Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kur nuolat esame skatinami būti darbščiais ir efektyviais, perdegimo sindromas tampa vis aktualesne problema. Tai ypač pasireiškia tarp sveikatos priežiūros specialistų ir kitų profesijų atstovų, kuriems keliami dideli reikalavimai ir nuolatinis atsidavimas darbui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime perdegimo sindromo simptomus, priežastis ir prevencijos būdus, remiantis psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio įžvalgomis ir kitų tyrėjų duomenimis.
Kas yra perdegimo sindromas?
Psichoterapeutas E. Laurinaitis apibūdina perdegimo sindromą kaip būseną, kai žmogus pradeda nekęsti darbo, kuris jam anksčiau patiko ir kurį jis išmanė. Vietoj to, kad atliktų darbą su malonumu, jis stengiasi juo atsikratyti kuo greičiau ir kokybiškiau, kad niekas neprisikabintų.
Priežastys
Pagrindinės perdegimo sindromo priežastys:
- Nerealistiškas darbo krūvis: Noras atlikti užduotis kuo geriau, bet didelis krūvis ilgainiui vargina.
- Aplinkos sąlygos: Negarantuota darbo vieta, padidėję lūkesčiai dėl pripažinimo, pagarbos ir pinigų.
- Darbo vietos disbalansas: Kai darbo vietoje nėra tinkamo teisių, pareigų ir priemonių balanso. E. Laurinaitis teigia, kad „darbo vieta yra teisės, pareigos ir priemonės abiem dalykams realizuoti“. Jis palygina stabilų profesinį pagrindą su staliuku ant trijų kojų, kur visos kojos turi būti vienodos, kad staliukas stovėtų tiesiai.
Kaip atsiranda perdegimo sindromas?
Perdegimo sindromas atsiranda, kai žmogus pradeda dirbti ne tik žiniomis ir įgūdžiais, bet ir savimi. Tai reiškia, kad žmogus nešasi darbą namo, sprendžia darbo problemas savo asmeninio gyvenimo sąskaita. Darbas nustoja būti darbu ir tampa gyvenimu, o žmogus pradeda laukti iš jo meilės, pripažinimo ir pagarbos. Kai šie lūkesčiai neišsipildo, žmogus pradeda „degti“.
Perdegimo sindromo pasireiškimo pavidalai
E. Laurinaitis išskiria kelis perdegimo sindromo pasireiškimo lygius:
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
- Psichologinis lygis: Tai, kas anksčiau buvo svarbu ir įdomu, nustoja teikti malonumą. Motyvacija dirbti tampa instrumentine - dirbama tik dėl pinigų.
- Emocinis lygis: Atsiranda nusivylimas savimi, sistema, darboviete, darbu ir žmonėmis aplinkui. Žmogus tampa irzlus, nepatenkintas ir sunkiai išlaiko savo emocijas.
Perdegimo sindromo pasekmės
Perdegimo sindromas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausia pasekmė - depresija.
Depresijos požymiai
- Dabartis, praeitis ir ateitis atrodo pilkos arba juodos.
- Ryškiai sumažėja energijos kiekis.
- Prarandamas gyvenimo džiaugsmas. Tai, kas anksčiau teikė malonumą, nebeįdomu.
- Ateityje nematoma prasmės. Tai gali paskatinti savižudybę.
Kūno reakcija
Galiausiai pradeda kentėti kūnas - prasideda psichosomatinės ligos: hipertonija, opaligė, išeminės širdies ligos ir kt. Taip pat gali pasireikšti miego sutrikimai ir įvairūs skausmai, kurių priežasties gydytojai neranda.
Kaip išvengti perdegimo sindromo?
E. Laurinaitis pabrėžia, kad svarbiausia - nustoti gyventi darbe. Reikia suprasti, kad darbas yra tik darbas, ir baigti jį, kai uždaromos kabineto durys.
Patarimai, kaip išvengti perdegimo sindromo
- Nustokite gyventi darbe: Baigti darbą uždarius kabineto duris.
- Persijunkite į kitas veiklas: Raskite kitų svarbių dalykų savo gyvenime, prie kurių galėtumėte persijungti po darbo.
- Gyvenkite šia akimirka: Suvokite, kad žmogus iš tikrųjų gyvena tik šią akimirką, todėl neprivalo galvoti apie darbą, kai yra nebe darbo vietoje.
- Įsitraukite į veiklą visu šimtu procentų: Kai užsiimate kita veikla, būkite ten visu savo dėmesiu.
Papildomi perdegimo sindromo aspektai
COVID-19 pandemijos įtaka
Pasaulinė COVID-19 pandemija dar labiau padidino sveikatos priežiūros specialistų perdegimo sindromo pasireiškimo galimybes. Dėl didesnio streso, ilgesnių darbo valandų ir didesnio pacientų srauto, medicinos darbuotojai patiria didesnį emocinį ir psichologinį spaudimą.
Profesinio „perdegimo“ sindromo paplitimas
Pastaraisiais dešimtmečiais profesinio „perdegimo“ sindromo paplitimas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų didėja dėl medicinos mokslo pažangos, technologijų tobulėjimo ir didėjančių reikalavimų profesinei kvalifikacijai.
Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija
Emociniai stresoriai onkologijoje
Onkologijos skyriuose dirbantys medikai patiria didesnę riziką išgyventi „perdegimo“ sindromą dėl specifinių emocinių stresorių. Pacientai, susirgę onkologine liga, išgyvena didžiulį stresą ir ieško paramos bei palaikymo artimiausioje aplinkoje - onkologijos skyriuose dirbančio personalo tarpe.
Kiti stresoriai
Be emocinių, onkologijos skyriuose dirbantys medikai susiduria su aplinkos/fiziniais, kognityviniais, socialiniais/tarpasmeniniais ir bendro pobūdžio stresoriais.
Individualūs veiksniai
Net ir veikiant minėtiems stresoriams, ne visi medikai išgyvena „perdegimo“ sindromą. Tam įtakos turi amžius, darbo stažas, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, asmenybinė ištvermė, sunkumų įveikimo įgūdžiai, kontrolės lokusas ir savęs vertinimas.
Darbo sąlygos
Darbo sąlygos, tokios kaip padidėjęs darbo krūvis, darbo dienos trukmė, darbo turinys, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, socialinis palaikymas ir vadovavimo stilius, taip pat turi įtakos „perdegimo“ sindromo atsiradimui.
Pasekmės
Fizinės, psichologinės ir tarpasmeninės/socialinės streso ir „perdegimo“ sindromo pasekmės slaugytojų tarpe gali būti įvairios ir daugiausiai priklauso nuo darbo pobūdžio. Pasekmės pasireiškia asmeniniu lygiu, paliečia medikų asmeninį ir socialinį gyvenimą, didina įvairių priklausomybes skatinančių medžiagų vartojimą ir gali įtakoti depresijos išsivystymą.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Prevencijos būdai
Yra du galimi „perdegimo“ sindromo prevencijos keliai: modifikuoti darbo aplinką, minimalizuojant su ja susijusių stresorių veikimą, ir ugdyti darbuotojų kompetencijas, padedančias „neperdegti“.
Asmeninis lygis
Svarbiausia rūpintis savimi, palaikyti gerą fizinę formą, laikytis darbo-poilsio balanso, nusibrėžti „ribas“ tarp darbo ir namų, reguliariai užsiimti veikla, kuri nesusijusi su darbine veikla, ir didinti savireguliacijos žinias bei tobulinti įgūdžius.
tags: #perdegimo #sindromo #pasireiskimas