Ar kada nors atsidūrėte situacijoje, kai išsiruošėte į parduotuvę su svarbiausių pirkinių sąrašu, bet atskubėję supratote, kad jis liko namuose? Kasdien susiduriame su dideliu kiekiu informacijos, kurią turime įsiminti. Laimei, yra būdų, kaip pagerinti savo atmintį, o vienas iš efektyviausių - vizualinis mąstymas.
Vizualinio mąstymo esmė
Nustatyta, kad žmogaus smegenys geriau įsimena vaizdus nei žodžius. Tyrimai rodo, kad po kelių dienų prisimename tik apie 10% girdėtos informacijos. Taigi, vizualinis mąstymas būtų puikus pagalbininkas prisimenant pirkinių sąrašą.
Vizualinis mąstymas - tai gebėjimas mąstyti vaizdais ir vizualiai išdėstyti mintis bei idėjas. Kai mąstome vizualiai, dėmesys sutelkiamas ne į žodinę, o į vaizdinę informaciją. Tai tarsi žiūrėjimas į fotografijas ar filmą. Šis įgūdis gali būti naudingas kiekvienam, nepriklausomai nuo profesijos ar užsiėmimo - studentui, biuro darbuotojui, vadovui ar auklei.
Tikėtina, kad jau dabar naudojatės vizualiniu mąstymu, net to nesuvokdami. Pavyzdžiui, klijuojate lipnius lapelius su priminimais matomoje vietoje, arba kalbėdami telefonu, viską pasižymite ant popieriaus, raizgote įvairiausias formas. Net ir emotikonų - paveikslėlių, atspindinčių jausmus - naudojimas skaitmeninėje erdvėje yra vizualinio mąstymo pavyzdys. Kartais užtenka vieno jaustuko, kad atskleistume tai, ką norime pasakyti ir ką jaučiame.
Apie 60% žmonių pamatytą vaizdą suvokia lengviau ir greičiau nei parašytus ar išgirstus žodžius. Todėl paveikslėliai, iliustracijos, fotografijos ir kiti vaizdai yra plačiai naudojami. Pavyzdžiui, reklaminiame stende pamatę porą, besimėgaujančią ledais, vos per kelias sekundės dalis smegenys užfiksuoja daug informacijos: malonumą žmonių veiduose, skirtingus ledų atspalvius ir skonius, vasarišką aplinką. Pateikti tą pačią informaciją raštu užtruktų gerokai ilgiau.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vizualinio mąstymo nauda
Vizualinis mąstymas naudingas ne tik verslininkams, siekiantiems pritraukti dėmesį reklamomis. Jis taip pat padeda:
- Lengviau išdėstyti mintis: Ar teko kada nors patirti, kad aiškiai išdėstėte savo mintis, bet pašnekovai vis tiek nesuprato, ką norite pasakyti? Vizualinis mąstymas padeda ne tik lengviau išdėstyti mintis, bet ir praverčia formuojant naujas idėjas.
- Efektyviau komunikuoti, mokytis ir dirbti: Įgūdis taikyti vizualinį mąstymą leidžia lengviau komunikuoti, greičiau ir geriau mokytis, efektyviau dirbti. Tai ir saviraiška, ir kūrybiškumo lavinimas.
- Spręsti problemas: Išdėstę problemą ant popieriaus, galite ją pamatyti tarsi iš kitos perspektyvos, pastebėti kitus jos aspektus ar ryšius tarp tam tikrų aplinkybių.
- Priimti sprendimus: Grafiškai pavaizdavę konkretaus sprendimo privalumus ir trūkumus, galite pamatyti visas galimybes, o ne aklai susikoncentruoti į vieną - akivaizdžiausią.
- Mokytis: Užuot mokęsi paprastai konspektuodami tekstą, pasitelkite vaizdus. Išryškinkite kai kurias idėjas ar nupieškite grafiškai, braižykite schemas ir pabrėžkite informacijos tarpusavio ryšius. Toks informacijos pasižymėjimo popieriuje būdas vadinamas atminties žemėlapiu.
- Perduoti, pristatyti ir parduoti idėjas: Jei kalbėdami piešite grafinius vaizdus ant popieriaus ar lentos, klausančiųjų įsitraukimas ir suvokimas gerokai padidės. Būtent todėl oficialiuose pristatymuose ir pranešimuose naudojamos skaidrės.
- Planuoti: Kurkite savo tikslų ir jų įgyvendinimo planų vizualinius žemėlapius. Ant sienos kabantis spalvingas mokymosi planas, pasiruošimo šventei žingsnių grafikas ar išsvajotos kelionės kryptys žemėlapyje motyvuos ir džiugins.
