Emocijos yra neatsiejama žmogaus kasdienybės dalis, daranti didelę įtaką elgesiui, mąstymui ir santykiams su kitais. Straipsnyje aptarsime pirmines ir antrines emocijas, vaiko emocinę raidą, priemones, padedančias lavinti emocinį intelektą, bei patarimus, kaip elgtis su vaiko pykčio priepuoliais.
Vaiko emocijos: kas tai?
Vaiko emocijos - tai natūralios, dažniausiai trumpalaikės ir dėl konkrečios priežasties kylančios vaiko organizmo reakcijos į situaciją. Įdomu, jog žmogaus veidas geba sukurti virš 7000 veido išraiškų ir egzistuoja dešimtys įvairių emocijų.
Vaiko emocinė raida
Vaiko emocijos bei vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai:
- Apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis.
- Paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose.
- Palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius.
- Savo pavyzdžiu rodyti, kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.
Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.
Pirminės ir antrinės vaikų emocijos
Galite pastebėti, kad kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės vaikų emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas.
Taip pat skaitykite: Pažymos apie psichikos sveikatą
Antrinės vaikų emocijos pradeda reikštis 1-2 gyvenimo metais: gėda, pasididžiavimas, sumišimas, kuklumas, drovumas, kaltė, pavydas, dėkingumas, panika.
Emocinio lavinimo priemonės
Vaikiškos knygos
Vaikiškos knygos - tai vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis. Galite rasti knygų, apžvelgiančių tiek pagrindines emocijas vienoje vietoje, tiek po atskirą knygą kiekvienai emocijai.
Vienos populiariausių knygų vaikams Lietuvoje apie emocijas - Trace Moroney knygelių serija. Vaikus taip pat labai sudomina interaktyvios knygelės. Viena tokių, kurioje derinama situacija prie vaiko emocijos - „Jausmų karuselė“ (Edita Kazakevičienė). Taip pat galite rasti knygelių su judančiais elementais bei atvartėliais - „Emocijos: pajudink ir pažadink“.
Vaikų emocijų kortelės ir plakatai
Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti. Galima ieškoti vienodų veidelių, juos aptarinėti, įvardinti tėvams savo emociją ir paprašyti vaikus parodant pirštu į kortelę papasakoti apie savo šiuo metu jaučiamą ar išgyvenamą emociją. Galima aptarti, kaip elgtis jaučiant intensyvius jausmus, kad padėti juos išgyventi sau komfortiškiau ir nekeliant grėsmės fiziškai sau bei kitiems.
Ašaros ir pykčio priepuoliai - vaiko isterijos
Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę).
Taip pat skaitykite: Informacinis gidas: psichikos sveikatos priežiūra Elektrėnuose
Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz., nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz., neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais).
Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija. Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai.
Ką daryti, kai vaikas „isterikuoja“?
Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos“, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“. Tokia situacija tėvų akimis dažnai gali atrodyti kaip nevaldoma vaiko isterija, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra vaiko pagalbos šauksmas jums, nes tokio amžiaus vaikai dar negeba efektyviai reguliuoti savo emocijų patys ir dar ne vienerius metus tam pasitelks pačius artimiausius žmones - tėvus.
Tuo metu, kai vaikas yra pagautas itin stipraus įkarščio, labai tikėtina, kad jis negirdės tėvų prašymų arba jie net paaštrins situaciją. Todėl kartais tik nurimus emocijai galime su vaiku aptarti vadinamos vaiko isterijos įvykį plačiau. Norintiems išmokti lengviau išgyventi vaiko emocijas ir geriau suprasti verksmo psichologiją, gali patikti knyga „Ašaros ir pykčio priepuoliai“ (Aletha Solter).
Svarbu tinkamai įvertinti ir vaiko amžiaus aspektus. Pavyzdžiui, tėvai pasakoja, kad 1 metų vaikas „isterikuoja“ ir paanalizavus situaciją, paaiškėja, kad labai dažnai egzistuoja gana paprasta priežastis - nepatenkinti fiziologiniai poreikiai. Todėl prieš ieškant gilesnių pykčio protrūkio priežasčių pirmiausia reikia įsitikinti ar yra atliepti būtinieji poreikiai ir ar vaikas nejaučia alkio, miego trūkumo, per intensyvios stimuliacijos, dėmesio trūkumo ir pan. Atliepus šiuos poreikius ar išsiaiškinus, kad jie yra patenkinti, galima ieškoti tolimesnių priežasčių, kodėl įvyko vadinamos vaiko isterijos.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Taip pat svarbu paminėti, kad vaiko emocijų protrūkiai gali pasireikšti po įtemptos dienos, kai vaikas eina į darželį, buvo šventėje, ar kitoje veikloje ir po dienos grįžta namo sudirgęs.
