Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Senatvės Pensijos Skaičiuoklės Nauda
Pasinaudojus senatvės pensijos skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. „Sodra“ sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Kaip Apskaičiuojama Senatvės Pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
Bazinė Pensijos Dalis
Tai yra vienoda dalis visiems, turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.). Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio. Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite pilną. Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
Individualioji Pensijos Dalis
Ši dalis priklauso nuo:
Taip pat skaitykite: Investicijų Priklausomybė Lietuvoje
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
Pensijų Didėjimas ir Prognozės
2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų. Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus. Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Papildomos Įmokos ir Jų Įtaka Pensijos Dydžiui
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Kada Galima Išeiti Į Pensiją?
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
Taip pat skaitykite: Geometrija ir kampo dydis
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Darbo Tęsimas ir Pensijos Pokyčiai
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Darbo Stažas: Kas Tai Ir Kaip Jis Apskaičiuojamas?
Kiekvienam Lietuvoje dirbančiam gyventojui verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, už ką gaunami taškai stažui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas. Taip pat svarbu suprasti, kaip veikia pensijų kaupimo sistema. Stažo skaičiavimo metodika padeda tiksliai nustatyti sukauptą darbo stažą.
Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat stažas skaičiuojamas kitais atvejais.
Kas Dar Įeina Į Darbo Stažą:
- Laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
- Laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
- Apmokamų atostogų laikas;
- Neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų;
- Neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
- Laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo.
- Teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Kaip Sužinoti, Koks Mano Darbo Stažas?
Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą.
Taip pat skaitykite: Rutulio tūris ir spindulys
Kaip Skaičiuojamas Darbo Stažas?
Vienerių metų darbo stažas įskaičiuojamas, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jam įskaičiuojami 12 mėnesių stažo apskaitos vienetai. Vis tik pensijos dydis skirsis priklausomai nuo to, koks buvo jūsų atlyginimo ir mokamų socialinio draudimo įmokų dydis. Pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai.
Kiek Metų Stažo Reikia Turėti?
Nuo 2004 m. iki 2017 m. moterims ir vyrams buvo reikalingas 30 metų stažas. Nuo 2017 m. jis didėjo po 6 mėnesius ir šiuo metu reikalingas 33,5 metų darbo stažas. Jis ir toliau didės iki 2027 metų, kai pasieks 35 metai darbo stažo tiek vyrams, tiek moterims.
Kaip Pasitikrinti Sukauptą Stažą?
Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Tai gali užtrukti kelias sekundes. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite, kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu. Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.
Kaip Skaičiuojami Darbo Stažo Taškai?
Stažo taškų skaičiavimas gali būti atliekamas naudojant apskaitos taškus (apskaitos vienetus). 1 taškas gaunate, jeigu sumokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) draudimo įmokų. Jeigu per metus mokamos draudimo įmokos nuo MMA, gaunate 0.5 apskaitos vienetų, kitaip tariant - įgyjamas 1 metų darbo stažas. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus.
Kaip Sužinoti Savo Būsimos Pensijos Dydį?
Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Sodros Suvestinė ir Darbo Stažo Skaičiuoklė
Stažą lemia ne tik darbo metų skaičius, bet ir tai, kokio dydžio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, kiek buvo sukaupta apskaitos taškų ir koks yra bazinės pensijos dydis. 2025 m. bazinė pensija yra 298.45 eurai. Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję šia „Sodros skaičiuokle“.
Pensijos Dydžio Apskaičiavimo Principai
Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų - kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Lietuvoje teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama tik tuomet, kai asmuo yra išdirbęs atitinkamą laikotarpį, taigi - įgijęs stažą, t.y. nustatytą laiką mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bei sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad darbo stažas yra ne vienintelis rodiklis, kuris lemia senatvės pensijos dydį. Taigi apskaičiuojant bendrosios senatvės pensijos dalies dydį yra įtraukiamas asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas. Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą. Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).
Taip pat reikia nepamiršti fakto, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas. Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti. Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio. Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan. Tokio pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu. Tokio pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to - ir teismui. Vis dėlto dažniausiai ginčai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo kyla ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus apskaičiuojant senatvės pensijos dydį padarytos klaidos, o dėl to, kad šios institucijos tiesiog neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai - už laikotarpį iki 1994 metų. Tokiu atveju asmuo iš esmės turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pensijos: Finansinė Parama Senatvėje
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle. 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Senatvės Pensija Persikėlus Į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Pensijos Padidėjimas: Individualūs Aspektai
Kaip rašoma „Sodra“ pranešime žiniasklaidai, kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje. Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- Žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- Jo įgyti apskaitos taškai
- Galiojantis bazinės pensijos dydis
- Apskaitos taško vertė.
Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Senatvės Pensijos Struktūra ir Indeksavimas
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Kaip Apskaičiuojama Bendroji Pensijos Dalis?
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 Eur
Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur
Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.
Kaip Apskaičiuojama Individualioji Pensijos Dalis?
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur
Pensijų Indeksavimo Pavyzdžiai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta. Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
1 Situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
- Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro
- Vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur
Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro. 2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur
2 Situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro. Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur
Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur
Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur
2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur
2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur
Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur
3 Situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui.
- 2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro
- Apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro
2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47
- 2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro
- Apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro
2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85
tags: #pensijos #dydzio #priklausomybe #nuo #stazo #duomenys