Užgniaužtos emocijos gali turėti didelį poveikį mūsų savijautai ir netgi sukelti somatines ligas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijų slopinimas veikia mūsų sveikatą ir kokiais būdais galime išlaisvinti užspaustus jausmus.
Įvadas
Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos padeda mums reaguoti į aplinką, bendrauti su kitais žmonėmis ir išreikšti save. Tačiau dažnai mes linkę slopinti savo emocijas, ypač neigiamas, tokias kaip pyktis, liūdesys ar baimė. Nors trumpalaikis emocijų slopinimas gali būti neišvengiamas, nuolatinis jausmų ignoravimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Emocijų slopinimo priežastys
Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Pavyzdžiui, kai augančiam vaikui nuolatos sakoma: „Neverk“, „patylėk“, „nusiramink“. Tokie nurodymai gali suformuoti įsitikinimą, kad emocijos yra kažkas blogo, ko reikia vengti.
Žinoma, emocijų slopinimas yra neišvengiamas, ir kiekvienas žmogus įvairiose situacijose su tuo susiduria. Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti. Dažnai taip ir įvyksta. Pavyzdžiui, kai pajutę liūdesį leidžiame sau išsiverkti, o susipykę su artimu žmogumi vienas kitam nuoširdžiai atleidžiame, atsiprašome.
Užspaustų emocijų poveikis
Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Kalbos barjero įtaka
Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų. Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą.
Somatinio patyrimo terapijos kūrėjas dr. Peteris A. Levine’as teigia, kad stresinėje situacijoje mumyse sukyla energija, kuri paruošia kūną reaguoti į grėsmę. Taigi nuslopintos emocijos niekur nedingsta ir visai nesvarbu, ar jas patyrėme vakar susibarę su partneriu, ar ankstyvoje vaikystėje susikivirčiję su tėvais. Anot S. Salow, kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas ir nusisukame nuo jų, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį.
Somatinės ligos ir emocijos
Psichosomatika - tai terminas, kuris akcentuoja psichikos ir kūno vienovę. Liga laikoma vientisa, nedaloma į fizinę ar psichogeninę. Medicininėje literatūroje rašoma, jog psichosomatiniai sutrikimai sudaro apie 60 procentų visų ligų. Randama, net tokių teorinių teiginių, kad visos ligos yra psichosomatinės. Juk logiška, kad įvairūs psichologiniai veiksniai per nervų sistemą veikia visas kūno ląsteles.
Apie somatines emocijų pasekmes jau Antikoje rašė Platonas bei Sokratas. Daugelis Rytų medicinos krypčių taip pat yra grįstos emocinių žmogaus būsenų ir fiziologinių jo organizmo pakitimų tarpusavio ryšiu. Daugelis žmonių neišvengia streso, įtampos, nerimo. Jeigu šie sutrikimai trumpalaikiai, didesnės įtakos sveikatai neturi, tačiau jeigu tai tęsiasi ilgą laiką - jau yra pavojus susirgti. Bet galima būtų teigti, kad kuo psichikos sveikata stipresnė, tuo lengviau ir greičiau įveikiamas stresas, nerimas.
Stresas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo sutrikimus, alergijas, raumenų įsitempimą, kuris pasireiškia galvos, sprando, nugaros skausmu. Kovoje su stresu dalyvauja skydliaukė ir antinksčiai, todėl, esant stresinėms situacijoms, gali sutrikti jų funkcionavimas.
Taip pat skaitykite: Užgniaužtos emocijos ir gyvenimas
Emocijų išlaisvinimo būdai
Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti patiriamą emocinį krūvį, išlaisvinti užspaustus jausmus. Praktikuodami jas galime nurimti, atsipalaiduoti, daug aiškiau suprasti save ir geriau valdyti savo elgesį.
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas. Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį.
Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Rašymo terapija
Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį. Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. E. Sullivan priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei išrašome itin nepriimtinas, gąsdinančias mintis - daug naudingiau jas pripažinti, negu visai apie jas negalvoti, išstumti iš savęs.
Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Taip pat skaitykite: Investavimo psichologija
Fizinis aktyvumas
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus.
Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.
Meditacija
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga.
Emocinio įgalinimo treneris D. siūlo keturių žingsnių metodą:
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Vaikų žaidimai
Žaidimai - tai vaiko sielos veidrodis. Žaidimų metu vaikai mokinasi naujų gebėjimų, įgūdžių, naujos patirties. Tuo metu yra ugdoma tiek motorika, tiek vaizduotė, tiek protiniai gebėjimai. Mažo vaiko žaidimas - tai jo sielos veidrodis. Žaislai labai svarbi vaikų vaizduotės ugdymo dalis.
Pyktis ir jo valdymas
Vienas ryškiausių jausmų - pyktis. Mes pykstame, kad susidorotume su vidiniais ir išoriniais skausmo, nusivylimo ar grėsmės šaltiniais. Tai kaip spalvų paletėje - raudna spalva: ryški, aiškiai išsiskirianti, lengvai pastebima. Jausmų tikslas - nuspalvinti mūsų reakcijas į tai kas vyksta aplink mus, suteikti jausminį išgyvenimą, išgryninti mūsų santykį. Kaip ir visi jausmai, taip ir pyktis, - nėra blogas ar geras. Tai tiesiog mums duotas jausmas. Tai būna tada, kai mes neteisingai su juo elgiamės. Dažniausia mes esame to išmokinti vaikystėje. Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia.