Klausimai ir atsakymai apie pykčio priepuolius
- Kokiame amžiuje prasideda pykčio priepuoliai? Stipresnis pyktis pradeda reikštis 1-4 metų vaikams, vieniems vaikams tai gali būti kartas per savaitę, o kitiems ir keli kartai per dieną.
- Ką reiškia „trejų metų krizė“? Vadinamoji „trejų metų krizė“ gali pasireikšti ir anksčiau, ir vėliau, tai priklauso nuo konkretaus vaiko. Šiuo etapu vaikai mokosi pažinti savo ir kitų ribas, todėl dažnai jas nori patikrinti.
- Dėl kokių priežasčių kyla pykčio priepuoliai? Priežasčių gali būti labai daug. Visų pirma, maži vaikai ne visada gali aiškiai išsakyti, ko jie nori, todėl kai kiti jų nesupranta ir negali patenkinti jų poreikių, mažyliai pradeda pykti.
- Ar įmanoma išvengti pykčio priepuolių, nuo ko jie priklauso? Pykčio priepuolių išvengti neįmanoma, tai yra vaikų vystymosi dalis, todėl galima tik dirbti su priepuolių intensyvumo ir dažnumo mažinimu bei kaip mes patys reaguojame į protrūkius.
- Kaip vaikas elgiasi pykčio priepuolio metu? Vaikai gali kristi ant žemės ir verkti, klykti, rėkti, pradėti mėtyti ar laužyti daiktus.
- Kaip elgtis tėvams prasidėjus vaiko „ožiukams“? Sumažinti vaiko pykčio priepuolio pasireiškimo galimybę padeda žinojimas, kokiomis situacijomis jis paprastai reiškiasi, tarkim, jei vaikas parduotuvėje dažniausiai pratrūksta, nes nenuperkamas žaisliukas, tai svarbu iš anksto susitarti, ką vaikelis galėtų įsigyti sau arba tiesiog vengti tam tikrų parduotuvių.
- Kaip tėvams nederėtų elgtis prasidėjus vaiko staigiam įniršiui? Tėvai neturėtų juoktis ir šaipytis iš vaiko rodomų emocijų, gėdyti vaiko.
- Kaip reaguoti į aplinkinių spaudimą, kai nepažįstami žmonės pradeda auklėti ar mokyti vaiką? Ne visada aplinkiniai būna neteisūs, kartais pasitaiko gerų pavyzdžių, kaip galima nukreipti vaiko dėmesį ir jį nuraminti.
- Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu.
- Ar visi tantrumai vienodi, kai kalbame apie vaiko amžių? Pykčio priepuolių būna įvairių dydžių ir formų. Tai gana dažnai sutinkamas reiškinys, ypač tarp vaikų iki 3 metų.
- Kas turi įtakos tantrumams atsirasti? Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, neatsiejamas nuo vaiko temperamento, nes pastarasis lemia, kaip greitai ir kaip stipriai mes reaguojame į tam tikrus pokyčius aplinkoje, jausmų bangas viduje.
- Kaip reikėtų elgtis, kai vaiką ištinka pykčio priepuolis? Pirmiausia tėvus ir pedagogus raginu suvokti savo kartais nerealius lūkesčius vaikų atžvilgiu. O jei tantrumas taip įsisiautėjo, kad apskritai nebežinia, ką daryti? Priminkite sau, kad tai nėra asmeniška. Ši būsena - vaiko, ne jūsų. O kaip jūs reaguosite - tai jau yra apie jus.
Ribų nustatymas
Kai vaikas pradeda tyrinėti pasaulį, dėl jo paties ir kitų saugumo labai svarbu tinkamai nubrėžti ribas. Liberalus auklėjimas, kai vaikui leidžiama viskas ir jo augimas paliekamas visiškai savieigai, yra toks pat žalingas, kaip ir visiška vaiko kontrolė, kai neleidžiama rinktis beveik nieko, todėl, kaip ir visur, taip ir nustatant ribas, idealus variantas yra aukso viduriukas.
Kitaip tariant, nereikia persistengti nustatant nereikalingas ribas, tačiau nereikia varžytis ir drąsiai nustatyti tas, kurios yra iš tiesų būtinos - negali būti kompromisų, kai ribos reikalingos dėl pačių vaikų gyvybės ir sveikatos saugumo, kitų vaikų ir asmenų saugumo bei gerovės, tačiau būtina gerai apgalvoti tas, kurios labiau patogios mums, tėvams, nei reikalingos patiems vaikams.
Kaip ribas nustatyti išliekant besąlygiškai mylintiems?
Jei jau atsitiko (o tikrai atsitiks šimtus kartų!), kad brėžiant vieną ar kitą ribą, susilaukėte tikro mažylių (ir didesnių vaikų) emocijų „uragano“, žemiau pateiksiu esminius principus, kaip jį išgyventi greičiau ir produktyviau, t. y. kad vaikas net ir labiausiai stresinėje situacijoje jaustų jūsų besąlyginę meilę, empatiją ir supratimą.
