Perdegimo sindromas - tai ne vien tik nuovargis. Tai yra ilgalaikės emocinės, psichologinės ir fizinės įtampos pasekmė, kurią gydytojai jau pripažįsta rimta sveikatos problema. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra perdegimo sindromas, kokie jo požymiai, priežastys, stadijos, kaip jį atpažinti ir kaip su juo kovoti, ypač atsižvelgiant į mokytojo profesiją.
Kas yra perdegimo sindromas?
Perdegimo sindromas, kartais vadinamas perdegimu, yra būklė, kuri pasireiškia klastingai ir lėtai, panašiai kaip lėtinis stresas. Tai emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia netinkamai valdomas lėtinis stresas darbe, emociškai reikliomis sąlygomis. Tai kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija.
Pagrindiniai požymiai:
- Emocinis išsekimas, pervargimas: subjektyvus energijos išsekimo jausmas, energijos nebuvimas, emocinio ir fizinio sutrikimo simptomai.
- Psichologinis atsitraukimas, nusišalinimas nuo darbo arba cinizmas, negatyvumas darbo atžvilgiu: šaltumas, abejingumas kitiems, nenoras eiti į darbą, depersonalizacija, cinizmas, kritika darbovietei, beprasmybės pojūtis darbe.
- Profesinio aktyvumo sumažėjimas: nykstantis asmeninio ir profesinio pasitenkinimo jausmas, sumažėjęs darbingumas, efektyvumas ir savirealizacija.
Netinkamai valdoma įtampa bei nuovargis gali pereiti į perdegimą, o vėliau gali vystytis lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas, dėmesio koncentracijos stoka, miego sutrikimai, nerimo sutrikimai, depresija ir somatiniai sutrikimai. Perdegus, įprastos atsipalaidavimo praktikos ir poilsis jau nebepadeda, ir reikia ieškotis specialistų pagalbos. Šiuo metu perdegimo sindromas yra įtrauktas į TLK („Tarptautinė ligų klasifikacija“) vadovą - kodas Z73.0 “Perdegimo” sindromas.
Perdegimo sindromo simptomai
Pirmieji perdegimo simptomai gali būti lengvas nuovargis, retkarčiais kylantys sunkumai užmigti ir kartkartėmis sakymas sau, kad rytoj tikrai nenorite eiti į darbą. Tačiau palaipsniui jie stiprėja. Jie gali būti ir psichiniai, ir fiziniai.
Psichologiniai simptomai:
- Lengvas susierzinimas, kai darbe patiriamas per didelis krūvis.
- Prasta nuotaika.
- Psichinis išsekimas.
- Entuziazmo praradimas darbe, taip pat asmeniniame gyvenime.
- Abejingumas arba neigiamas požiūris į darbą.
- Neįvertinimo jausmas.
- Depresija.
- Nerimo būsena.
Fiziniai simptomai:
- Miego sutrikimai.
- Nuovargis.
- Apetito stoka.
- Virškinimo problemos.
- Atminties ir koncentracijos problemos.
- Sumažėjęs darbingumas.
Perdegimo sindromo stadijos
Perdegimo sindromą paprastai sudaro keturi etapai:
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
- Etapas: Lengvas nepasitenkinimas. Dar iki galo nesuvokiame, kad kažkas negerai, tačiau esame šiek tiek susierzinę, kai esame pervargę.
- Etapas: Nesąmoningas problemos įžvelgimas. Mintys ir emocijos tampa vis nemalonesnės, nepasitenkinimas gali pasireikšti ir blogos nuotaikos perdavimu aplinkiniams. Nesąmoningai priešinamės simptomams.
- Etapas: Sąmoningas nutylėjimas. Pradeda reikštis tokie perdegimo simptomai kaip išsekimas, stresas ir nerimas. Sąmoningai stengiamės numalšinti šias nemalonias būsenas, tačiau tai problemos neišsprendžia.
- Etapas: Trauma. Perdegimo sindromas tampa lėtiniu, gali pasireikšti panikos priepuoliai, visiškas fizinis ir psichinis išsekimas.
Idealu perdegimo sindromą spręsti pirmajame etape, kad būtų užkirstas kelias tolesniam problemos vystymuisi. Apskritai - kuo anksčiau, tuo geriau!
Kas rizikuoja perdegti?
Perdegimo sindromas dažniausiai siejamas su:
- pagalbą teikiančių profesijų atstovais, pavyzdžiui, gydytojais ir sveikatos priežiūros darbuotojais,
- profesijų atstovais, patiriančiais didelį stresą ir atsakomybę (vadovais),
- darbu su žmonėmis (mokytojams).
Iš tiesų aiškėja, kad perdegimo sindromo poveikis yra daug platesnis. Perdegimas gali gana lengvai ištikti, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų išėjusias moteris arba tas, kurios tiesiog kelia sau per didelius reikalavimus. Būtent neišsipildę lūkesčiai lemia nusivylimą, motyvacijos praradimą ir ilgainiui prisideda prie šio sindromo išsivystymo. Blogiausiu atveju galime atsidurti visiško fizinio ir psichinio išsekimo būsenoje.
Perdegimo sindromas mokytojo darbe
Perdegimo sindromas - tai kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija. Šis sindromas yra viena iš pačių opiausių problemų, kurias savo darbe patiria pedagogai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai. Mokytojo darbas yra nuolatinis bendravimas su žmonėmis, didelis emocinis krūvis ir atsakomybė. Tai gali sukelti perdegimo sindromą.
Požymiai mokytojams:
- Nenoras eiti į darbą.
- Irzlumas ir pyktis dėl mokinių ar kolegų.
- Abejingumas mokinių pasiekimams.
- Sumažėjęs pasitenkinimas savo darbu.
- Nuolatinis nuovargis ir išsekimas.
- Miego sutrikimai.
- Galvos skausmai ir kitos fizinės problemos.
Ką daryti, jei susiduriate su perdegimo problema?
Jei jau susiduriate su perdegimo padariniais, nelikite vieni. Psichologinės konsultacijos ir psichoterapijos teikiamos galimybės dabar prieinamos kiekvienam. Jos gali padėti jums ištrūkti iš užburto savigraužos ir dėl jos kylančio išsekimo rato.
Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija
Perdegimo sindromo gydymas
Geriausia perdegimo sindromą gydyti nuo pat pirmųjų simptomų. Tiesa, iš pradžių galime jų ir nepastebėti kaip galimo didelių problemų šaltinio, tačiau kuo anksčiau pastebėsime ligą, tuo greičiau galėsime jos atsikratyti. Jei perdegimo sindromas pasiekia tokią stadiją, kai pastebimai paveikia mūsų gyvenimą, patartina atsiduoti į profesionalo rankas.
Kaip psichoterapija gali padėti įveikti perdegimą?
Psichoterapija - tai erdvė jums. Priešingai, mūsų polinkis suteikti erdvės kitiems dažnai prisideda prie perdegimo sindromo. Būtent dėl to šia prasme taip pat yra tokios pažeidžiamos padedančios profesijos. Atiduoti save iki paskutinių jėgų ir tikėtis, kad kas nors tai įvertins. Arba pasiduoti jausmui, kad tik aš galiu geriausiai nuspręsti, padaryti, užbaigti.
Psichoterapija, kaip perdegimo sindromo gydymo būdas, gali įvardyti mūsų nesąmoningus mąstymo modelius, kad paskui patys galėtume įvertinti, ar tikslinga juos išlaikyti, ar nustatyti naujas tvarkas.
Prevencija - kaip išvengti perdegimo sindromo?
Veiksmingas būdas išvengti perdegimo sindromo - sutelkti dėmesį į savo santykį su darbu ar studijomis, taip pat su gyvenimu apskritai ir savo santykiais. Pravartu suvokti savo lūkesčius ir nusistatyti realius lūkesčius. Tai taip pat sumažins riziką, kad į darbą investuosime per daug energijos ir veiksime viršydami savo galimybes. Tai taip pat padės siekti savo interesų, įskaitant ir socialinį gyvenimą. Tai suteiks mūsų gyvenimui dar vieną dimensiją ir padės išvengti išsekimo, kuris dažnai atsiranda, kai ilgą laiką esame susitelkę į vieną dalyką.
