir rokitų veikla
XVIII amžiuje psichiatrijos priežiūra Lietuvoje plėtėsi. 1725-1743 metais rokitai įsteigė špitoles Varniuose, o 1728 metais bonifratai - Gardine. 1750 metais Kaune, rokitų iniciatyva, minimas pirmasis Lietuvos psichiatras, kurio pavardė nežinoma. Nuo 1818 metų bonifratų ligoninėje Vilniuje pradėjo dirbti pirmasis Lietuvos gydytojas psichiatras Kožontkovskis, o nuo 1820 metų - A. M.
"Raganų" bylos ir psichiatrijos raida
Lietuvoje, kaip ir visoje krikščioniškoje Europoje, buvo keliamos „raganų“ bylos. Dažniausiai tai buvo psichikos liga sergančios moterys, apkaltintos burtininkavimu ar raganavimu. Tai rodo visuomenės nežinojimą ir baimę psichikos ligų atžvilgiu.
Psichiatrijos skyrių kūrimasis
1799 metais Vilniuje, Šv. Jokūbo ligoninėje, buvo atskiros patalpos sergantiems psichikos ligomis, o 1838 metais pradėtas statyti atskiras psichiatrijos skyrius (nuo 1860 m. ten buvo įkurtas psichiatrijos skyrius). 1831 metais Vilniuje dirbo K. Mališevskis, o 1891 metais - Viršuvskis. 1923 metais šis skyrius buvo uždarytas. Psichiatrinių lovų trūkumui kompensuoti 1934 metais prie Vilniaus miesto buvo įkurta psichiatrijos ligoninė.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Naujosios Vilnios ligoninė
Psichiatrinė pagalba Lietuvoje pagerėjo 1903 metais, Naujojoje Vilnioje įkūrus 1000 lovų apygardos ligoninę. Direktoriumi buvo paskirtas psichiatras N. Krainskis. Ši ligoninė gyvavo iki 1915 metų, kilus Pirmajam pasauliniam karui ji buvo evakuota į Rusijos gilumą, o pastatai sugriauti. Ligoninė pradėta atkurti 1961 metais, jos pirmuoju vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas J. Gliauberzonas (1913-1991), nuo 1981 metų vyriausiuoju gydytoju tapo V. Navickas.
Ligoninės perkėlimas į Suvalkų Kalvariją
Lietuvą okupavusi kaizerinė Vokietija 1916 metais ligoninę perkėlė į Suvalkų Kalvariją, kur buvo 500 lovų. Ligoninei vadovavo J. Kairiūkštis, kuriam vadovaujant elgesys su ligoniais buvo humaniškas. Deja, 1941 metais Vilniuje, Vasaros g. 5, buvo įsteigta psichiatrijos ligoninė.
Kairėnų "kolonija" ir Utenos ligoninė
1934 metais netoli Vilniaus buvusiame Kairėnų dvare buvo atidaryta psichiatrinė „kolonija“, priklausiusi Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Ten buvo įkurdinti aktyvaus gydymo reikalingi pacientai. Nuo 1961 metų Utenos psichiatrinė ligoninė buvo atidaryta 1955 metais buvusio kalėjimo patalpose. Ilgus metus šitoje ligoninėje vyriausiuoju gydytoju dirbo D. Kryžanovskis. Šioje ligoninėje iki pat mirties dirbo gyd. A. Smalstys. 1984 metais po ligoninės kapitalinio remonto įsteigtas teismo psichiatrinės ekspertizės skyrius suimtiesiems.
Kitos psichiatrijos ligoninės Lietuvoje
1956 metais atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, o 1974 metais pastatyta Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Pirmuoju jos vyriausiuoju gydytoju dirbo A. Judickas. Pokario metais Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, buvo įkurta Užvenčio rajoninė ligoninė su visais skyriais, kuri 1963 metais buvo perprofiliuota į Šaukėnų tuberkuliozės ligoninę. 1984 m. liepos 2 d. ligoninės pavadinimas pakeistas į Respublikinę Šaukėnų psichiatrijos ligoninę - buvo gydomi psichikos ligoniai, sergę plaučių tuberkulioze.
Psichiatrijos dėstymas ir mokslas Vilniaus universitete
Psichiatrijos dėstymo ir mokslo istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu bei Vilniaus krašto psichiatrų darbais. Psichiatrijos dėstymo ištakos siekia XVIII-XIX amžius. Pirmoji psichiatrijos monografija buvo išleista 1772 metais. Ją parašė Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Vilniaus universiteto indėlis
1803 metais Vyriausiąją Lietuvos mokyklą reorganizavus į Vilniaus universitetą su Medicinos fakultetu, dėstyti buvo pakviečiami profesoriai iš užsienio. Pavyzdžiui, Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Josifas Frankas, skaitydavo ne tik paskaitas, bet vesdavo ir praktikos darbus, kurių metu rodydavo psichikos liga sergančius ligonius. Prof. J. Frankas ypač domėjosi bendrąja psichopatologija, rašė apie pojūčius, suvokimą, dėmesį, atmintį, valią, mąstymą, emocijas ir jausmus.