- Kalbėkite vaiko akių lygyje.
- Ramus tonas.
- Neignoruoti vaiko isterijos.
- Vaiko jausmų pripažinimas.
- Leisti emociją - drauskite veiksmą.
- Leisti verkti.
- Neginčyti emocijos.
- Negąsdinti vaiko.
Emocijų ir jausmų skirtumai
Jausmai ir emocijos yra neatsiejama žmogaus kasdienybės dalis, kuri daro didelę įtaką mūsų elgesiui, mąstymui ir santykiams su kitais. Tačiau daugelis iš mūsų dažnai painioja šiuos du terminus arba juos naudoja kaip sinonimus. Iš tikrųjų jausmai ir emocijos yra skirtingi, nors ir glaudžiai susiję reiškiniai.
Emocijos yra greitos ir stiprios reakcijos į išorinius arba vidinius dirgiklius, kurios atsiranda dėl smegenų veiklos. Tai yra momentiniai, intensyvūs patyrimai, kurie gali būti trumpalaikiai ir dažnai pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis, tokiomis kaip širdies ritmo padidėjimas, prakaitavimas ar raumenų įtampa. Emocijos yra įgimtos ir būdingos visiems žmonėms. Mokslininkai dažnai klasifikuoja emocijas į dvi pagrindines kategorijas: pirminės emocijos (pvz., džiaugsmas, baimė) ir antrinės emocijos (pvz., pavydas, kaltė), kurios susidaro derinant pirmines emocijas su mąstymo procesu ir socialinėmis normomis.
Jausmai yra emocijų sąmoningas patyrimas ir interpretacija. Tai yra ilgesni ir labiau apmąstyti psichologiniai atsakai į emocijas. Pavyzdžiui, jei patiriate pirminę emociją - baimę - dėl artėjančio egzaminų laikotarpio, šią emociją galbūt interpretuosite kaip nerimą ar nesaugumą, priklausomai nuo jūsų asmeninių įsitikinimų ir patirčių.
Apibendrinant, emocijos ir jausmai yra glaudžiai susiję, tačiau skiriasi savo kilme ir patyrimo pobūdžiu. Emocijos yra greitos, automatiškos reakcijos į tam tikrus dirgiklius, dažnai lydimos fiziologinių pokyčių. Suprasti skirtumą tarp emocijų ir jausmų yra svarbu siekiant geriau suvokti savo vidinį pasaulį, tobulinti emocinį intelektą ir efektyviau bendrauti su kitais žmonėmis.
Atidėliojimo įtaka emocinei būsenai ir sveikatai
Atidėliojimas gali turėti didelės įtakos emocinei būsenai ir sveikatai. Nuolatinis atidėliojimas sukelia įtampą, kuri iš pradžių pasireiškia kaip emocinė, o vėliau virsta fizine įtampa. Tai gali sukelti raumenų susitraukimą ir įsitempimą. Be to, atidėliojimas gali menkinti pasitikėjimą savimi, sukelti agresiją sau ir aplinkai.
Emocijos turi didelę įtaką bendrai savijautai ir imunitetui. Nuolatinis stresas dėl atidėliojimo skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, kuris įveda organizmą į nuolatinės parengties būseną. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant žarnyno veiklos sutrikimus, miego problemas ir kognityvinių funkcijų pablogėjimą.
Norint būti sveikiems, svarbu įsivardinti savo emocijas, nes nėra nei vieno nereikalingo jausmo. Reikia leisti jiems būti ir rasti socialiai priimtiną išraiškos formą. Taip pat svarbu išmokti pamokas iš patirtų situacijų, kad galėtume iš neigiamos situacijos išeiti į teigiamą.
Miego sutrikimų įtaka emocijoms ir sveikatai
Miego sutrikimai gali signalizuoti apie problemas su fizine sveikata, santykiais ar gyvenimo organizavimu. Ignoruojant šiuos signalus, liga gali tapti lėtine ir atsparia gydymui. Neteisingas miego sutrikimų gydymas gali sukelti priklausomybę raminantiems vaistams ar alkoholio vartojimą.
Nemigos priežastys dažnai yra kompleksinės. Nemiga gali būti pirminė, pasireiškianti padidėjusiu budrumu visą parą, arba antrinė, kylanti dėl medicininių ar psichikos ligų. Lėtinės nemigos sukeltas poilsio jausmo trūkumas ar mieguistumas ypač kenkia darbo kokybei ir socialinei veiklai.
Valdant nemigą, svarbu individualus požiūris į kiekvieną pacientą. Gydymas gali apimti psichoterapiją, socioterapiją ar vaistus. Sėkmingam nemigos gydymui labai svarbus yra bendras paciento ir gydytojo darbas.
Socialiniai įgūdžiai
Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Jie apima verbalinius (pokalbiai, juokavimas, diskusijos) ir neverbalinius (aktyvus klausymas, kūno kalba) įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai yra būtini norint sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis.