Vaikų netinkamas elgesys grupėje yra opi problema, su kuria susiduria tėvai, auklėtojai ir specialistai. Svarbu suprasti, kad bet koks netinkamas vaiko elgesys turi priežastį, o tinkamas reagavimas į jį gali padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis ir spręsti problemas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaiko netinkamo elgesio priežastis grupėje, taip pat pateiksime patarimų, kaip reaguoti į tokį elgesį ir kaip padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis.
Priežastys, lemiančios vaiko netinkamą elgesį grupėje
Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti vaiko netinkamą elgesį grupėje.
Per didelis tėvų nuolaidumas
Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.
Su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka
Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.
Nepagarba autoritetui
Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje. Be to, jei mes leidžiame vaikui suprasti, kad autoritetu nebūtina kliautis ir jį gerbti, galiausiai vaikas gali imti abejoti ir savo tėvais kaip autoritetais.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Netinkamas auklėjimas
Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.
Vaikų patyčios
Tiek visuomenėje, tiek mokykloje apie patyčias kalbama daug ir aktyviai veikiama siekiant sumažinti patyčias. Nes patyčios vyksta. Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.
Kitos priežastys
Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. „Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo“, - sako V. Pilipuitienė.
Kaip reaguoti į vaiko netinkamą elgesį grupėje
Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.
Būkite ramus ir nesikarščiuokite
Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Apskritai, reaguojant į vaiko kandžiojimąsi svarbu išlikti kiek įmanoma ramiems ir nesikarščiuoti: rėkimas ant vaiko tikrai nepadės.“
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Aiškiai įvardinkite, koks elgesys yra netinkamas
Paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
Mokykite vaiką tinkamai išreikšti savo jausmus
Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.
Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus
Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Padedant vaikui suprasti atsakomybės prisiėmimo svarbą, galima vaikui įvardinti, kad atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.
Stiprinkite teigiamą vaiko elgesį
Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyti mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.
Būkite nuoseklūs
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Taisyklės turi būti aiškios.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Bendradarbiaukite su auklėtojais ir specialistais
Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.
Kreipkitės į specialistus, jei reikia
Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų. Taigi, tokiu atveju ypač svarbu kreiptis pagalbos į specialistus“, - perspėja ji.
Patarimai, kaip ugdyti vaiko savikontrolę
Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.
- Neakcentuoti netinkamo elgesio.
- Pakeisti aplinką.
- Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
- Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
- Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
- Buvimas šalia vaiko.
- Švelnus prisilietimas.
- Perspėjimas.
- Pavyzdžio rodymas.
- Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
- Supratingumas.
Ribų svarba vaiko gyvenime
Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Vaikas žino, ką jau gali daryti šiuo metu, ką galės daryti tik ateityje. Jis supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi, koks elgesys yra netinkamas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kasdienėse ir sudėtingose situacijose aiškios ribos padeda vaikams orientuotis, sukuria pažįstamą ir saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti, tyrinėti. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.
Kaip elgtis, kai vaikai bando ribas ir nesilaiko nustatytų taisyklių?
Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.
Melas ir vagystės: ką daryti?
Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.
Melas
Vaikai meluoja ne tik tėvams, bet ir vieni kitiems, o augant jų apgavystės darosi vis sudėtingesnės. Vaikai nuo pat mažens yra mokomi sakyti tiesą ir nemeluoti, tačiau laikui bėgant vaikai supranta, jog melas padeda padaryti įspūdį, išvengti bausmės arba išsisukti nuo nemėgstamų veiklų.
Melavimo priežastys
- Melas vengiant bausmės.
- Suaugusiųjų pavyzdys.
- Siekimas padaryti įspūdį.
- Gina savo interesus.
Vagystės
Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano. Maži vaikai ima svetimus daiktus, nes jie mano, kad viskas, ką jie gali pasiimi savo rankele, yra jų.
Vagiliavimo priežastys
- Emocinis nebrandumas ir menkas savęs vertinimas.
- Noras atkeršyti.
- Noras atkreipti į save dėmesį.
- Kišenpinigių stoka.
- Per didelis dėmesys.