N. Krainskio veikla
Svarų indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė N. Krainskis (1869-1951), 1903 m. Naujojoje Vilnioje įkurtos apygardos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas. Jam vadovaujant buvo pradėtas leisti leidinys „Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis archyvas“. Savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skyrė epilepsijos studijoms, pabrėžė medžiagų apykaitos sutrikimų reikšmę traukulių priepuolio patogenezėje, nurodė, kad priepuolis yra organizmo savisaugos procesas - priepuolio metu sunaikinamos kenksmingos medžiagos.
Psichiatrijos katedros įkūrimas
Tik 1922 metais buvo įsteigta atskira Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra. Jos įkūrimą iniciavo ir pirmasis jo vedėjas buvo A. Mikulskis. Tik 1927 m. psichiatrijos klinikams pavyko gauti atskiras patalpas - Vasaros g. 5. Psichiatrijos katedrai vadovavo R. Radzivilovičius, po jo mirties 1929 m. psichiatrijos ir neurologijos katedros buvo sujungtos ir joms vadovavo prof. S. Vladičko. 1931 m. vedėju buvo paskirtas prof. M. Rozė. Jis aktyviai propagavo S. Freudo idėjas.
M. Rozės indėlis
Profesorius labai gyvai ir su humoru, tiesiog artistiškai, demonstruodavo ir komentuodavo isterikus, psichopatus, šizofrenikus, psichoanalizės metodu aiškindavo diagnozę. Karo metais dalis universiteto dėstytojų buvo atleisti. Tik po 1944 metų Nervų ir psichikos ligų katedra tęsė darbą visu pajėgumu. Nuo 1991 m. sausio 1 d. Medicinos fakultete įvyko katedrų reorganizacija - jos tapo universitetinėmis klinikomis.
Kauno universiteto indėlis
1924 m. Kauno universitete buvo įkurta Nervų ir psichikos ligų katedra, kuriai daugelį metų vadovavo J. Blažys (1890-1939). Nors J. Blažys kartu buvo ir Kauno universiteto Medicinos fakulteto prorektorius, per savo palyginti neilgą gyvenimą, jis paskelbė per 50 mokslo darbų. Prof. J. Blažys daug dėmesio skyrė psichiatrinės pagalbos organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai. Įdomūs jo darbai alkoholizmo, eugenikos srityse. Jis buvo sterilizacijos šalininkas, rašė straipsnius apie jos reikšmę nusikaltimų prevencijai.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
J. Blažio "Įvadas į psichiatriją"
Jis buvo labai plačios erudicijos žmogus, domėjosi ne tik medicina, bet ir filosofijos problemomis. Jis gerai mokėjo užsienio kalbas, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose JAV ir Europoje. Iki šių dienų vertingas yra jo lietuvių kalba parašytas psichiatrijos vadovėlis studentams „Įvadas į psichiatriją“ (Kaunas 1935, 272 p.).
A. Smalstys ir jo veikla
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė gyd. A. Smalstys (1889-1971). Jis dirbo Kalvarijoje, Pažaislyje, Vilniuje. Jo paskutinė darbo vieta buvo Utenos psichiatrinė ligoninė. Jis rašė mokslo straipsnius į periodinę spaudą. Vertingų minčių apie sutrikusios psichikos žmonių gydymo gerinimą išsakė Lietuvos gydytojų IV ir V kongresuose. 1931-1932 m., per atostogas A. Smalstys dviračiu važinėjo po Rokiškio ir Telšių apskrities kaimus, susipažino su sergančiųjų psichikos ligomis būkle ir padėtimi, vykdė epidemiologinius tyrimus.
A. Smalstys po karo
Grąžinus Vilnių Lietuvai, buvo paskirtas čia veikusios Valstybinės psichiatrijos ligoninės direktoriumi. Po karo 10 metų buvo ištremtas į Vorkutos lagerius. Grįžęs iš tremties dirbo Utenos psichiatrinėje ligoninėje, skaitė paskaitas gydytojams ir medicinos seserims. Didelį įspūdį paliko jo altruizmas, pasišventimas, didžiulė pasaulio psichiatrų parašytų knygų biblioteka. A. Smalstys gyveno psichiatrijos ligoninės kabinete, galima sakyti, gyveno su ligoniais.
J. Šurkus ir jo indėlis
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatrijos mokslą įnešė prof. J. Šurkus (1919-1998). 1953-1988 metais jis vadovavo Kauno medicinos instituto Neurologijos ir psichiatrijos katedrai, o kartu buvo ir Medicinos fakulteto dekanas, beveik tris dešimtmečius buvo Lietuvos neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos pirmininkas, mokslinių konferencijų organizatorius ir mokslinis redaktorius.