Net ir šiame prevencijos etape pravartu pasikonsultuoti su psichoterapeutu ar koučeriu. Tai ne įprastinis gydymas, o vadinamasis savęs ugdymas. Pasikonsultuokite su specialistais, kaip gyventi visavertį gyvenimą ir išvengti perdegimo sindromo.
Taip pat skaitykite: Perdegimo simptomai ir stadijos
Patarimai mokytojams, kaip išvengti perdegimo:
- Nusistatykite realius tikslus. Nebandykite aprėpti visko iš karto.
- Planuokite savo laiką. Skirkite laiko darbui, poilsiui ir asmeniniams pomėgiams.
- Išmokite pasakyti "ne". Nebijokite atsisakyti papildomų užduočių, jei jaučiatės pervargę.
- Rūpinkitės savo sveikata. Sveikai maitinkitės, sportuokite ir gerai išsimiegokite.
- Bendraukite su kolegomis. Pasidalinkite savo rūpesčiais ir patirtimi.
- Ieškokite pagalbos. Nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jei jaučiatės blogai.
- Praktikuokite streso valdymo technikas. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti įtampą.
- Raskite laiko pomėgiams. Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti.
- Nepamirškite atostogų. Reguliariai ilsėkitės ir atitrūkite nuo darbo.
Kortelės psichoterapijai ir savipagalbai
Psichoterapinės kortelės yra naudingas įrankis psichoterapijoje, turintis daug privalumų:
- Kortelių taktilinis jutimas pagyvina, įžodina ir įkūnija abstrakčius psichologinius konceptus.
- Kortelių formatas leidžia atsitapatinti nuo savo vidinio pasaulio elementų - minčių ir jausmų, ir juos tyrinėti iš šalies.
- Kortelės leidžia žaismingai tyrinėti sudėtingus dalykus.
- Kortelės leidžia betarpiškai patirti ir tyrinėti kylančius psichologinius procesus.
- Plati panaudojimo įvairovė, kortelių naudojimą galima kūrybiškai modifikuoti ir adaptuoti.
- Konkrečią kortelę (ar korteles) galima padėti matomoje vietoje kaip priminimą.
- Jos yra ilgalaikės, pagamintos iš tvaraus ir kokybiško kartoninio popieriaus, aplinkai draugiška technologija.
- Kortelės neužima daug vietos, yra kompaktiškos.
- Korteles patogu naudoti kelionėse.
- Estetiškas grafinis dizainas.
- Korteles galima naudoti asmeniškai, grupėse ir individualių konsultacijų metu.
Šiuo metu yra išleisti dviejų skirtingų kortelių rinkiniai:
- VERTYBIŲ KORTELĖS: Rinkinį sudaro 73 iliustruotos unikalaus dizaino vertybių kortelės ir instrukcijos, padėsiančios jums išgryninti savo vertybes ir suteikti savo kasdieninei veiklai didesnės prasmės. Tai yra giliausi troškimai kaip norime elgtis - su savimi, kitais, pasauliu. Vertybės yra stiprūs vidiniai motyvatoriai, įkvepiantys gyventi turiningą ir pilnatvišką gyvenimą. Jos yra mūsų vidiniai pagalbininkai, mūsų vidinis kompasas, kuris padeda nepasimesti net esant sunkioms gyvenimo aplinkybėms ir kliūtims.
- POREIKIŲ KORTELĖS: Poreikių kortelės yra naudinga pagalbinė priemonė savo ir kitų poreikių tyrinėjimui bei sąmoningumo didinimui. Poreikių korteles sudaro 85 iliustruotos kortelės su instrukcijomis, kuriose pateikiami poreikių pavyzdžiai, suklasifikuoti pagal žymių psichologų Jeffrey Young’o ir Abraham’o Maslow principus. Poreikiai yra universalios žmogiškos savybės, kurių reikia mūsų ilgalaikiam klestėjimui ir kokybiškam gyvenimui.
Taip pat yra išleistos MIŠKO MEDITACIJOS KORTELĖS - tai meniškų kortelių rinkinys, sukurtas sertifikuotų miško maudynių (shinrin-yoku) gidų ir skirtas savarankiškai ar grupinei miško maudynių (miško terapijos) praktikai.