Įvadas
Terminalinės būklės pacientų slauga yra viena didžiausių sveikatos priežiūros problemų, reikalaujanti ne tik medicininių žinių, bet ir psichologinio supratimo. Artėjant mirčiai, pacientams reikalinga medikų ir artimųjų parama, nes mirties akivaizdoje jaučiama baimė ir nerimas. Šiame straipsnyje išanalizuojami psichologiniai mirštančių pacientų slaugos aspektai, remiantis atliktu tyrimu ir kitais susijusiais šaltiniais.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Tyrimo tikslas - išanalizuoti psichologinius mirštančių pacientų slaugos aspektus. Tyrime dalyvavo 250 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (gydytojai, slaugytojai), kurie pildė Frommelt požiūrio į mirštančiųjų slaugą, modifikuotą Collet-Lester mirties baimės skales ir mirštančiojo asmens slaugos poreikių klausimyną.
Tyrimo rezultatai
Didžioji dauguma respondentų buvo tikintys, patyrę artimo žmogaus netektį, slaugę nepagydomomis ligomis sergančius asmenis ir sukaupę žinių apie mirtį. Respondentams labiausiai nerimą dėl galimo savo ir artimųjų mirties proceso kėlė mintys apie skausmą mirštant. Daugelis respondentų, o ypač įgiję aukštąjį išsilavinimą, išmanė mirštančiųjų slaugą.
Netektį patyrę respondentai dažniau pažymėjo, kad ir šeimoms, ir nepagydoma liga sergantįjį slaugantiems asmenims reikia emocinės paramos, artimieji turi dalyvauti pacientui mirštant. Respondentai, turintys darbo su mirštančiaisiais patirties, reikšmingai dažniau mano, kad neturėtų būti svarstoma galima priklausomybė nuo skausmą malšinančių vaistų, kai kalbama apie mirštantį asmenį. Jų nuomone, šeimos nariai, kurie lieka prie mirštančiojo, trukdo slaugai. Tai, kad rūpinimasis paciento šeima turėtų tęstis visą gedėjimo ir netekties laikotarpį, reikšmingai dažniau pažymėjo tie respondentai, kurie turėjo žinių apie mirtį. Jie nurodė, jog būna nuliūdę, jeigu jų pacientas nustoja tikėti, kad pasveiks.
Reikšmingai daugiau respondentų, kuriems šiuo metu gresia artimųjų netektis ir kurie labiau nerimavo dėl savo mirties, nurodė, jog stresas yra dažniausia psichologinė problema gyvenimo pabaigoje. Respondentams, kurie labiau nerimavo dėl savo mirties, mirštančiojo interesų praradimas, baimė, depresija, nerimas ir ypač stresas atrodė dažnesnės slaugos problemos, nei tiems tyrimo dalyviams, kurie mažiau nerimavo.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Psichologiniai sunkumai, su kuriais susiduria slaugytojai
Medikai, slaugydami mirštantį pacientą, patiria didžiulę psichologinę įtampą. Asmenys, kurie slaugo senyvo amžiaus žmones, neretai susiduria su ligonio kančia, skausmu ir net netektimi. Šie jausmai ir situacija, kurioje atsiduria slaugytojai/prižiūrėtojai, kelia nuolatinį stresą. Kartais slaugytojai prisiima atsakomybę už paciento skausmą ir kaltina save dėl to, tačiau tai gali sukelti profesinio pervargimo simptomus.
Slaugytojoms, dirbančioms su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pažeidžiamos dėl didelių darbo krūvių, psichologinės pagalbos nebuvimo, todėl dirbti su pacientu ir jo artimaisiais kartais pritrūksta motyvacijos. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas. Mirus pacientui, dauguma slaugytojų išgyvena nemalonius jausmus arba patiria stresą.
Slaugytojų bendradarbiavimas su paciento artimaisiais
Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius. Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas.
Vis dar nevisavertė slaugytojo ir sergančiojo globėjo partnerystė Lietuvoje, dažnai nepakankama valstybės, sveikatos įstaigos darbuotojų parama artimiesiems, slaugantiems sunkiai sergančius ir mirštančius asmenis ligoninėse ar namuose.
Mirties baimė ir nerimas
Artėjant mirčiai pacientui reikalinga medikų ir artimųjų parama, nes mirties akivaizdoje yra jaučiama baimė bei nerimas. Respondentams, kurie labiau nerimavo dėl savo mirties, mirštančiojo interesų praradimas, baimė, depresija, nerimas ir ypač stresas atrodė dažnesnės slaugos problemos, nei tiems tyrimo dalyviams, kurie mažiau nerimavo.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Paliatyvi slauga ir gyvenimo kokybė
Slaugant mirštančiuosius svarbiausia padėti žmogui visavertiškai gyventi iki pat paskutinės akimirkos. M. Matzo tyrimai atskleidžia, jog dauguma senų žmonių nori jiems likusį laiką nugyventi pilnavertiškai.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
tags: #psichologiniai #mirstanciu #pacientu #slaugos #aspektai