N. Indrašiaus veikla
1944-1950 m. Vilniaus universiteto Nervų ir psichikos ligų katedrai vadovavo doc. N. Indrašius. Jis daug dėmesio skyrė EIT taikymo gydant psichikos ligas tyrinėjimui. Vėliau priėjo išvados, kad šis tyrimas gali pakeisti vadinamąją mikrošokų terapiją. Savo tyrimus apibendrino kandidatinėje disertacijoje „Šizofrenijos gydymas elektros šokais“.
Šiuolaikiniai tyrimai
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos psichiatrai ir toliau vykdo daugelį mokslinių tyrimų. Doc. A. Pūras analizavo pavydo psichopatologiją, dinamiką, diferencinę diagnostiką. Prof. A. Dembinskas tyrė alkoholinių psichozių patomorfologiją. Doc. A. Šiurkutė nagrinėjo sergančiųjų šizofrenija su įkyrybėmis psichopatologiją ir kliniką. Doc. B. Burba tyrė sergančiųjų šizofrenija adinaminių depresijų psichopatologiją ir kliniką.
Lietuvos psichiatrų asociacija ir Valstybinis psichikos sveikatos centras
1990 m. vietoje buvusios Lietuvos Neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos buvo įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. 1999 m. įkurtas savarankiškas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriam vadovauja gyd. O. Davidonienė.
Žiegždrių kaimas ir ligoninės įkūrimas
Kauno rajone, kairiajame Kauno marių krante, išsidėsčiusio Žiegždrių kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžio žiegždras arba žvirgždas. Vietovė turtinga gamtos paminklų, garsėja vietiniu žirgynu. Tačiau dėl Žiegždriuose prieš 54 metus įkurtos Psichiatrijos ligoninės daugeliui kaimas ir jo pavadinimas siejasi būtent su čia besigydančių žmonių sutrikimais.
Respublikinė Žiegždrių psichiatrijos ligoninė buvo įkurta 1958 metais. Jos direktorė Ramunė Mazaliauskienė sakė, kad pirmieji ligoniai joje atsirado tų metų gruodį, artėjant Kalėdoms. Pagrindinis ligoninės pastatas gražioje vietoje pradėtas statyti dar tarpukariu, ketinant čia įkurdinti senelių invalidų namus. Sovietmečiu ruošiantis likviduoti Pažaislio vienuolyne veikusią psichiatrijos ligoninę, iš jos ir buvo perkelti pirmieji ligoniai.
Ligoninės raida ir modernizacija
Gydymo įstaiga tapo viena didžiausių tokio tipo gydyklų šalyje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje 15-oje skyrių buvo 880 lovų. Čia buvo gydomi psichikos sutrikimus turintys bei tuberkulioze sergantys žmonės iš visos Lietuvos. Ligoninė imta modernizuoti prieš 17 metų. Rekonstruotas energetinis ūkis, šilumos trasos, katilinė, virtuvė, skalbykla, vidaus šilumos tinklai.
Dabartinė situacija
Dabar ligoniai įsikūrę trijuose ligoninės korpusuose. Nuolat užimtos 250 lovų. Priimami pacientai iš Kauno rajono ir įvairių šalies regionų. Vienas ligoninės pastatas atnaujintas prieš 5 metus. Kito atnaujinimas vyksta šiomis dienomis. Abiejų statinių nebebjauroja ir lankytojų nebegąsdina grotos. Jų ant langų tiesiog nebeliko.
Žiegždrių gyventojų požiūris
Vietos gyventojai tikino, kad poilsiautojų privengia labiau, nei kaimynystėje įsikūrusios ligoninės pacientų. Žiegždrių gyventojai tikino, kad ligoniai per visą gyvenimą nėra nei išgąsdinę, nei padarę kokios nors žalos. Be to, daugiau nei pusė Žiegždrių gyventojų dirba psichiatrijos ligoninėje.
Ligoninės režimo švelninimas
Visi 11 ligoninės skyrių yra uždari. Tačiau ligoninėje visais laikais buvo ir išlieka laisviausias psichiatrijos režimas. Pacientai gali pasivaikščioti aptvertoje teritorijoje. Direktorė tikino, kad jau po pusmečio dalis gydymo įstaigos skyrių taps atviri. Ligoninės režimą padaryti laisvesnį leidžia aplinkybės. Vis daugiau žmonių gydytis atvyksta savanoriškai ir iš ligoninės nesprunka. Taikyti prievartines priemones tenka vis rečiau.
Marių ligoninė
Prieš dvejus metus, vykstant gydymo įstaigų reorganizacijai, Žiegždrių ligoninė tapo viešąja įstaiga ir Respublikinės Kauno ligoninės padaliniu. Pakeistas ir pavadinimas. Žiegždrių psichiatrijos ligoninė tapo Marių ligonine.
tags: #ziegzdriai #psichiatrijos #ligonine