Dažnai suaugusieji mano, kad vaiko pyktis yra blogas ir nenormalus jausmas ir, kad jo raiška turėtų būti draudžiama, slopinama, kad pyktis turėtų būti griežtai išguitas iš vaiko. Tuomet, kai vaikas supyksta, tėvai dažnai jam šaukia: “Liaukis šitaip kalbėti. Aš tau draudžiu.” Ką tuomet vaikui daryti? Jeigu jis pasirinks pastarąjį kelią ir neišreikš savo pykčio, pyktis niekur nedings. Vaikas jį nuslopins, ir jis neišspręstas liks pasąmonėje, kol bus išreikštas vėliau per nederamą elgesį.
Svarbu ne pats pyktis, bet kaip jį suvaldyti, išreikšti tinkamu būdu? Pats blogiausias būdas tvardyti pyktį - tai pasyviai agresyvus elgesys. Svarbu žinoti, kad pasyviai agresyvus vaikas nedaro to sąmoningai ar turėdamas aiškų tikslą. Tokie dalykai yra dalis jo pasąmonės proceso, kurio jis nesupranta ir į kurį jį įstūmė tėvai.
Dr. R.Campbell: Slopinti pyktį - tas pat, kaip spausti pilną oro balioną, turintį šone iškilimą. Yra daug būdų išreikšti pyktį, ne tik pasyvus būdas. Kuo nebrandesnis žmogus, tuo nebrandžiau jis išreikš pyktį. Vaikai reikš savo pyktį nebrandžiai tol, kol tėvai neišlavins jų daryti kitaip. Negalima tikėtis, kad vaikas automatiškai išreikš pyktį geriausiu, brandžiausiu būdu. Bet kaip tik to tikisi tėvai, kai jie tiesiog liepia savo vaikui neširsti.
Šiek tiek geresnis būdas išreikšti pyktį yra visiškai nekontroliuoti savo elgesio - kai žmogus, apimtas įniršio priepuolio, daužo daiktus ir išlieja įtūžį ant kito žmogaus. Verbalinė agresija visiems. Šiek tiek geresnis būdas išreikšti pyktį yra būti apimtam įniršio priepuolio, bet išlaikyti pakankamai savitvardos, kad nenaikintum daiktų ir neišlietum savo įtūžio ant kito asmens. Verbalinė agresija objektui.
Geriausias būdas išreikšti pyktį - padaryti tai kuo maloniau ir protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Suaugusieji patys turėtų būti geri pavyzdžiai, kaip teisingai išreikšti pyktį. Užuot draudus vaikui supykti ir perdėtai reaguoti į jo pyktį, reikia priimti jį tokį, koks jis yra, kaip jis reiškia pyktį, ir nuo to pradedant, jį ugdyti. Pvz., vaikas suvaldo pyktį iki tam tikros pykčio kopėčių pakopos. T.y. jis yra nemalonus, išlieja pyktį ne ant tų žmonių. Tuomet tėvai nusprendžia, išmokyti jį nukreipti pyktį į deramą asmenį ir neišlietų jo ant jaunesnio broliuko.
Daiktai ir emocijos
Kiekvienas daiktas turi savo jausminį/emocinį foną, pavyzdžiui, pažiūrėjus į seną arbatinuką daugeliui kyla šilumos jausmas, o pažiūrėjus į išmėtytas kojines - pasibjaurėjimas. Dažnam daiktais perkrauti namai kelia sunkumo, užspaustumo jausmus, o tušti - vienatvę ir tuštumą. Ir kiekvienam daiktų kiekis, sukuriantis komfortiškumo jausmą, yra skirtingas. Daiktai primena mums su praeities įvykiais susijusius jausmus ir išgyvenimus.
Dažnai sunkumų emociniame lygmenyje turintys žmonės į daiktus projektuoja savo giluminius išgyvenimus. Tada daiktai tampa labai svarbūs: arba norisi juos visus išmesti (nes pradeda slėgti, o iš tiesų slegia ne tiek daiktai, kiek jų keliamos emocijos), arba prisipirkti jų begales (dažniausiai taip stengiamės užpildyti vidinę tuštumą ar skausmą). Santykis su daiktais - tai vidinio žmogaus pasaulio projekcija: kiek myliu, priimu save, tiek mylėsiu, priimsiu savo daiktus.
Tvarkymasis gali padėti susikaupti - rūšiuojant, kilnojant daiktus mūsų mintys taip pat dėliojasi, rikiuojasi, mąstymas įgauna struktūrą. Tai padeda ir atsijungti nuo stresą keliančių minčių ar svarstymų. Pabandykite patirti „medūzinę” tvarkymosi būseną. Kas tai yra? Įsivaizduokite laisvai plūduriuojančią bei bangoms ir vandenyno srovėms atsiduodančią medūzą. „Medūzinė” tvarkymosi būsena - tai lengva meditacija, kada aukštesniosios smegenų dalys atjungiamos (čia tos, kurios daug analizuoja, kritikuoja bei vertina), o kūnas juda pats.
tags: #nemokejimas #isreiksti #emociju #gali #sukelti #soamtines