Vizualinio mąstymo įrankiai ir metodai
Konkrečių taisyklių, kaip taikyti vizualinį mąstymą, nėra. Svarbiausia - jūsų fantazija ir išradingumas. Galite braižyti schemas, naudoti diagramas, kurti infografikus, laiko ir istorijos planavimo juostas, piešti eskizus ir minčių žemėlapius.
Vizualiai mąstyti padeda įvairios piktogramos, formos, linijos, spalvos, atstumai, dydžiai, ryšiai, sąsajos ir žodžiai. Tam nereikia meninių gebėjimų. Svarbu rasti idėją atspindintį simbolį ir jį pavaizduoti. Pavyzdžiui, nupieštas lėktuvas gali būti kelionės simbolis, o gaublys - pasaulio ženklas.
Kurdami vaizdinius užrašus, naudokite kontrastus - skirtingų spalvų rašiklius, neoninės spalvos žymeklį, didelį ir mažą šriftą, storas, plonas ir punktyrines linijas, skirtingus atstumus ir visa kita, kam jūs patys suteikiate tam tikrą reikšmę. Nesijaudinkite dėl tvarkos. Mąstome daug greičiau, nei sugebame užrašyti ar nupiešti, todėl vizualiniai užrašai gali būti netvarkingi. Leiskite sau ir kitiems pamatyti, kaip mąstote.
Piktogramų psichologija ir išmaniųjų technologijų įtaka
Dauguma išmaniųjų telefonų naudotojų nesuvokia, kad programėlių piktogramos mobiliuosiuose įrenginiuose sukurtos taip, kad paskatintų jas spustelėti. Naujausi tyrimai parodė, kad naudodamiesi išmaniuoju telefonu praleidžiame net ketvirtadalį savo laiko, ir socialinių tinklų programėlės čia vaidina svarbų vaidmenį. Mygtukai visada skatino vartotojiškumą, o jų paspaudimas visada asocijavosi su malonumu, betarpišku pasitenkinimu ir greitu bendravimu.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Išmaniųjų technologijų laikais mūsų dėmesio koncentracija mažesnė, o vienu metu atliekamų užduočių skaičius didesnis nei bet kada anksčiau. Šiuolaikinė žiniasklaida ir socialiniai tinklai ne tik pateikia milžinišką kiekį turinio, bet ir keičia patį mąstymą. Mes priprantame prie internetinės informacijos pobūdžio: tai nesuvokiamas srautas smulkių informacijos gabaliukų, kuriuos lengva praryti vienu ypu ir iškart pradėti dairytis kažko naujo.
Rašytinę informaciją skaitmeniniame amžiuje apdorojame labai nekantriai: greitai perbėgame turinį akimis, šokinėjame nuo vienos antraštės prie kitos, greitai nuskenuojame pastraipas, ieškodami svarbiausių raktinių žodžių. Ir labai nemėgstame antrą kartą grįžti prie to paties. Didėjant informaciniam triukšmui, skaitymas nebėra toks kaip anksčiau - tai karštligiškas ieškojimas kuo trumpesnių kelių, norint informaciją susiurbti su kuo mažiau pastangų. Iš esmės kartais atrodo, kad pagrindinis tokio skaitymo tikslas yra išvengti… skaitymo.
Priklausomybė nuo technologijų ir jos pasekmės
2016 m. duomenimis, tipinis telefono vartotojas liesdavo, spausdavo ar pirštu perbraukdavo savo telefono ekraną 2 617 kartų per dieną. Pažengę vartotojai tai darydavo dar dukart dažniau. Subtilių priklausomybę skatinančių psichologinių triukų socialiniuose tinkluose naudojama nemažai. Mygtukas „Patinka“ veikia kaip apdovanojimų sistema, suteikianti malonumo jausmą už tinkamą elgesį socialinėje erdvėje. Dėl automatinio vaizdo įrašų paleidimo yra sunkiau sustoti po pirmojo filmuko. Nuotraukos, po kurio laiko negrįžtamai pradingstančios iš socialinio tinklo, skatina prisijungti dažniau, nes buvimas neprisijungusiam sukelia nerimo jausmą, kad kažką praleisi. Perspėjančių ir informuojančių pranešimų spalva taip pat neatsitiktinai parinkta raudona - tai pavojaus ir stiprių emocijų spalva, į kurią greitai atkreipiame dėmesį.
Harvardo mokslininkai ištyrė, kad socialiniuose tinkluose reikalaujame dėmesio, nes tai aktyvina malonumo centrus, kurie įprastai susiję su maistu, seksu ir pinigais. Slinkimas pirštu per ekraną ir laukimas, kol atsinaujins turinys - tai mechanizmas, kuris puikiai išnaudoja mūsų silpnybes. Kaskart, kai pamatome „Patinka“ po savo nuotrauka ar kažką panašiai malonaus, smegenyse išsiskiria hormonas dopaminas. Jis sukelia džiaugsmo antplūdį, bet ir didžiulę priklausomybę.
Internete informacija yra fragmentuota ir (dažniausiai) visiškai menkavertė. Tačiau ji prikausto dėmesį, mes į ją reaguojame. Todėl tokios informacijos mums siūloma vis daugiau. Prisijungę prie interneto, peršokame nuo juokingo vaizdo įrašo prie straipsnio su skandalingomis nuotraukomis, tada parašome draugui žinutę, pažiūrime dar vieną filmuką ir pasidarome testą, kaip atrodysime senatvėje.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Šiais laikais informacija tokia perteklinė, kad joje skęstame. Tas retas išteklius, kurio visi trokšta, yra mūsų dėmesys. Turinio begalybėje už kiekvieną vartotojo dėmesio sekundę aršiai kovojama, todėl taip dažnai rodomi ekstremalūs dalykai, išprovokuojantys stiprias emocines reakcijas. Ilgainiui tai gali paveikti mūsų pasaulio suvokimą, kai reiškinius matysime kaip kreivame veidrodyje.
Kaip atsispirti priklausomybei ir išlaikyti pusiausvyrą?
Jei per pasimatymą negalime sulaukti, kol galėsime pasitikrinti telefoną, o idėja apie vakarą be planšetinio kompiuterio sukelia paniką, tai nėra socialinių tinklų ir pramoginių tinklalapių bėda. Bėda yra mūsų pačių pusiausvyros ir kontrolės stoka. Vien telefonų buvimas mūsų akiratyje kenkia kognityviniam pajėgumui, t. y. smegenys funkcionuoja prasčiau. Net tada, kai telefonas išjungtas!
Niras Eyalas, dirbantis su priklausomybę keliančiomis technologijomis, pataria, kaip joms atsispirti. Jis siūlo naršyklių plėtinius, kurie draudžia prieigą prie tam tikrų puslapių, taip pat rekomenduoja specialias programėles, kurios apdovanoja už tai, kad nekišate rankų prie telefono. Veiksmingi ir tokie būdai kaip interneto išjungimas tam tikromis nustatytomis valandomis.
Psichologas dr. M. Daugelavičius santykius poroje palygino su šokiu: „Šiek tiek į priekį, šiek tiek atgal, priartėjame ir tuomet atsitraukiame. Tai yra menas, reikia mokėti pajausti, kada reikia pabūti kartu, o kada - atskirai, vienas kitu nepersisotinti, kad alkis ir meilė vienas kitam išliktų“. Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams - naujienoms ar TV turiniui telefono ekrane.
Atsakingas požiūris į skaitmeninį autoritetą ir informaciją internete
Šiandien žiniasklaidoje dažnai susiduriame su figūromis, kurios formuoja nuomones apie psichinę gerovę ir emocinę pusiausvyrą - tokie balsai intriguoja ir traukia, tačiau jie ne visada aprūpinti nepriklausoma patirtimi ar profesine kompetencija. Svarbu atsakingai vertinti šį skaitmeninį autoritetą, tinkamai naudotis šia informacija savo psichinės sveikatos labui ir vengti klaidų.
Jei informacija verčia jus reaguoti iškart, sustokite ir patikrinkite jos pagrįstumą. Patikrinkite, ar pateikiami mentalinės sveikatos pokalbiuose minimi konkretūs veiksmai, o ne tik „gerai jaustis“. Venkite pasikliauti vien tik vizualia turinio kokybe ir charizma ignoruojant turinio esmę, manyti, kad jei turinys populiarus, jis automatiškai yra patikimas, arba aklai pasikliauti apibendrinančiomis frazėmis. Skirkite laiko paieškai ir patikrinkite informaciją per kelis nepriklausomus šaltinius, palyginkite požiūrius, o jei kyla nerimas, pasikonsultuokite su kvalifikuotu specialistu.
Nustatykite ribas, kiek laiko leidžiate socialiniuose tinkluose ar skaitmeninėse platformose, atpažinkite savo ribas ir mažinkite įtampą - jeigu pastebite, kad tam tikras turinys kelia nerimą, pravartu laikinai nustoti sekti. Stengtis aktyviai pasirinkti turinį, kuris padeda jaustis ramiau, orientuotis į savo poreikius, o ne tik tai, kas populiaru.
Jei turinys yra per stiprus arba sukelia nerimą, tai gali būti ženklas, kad informacija nėra objektyvi arba yra skirta manipuliacijai. Svarbu išmokti atpažinti šį emocinį signalą ir sąmoningai stabdyti reakciją, prieš priimant sprendimus apie savo sveikatą.
tags: #piktogramos #psichologija #uzduotys